Moteris naujuose religiniuose judejimuose: Krišnos sąmonės organizacijos atvejo analizė

Printer-friendly version

1. Įvadas

Žmogaus socialinė raidos samprata remiasi lygių galimybių suteikimu visiems visuomenės nariams. Tai reiškia, kad priimti tarptautiniai įstatymai, konvencijos įpareigoja valstybes panaikinti diskriminaciją, trukdančią pasinaudoti prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Vis tik reikia pripažinti, kad diskriminacijos reiškinys tebėra stebimas tam tikrose socialinėse situacijose. Šiandieninės mokslo studijos didėlį dėmesį skiria lyčių tarpusavio santykių analizei. Moksliniuose darbuose siekiama parodyti kokia ir kodėl yra vienokia ar kitokia moters padėtis vyro atžvilgiu visuomenėje.

Lyčių studijos metė iššūkį pripažinimui, kad vyriškumas yra universalus ir vyraujantis daugelyje socialinių situacijų. Arvind Sharma, moters ir religijos tarpusavio santykiu besidominčio filosofo teigimu, lyčių vaidmenys, priešingos lyties vertinimas bei elgesys jos/jo atžvilgiu yra įtakojamas kultūros. Didžiausią įtaką lyčių vertinimui, filosofo nuomone, turi religija, jos skelbiamos taisyklės, normos bei nekvestionuojamos dogmos . Kokie lyčių vaidmenys yra kuriami tam tikroje visuomenėje vyraujančioje religijoje, toks jų santykis perkeliamas ir į kasdieninę veiklą.

Didžiosios pasaulio religijos (Krikščionybė, Islamas, Induizmas, Budizmas, Konfucionizmas, Judaizmas,) labai panašiai vaizduoja moterį. Jų interpretacija remiasi vyrišku suvokimu: „Dievas yra suvokiamas kaip vyras ir visuomenė, kurią jis sukūrė yra patriarchalinė“ . Moters vaidmens kūrimas religijoje ėmė kisti nuo XIX a. pab. – XX a. pr. Šis  laikotarpis yra reikšmingas, nes kartu su naujų religijų formavimusi kinta ir požiūris į lytis. Po II Pasaulinio karo atsiradę nauji religiniai judėjimai (dažnai sutinkamas trumpinys – NJR) dar labiau išplėtė moters vaidmens kūrimo religijoje galimybes, įnešdami didesnę religinių judėjimų pasirinkimo laisvę, o tuo pačiu ir veikimo modelio pasirinkimą.

Tyrime, kuriuo siekiama iš arčiau pažvelgi į NRJ kuriamą moters vaidmenį, analizuojamas Krišnos Sąmonės organizacijos (naudojamas trumpinys KSO) atvejis. Remiantis pasaulio mokslininkų darbais, jų teorinėmis perspektyvos bei įžvalgomis apie NRJ, Kaune atliktu kokybiniu tyrimu atsakoma į išsikeltą tyrimo tikslą - ištirti KSO kuriamą moters vaidmenį.  Siekiant gauti išsamesnės ir objektyvesnės informacijos tyrime gauti duomenys palyginami su Susan J. Palmer 1985 – 1987 m. JAV bei Kanadoje atliktų studijų, apie NRJ kuriamą moters paveikslą, rezultatais.

2. Metodologija

Siekiant išanalizuoti moters pristatymą NRJ, tyrime vadovautasi pasaulio sociologų, antropologų, filosofų bei teologų atliktais tyrimais bei teorinėmis perspektyvomis apie NRJ. Taip pat buvo atlikti 6 pusiau struktūruoti interviu su KSO priklausančiomis moterimis. Tyrimo dalyvės buvo pasirinktos remiantis „sniego gniūžtės“ atranka. Interviu vyko 2006 m. balandžio – gegužės mėnesiais Kauno mieste.

Tyrimo metu apklaustų asmenų charakteristikos:

Tyrime dalyvavo dvi judėjimo senbuvės (viena religiją praktikuoja 20 m., kita – 15 m.; abi priėmusios iniciaciją), trys jaunos narės (dvi informantės Krišnos Sąmonę praktikuoja 3 m., viena 4 – 5 m.; visos nėra įšventintos ir nepasirinkusios dvasinio mokytojo), viena tyrimo dalyvė 13 m. domisi Vedų filosofija, dalyvauja dvasinių mokytojų skaitomose paskaitose, tačiau nekartoja mantros ir neatlieka dvasinės tarnystės. Informančių amžiaus vidurkis – 33 m., vyriausiai – 46 m., jauniausiai – 17 m. Keturios kalbintos krišnaitės turi aukštąjį išsilavinimą, viena – vidurinį, viena – mokosi gimnazijoje.

3. Moteris KSO: kokybinio tyrimo analizė

Tyrimas, moters vaidmens kūrimas KSO, vykdytas siekiant išsiaiškinti kokią moterį kuria religija, kaip vienas iš svarbiausių socialinių institutų. Religija kuria asmenybę, jos vertybines nuostatas, pasaulėžiūrą, pateikia simbolius, kurių pagalba individai interpretuoja bei vertina juos supančią aplinką.

