Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinės meditacijos centro „Ojas“ lankytojos skundą dėl teisės į religijos laisvę pažeidimo

Printer-friendly version

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėEuropos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Neringos Mockutės peticiją prieš Lietuvą (Nr. 66490/09), kurioje, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), pareiškėja skundžiasi, kad informacijos apie jos gydymą viešinimas televizijos laidoje ir šios informacijos pateikimas jos motinai pažeidė jos teisę į privatumą. Taip pat pareiškėja, remdamasi Konvencijos 9 straipsniu (minties, sąžinės ir religijos laisvė), skundžiasi, kad psichiatrijos ligoninėje buvimo metu jai buvo apribota galimybė išpažinti religiją.

Peticijoje pareiškėja N. Mockutė teigia, kad LNK televizijos laidoje „Srovės“ buvo pateikta informacija, iš kurios galima identifikuoti jos asmenį, nors tokiam informacijos pateikimui sutikimo pareiškėja nedavė. Be to, žurnalistų pateikta informacija buvo pagrįsta pareiškėją gydžiusios psichiatrės teiginiais, tačiau tokie duomenys apie sveikatą yra konfidencialūs ir negali būti pateikti be paciento sutikimo. Taip pat pareiškėja skundžiasi, kad gydytojai psichiatrai gydymo eigoje nustatytą diagnozę ir patį gydymo faktą neteisėtai atskleidė pareiškėjos motinai.

Skųsdamasi religijos laisvės pažeidimu pareiškėja nurodo, kad jai būnant Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, pareiškėja negalėjo nei palikti ligoninės patalpų, siekdama dalyvauti meditacijose Osho meditacijos centre „Ojas“, nei medituoti individualiai dėl griežto ligoninės režimo ir privatumo ligoninėje neužtikrinimo. Taip pat ji teigia, kad psichiatrai vykdė „kritiško pareiškėjos požiūrio jos religijos atžvilgiu formavimą“.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu pripažino, kad Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pažeidė pareiškėjos teises į laisvę, kūno neliečiamumą, tikėjimą, privatų gyvenimą bei į informavimą ir priteisė jai 110 tūkst. Lt (apie 32 698 eurus). Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 20 d. nutartimi iš dalies tenkino Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės apeliacinį skundą, pripažindamas pareiškėjos priverstinį gydymą neteisėtu, teisės į kūno neliečiamumą bei paciento teisės į informaciją pažeidimus, tačiau nesutiko dėl tikėjimo laisvės ir teisės į privatų gyvenimą pažeidimų, taip pat teiginio, kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo tinkamai vykdyta sveikatos priežiūra ir buvo klastojama jos ligos istorija. Apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį iki 20 000 litų (apie 5 945 eurus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjos kasacinį skundą atsisakė priimti, nenustatęs kasacijos pagrindų.

Teismas vertins, ar nebuvo pažeista Konvencijos garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) dėl to, kad tam tikra informacija, atskleista televizijos laidos „Srovės“ metu, buvo pagrįsta interviu su pareiškėjos psichiatru. Teismas taip pat vertins, ar tariamas pareiškėjos priverstinio gydymo psichiatrijos ligoninėje fakto atskleidimas jos motinai atitiko Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus. Taip pat byloje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai yra nustatę, jog pareiškėjos laikymas psichiatrijos ligoninėje neatitiko nacionalinės teisės reikalavimų, vertinama, ar pareiškėjos laikymo sąlygos Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir tariamai psichiatrų vykdytas kritiško pareiškėjos požiūrio religijos atžvilgiu formavimas nepažeidė Konvencijos 9 straipsnio. Teismas iš karto spręs ir dėl peticijos priimtinumo, ir dėl esmės.

Su EŽTT pateikta įvykių santrauka ir klausimais bylos šalims galima susipažinti čia.

Parengta pagal Vyriausybės atstovo EŽTT pateiktą informaciją