Apie „Saltshaker“ konferenciją Klaipėdoje: interviu su Simonu Kiela

Spausdinimo versija

Klaipėdoje sausio 27-29 dienomis įvyks jau trečioji „Saltshaker“ konferencija, kurios tikslas - ugdyti jaunimo krikščionišką pasaulėžiūrą, padėti jaunam žmogui rasti savo vietą sekuliarizuotoje visuomenėje sekant Kristaus mokymu. Apie šią konferenciją Donatas Glodenis kalbina vieną iš renginio organizatorių, Klaipėdos laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorių Simoną Kielą.

Renginys pavadintas angliškai, tačiau organizuojamas Lietuvoje, lietuvių kalba. Kas tai per renginys, kokia jo priešistorė? Kodėl „Saltshaker“?

Iš esmės, tai - Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos (LCC) „kūdikis“, gimęs prieš trejus metus. Mokykloje dėstoma anglų kalba. Gal todėl ir buvo pasirinktas angliškas pavadinimas. Jis reiškia „Druskinė“. Jėzus savo mokinius ragino būti kaip šviesa ir druska (angl. „salt“ - red. past.) - nušviesti tamsą ir apsaugoti maisto produktus nuo sugedimo; tokia turininga metafora. Pavadinimas mums tai ir primena. Na, o kodėl „shaker“, liet. nuo žodžių „purtyti“, „kratyti“, „drebinti“? Tai piešia budinamą iš miego žmogų. Konferencijos tikslas - atgaivinti, pažadinti krikščionis nepamiršti, kam jie yra pašaukti bei kviesti ir kitus prisijungti prie šios tikėjimo kelionės drauge.

Renginį organizuoja keletas krikščioniškų bažnyčių kartu su aukštąja mokykla. Ar tai - ir akademinis renginys?

Ne, tai, greičiau - motyvacinis renginys. Jis skirtas jaunimui, kurių amžius nuo 16 iki 25 ar net 30 metų. Tikrai nėra būtina būti akademiku, kad dalyvautum šioje konferencijoje. Greičiau, reikia noro dalyvauti ir gerai praleisti laiką kartu su bendraminčiais.

Girdėjome, kad renginys vyksta jau ne pirmą kartą. Kokie prisiminimai iš pernai vykusios konferencijos?

Apie 150 energingų jaunų žmonių ne tik iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ar net iš Kazachstano bei keleto Vakarų šalių (Vokietijos, JAV, Kanados) susirinko kartu. Ar gali būti nuobodu? Šiemet tikimės dar daugiau - apie 200 dalyvių.

Tačiau ar galima prasmingai kalbėti apie krikščionišką gyvenimą šiuolaikinėje visuomenėje tokioms skirtingoms auditorijoms - juk jaunuoliai atvyksta tiek iš Vokietijos, tiek ir iš Baltarusijos ir Kazachstano. Šiose šalyse iššūkiai jaunimui turėtų būti labai skirtingi.

Su kokiomis problemomis susiduria jaunas krikščionis šiandieninėje visuomenėje?

Kaip tik į šiuos klausimus ir bandys atsakyti rengiami konferencijos seminarai: „Žinok, ko nori - draugystė/santykiai“; „Žinok, ko nori - bažnyčia (7 Jėzūs, kuriuos pažįstu)“; „Žinok, ko nori - Dievo valia“; „Žinok, ko nori - santykiai su tėvais“; „Žinok, ko nori - gyventi Lietuvoje, ar užsienyje?“; „Žinok, ko nori - pinigai“; „Žinok, ko nori - mylėti žmones (evangelizacija)“; „Žinok, ko nori - menas; Žinok, ko nori - misijos“.

Konferencijos temų spektras išties platus. Visgi, gal galėtumėte išduoti, apie ką rengiatės kalbėti pats? Kokią problemišką jaunimui sritį paliesite?

Apie 7 Jėzus. Didele dalimi būsiu skolingas šiandien tapusiam gana populiariu, nors Lietuvoje mažai žinomam autoriui Brian McLaren ir neseniai išleistai jo knygai Generous Orthodoxy. Tai - labiau ekumeniškai orientuotas seminaras apie galimybę žmogui susitapatinti su įvairiomis krikščionybės srovėmis.

Tarp „Saltshaker“ organizatorių yra gan daug evangeliškų bažnyčių, tačiau visai nėra katalikų, stačiatikių... Ar jie nėra renginio tikslinė auditorija, ar tiesiog nepavyko jų prisikviesti į organizatorius?

Be abejonės, tai klausimas su iššūkiu. Berods, pirmoji konferencija buvo kaip tik gana katalikiška. Evangeliškos bendruomenės, matyt, dar nėra „įgavę svorio“, kad galėtų dirbti ranka rankon su didžiosiomis Bažnyčiomis. Kažkur girdėjau metaforą apie dramblio ir pelytės šokius. Abiems jiems buvo labai smagu, tačiau galiausiai dramblys liko vienas. Šių metų konferencija, galbūt, yra galimybė atsiskleisti kitai, mažesnei pusei, nes joje taip pat gausu ir talento, ir entuziazmo.

Klausimas kiek į šalį: kokie yra evangeliškų bažnyčių tarpusavio santykiai Klaipėdos regione? Štai kartu organizuojate konferenciją, girdėjau ir apie pastorių susitikimus maldai. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

Kas mėnesį bendrai maldai ir pusryčiams susirenka apie 10 pastorių, bažnyčių tarnautojų ir kunigų: baptistai, laisvieji krikščionys, sekmininkai, „Vynuogyno“ bendruomenės atstovai, denominacijoms nepriklausančios bendruomenės tarnautojai, Išganymo Armijos karininkė, LCC kapelionė ir kiti. Bendravimas tarp mūsų iš tiesų šiltas. Bendrų darbinių projektų nėra daug, tačiau tie, kuriuos jau esame paruošę vargu ar būtų įvykę be šio vienas kito palaikymo

Dėkoju už pokalbį.