3.1  Patriarchato palaikymas Krišnos Sąmonės organizacijoje

Radikalus feminizmas patriarchatą prilygina vyrų dominavimui. Tai socialinių santykių sistema, kurioje „vyrų“ klasė turi galią prieš „moterų“ klasę. Patriarchaliniam požiūriui būdinga nuostata, kad vyras turi būti šeimos maitintojas, moteris – namų šeimininkė, gera žmona ir motina, atsakinga už namų ruošą ir vaikų auklėjimą .

Remiantis tyrime dalyvavusių krišnaičių pasisakymais, apie lyčių tarpusavio santykių suvokimą bei vertinimą, galima teigti, kad KSO palaikoma nuostata, jog vyrai ir moterys yra lygūs, tačiau skirtingi. Skirtingumas pasireiškia ne vienodomis abiejų lyčių turimomis savybėmis bei iš to išplaukiančiomis pareigomis. Remiantis tyrimo duomenimis, vyrui priskiriant atsakomybę, stiprybę, galią, išmintį yra sukuriamas vyro, kaip lyderio paveikslas. Kaip teigia viena iš informančių:

Vyras yra lyderis iš prigimties, jam reikia valdyti... (Krsn 2).

Jei vyras šeimoje yra vaizduojamas kaip lyderis, tuomet natūraliai kyla klausimas  kas yra tas, ką jis valdo, kas jam paklūsta? Ne viena tyrimo dalyvė pagrindinėmis moters pareigomis įvardino moters būvimą namuose, rūpinimąsi namais, vaikais, vyru. Ar toks moters vaidmens ir pareigų suvokimas neatitinka vyrui privalančio paklusti asmens įvaizdžio? Moters veiklos sferos ribų nubrėžimas namų zonoje, o vyro už t.y. vieša sfera – yra vienas iš pagrindinių aspektų, atskleidžiančių patriarchalinės sistemos palaikymą.

Krišnos Sąmonės judėjimo mokymuose atrandamas aiškus moters ir vyro pareigų įvardinimas ir veikimo erdvių nubrėžimas. Kaip ir kituose vyrų dominavimą palaikančiuose judėjimuose, KSO moterys raginamos likti namuose ir nekonkuruoti su vyrais viešoje sferoje. Reikia pastebėti, kad tyrime dalyvavusios krišnaitės moters susaistymą su namais nesieja su diskriminacija bei vyro iškėlimu. Tai joms yra tarsi savaime suprantamas ir natūralus dalykas:

Natūralu, kad moteris skalbia, gamina. Natūralu, kad ji tarnauja vyrui, kad padeda jam siekti Krišnos sąmoningumo, padeda auginti Krišnos vaikus. Tokia moters prigimtis (Krsn 1). 

Remiantis tyrimo duomenimis, moters veikimas namuose, kaip pagrindinė jos pareiga,  nėra priimama kaip griežta dogma. Šis KSO principas yra vienas iš tų, kurie kinta derindamiesi prie gyvenimo sąlygų, šalies ekonominės situacijos. Pirmosios informantės teigimu:

Šiandien  sunkiai atrastume krišnaitų šeimą, kurioje tik vyras dirbtų, o moteris rūpintųsi namais. Šiais laikais yra sunku išgyventi iš vieno atlyginimo, tai dažniausiai abu ir dirba. Vis tik reikia pastebėti, kad raginimas vyrams prisiimti atsakomybę už šeimos finansinį gerbūvį niekur nedingo ir toliau yra skleidžiamas.  (Krsn 1).

Nors krišnaitų šeimose šiandien ir atrandamas pagrindinių pareigų maišymasis, vis tik judėjimo mokymuose, kaip teigė tyrime dalyvavusios krišnaitės, tebeskleidžiamas ir puoselėjamas viešoje sferoje dirbančio vyro ir namais besirūpinančios moters šeimos modelis suponuoja įžvalgą, jog KSO principuose moteris tebėra engiama tiek socialine, politine ir ekonomine prasme. Kaip teigia A. Sharma, vyrų dominavimą palaikančiuose judėjimuose moters vaidmuo yra vertinamas kaip žemesnis, palaikantis dar Naujajame Testamente išsakytą raginimą moterims “būti tyliomis” ir vengti valdžios vyrų atžvilgiu. Tai nuolanki, paklusni, ištikima savo vyrui bei šeimai  moteris (Sharma, 1987).

3.2 Lyčių poliariškumo (Allen, 1984) įgyvendinimas Krišnos Sąmonės organizacijoje

Analizuojant moters vaidmens kūrimą NRJ svarbu atkreipti dėmesį ir į Prudence Allen, iš Kanados kilusios filosofės, išskirtas lyčių tapatumo teorijas (remiantis kūno - dvasios bei moters - vyro tarpusavio santykių nauda/žala siekiant dvasinio išganymo): lyties papildymo, poliariškumo ir vieningumo. Knygoje Moon sisters, Krishna mothers, Rejneesh lovers: women‘s roles in new religions sociologė S. Palmer, pritaikiusi P. Allen pasiūlytą klasifikaciją, Krišnos Sąmonės judėjimą priskiria tai NRJ grupei, kuri puoselėja lyties poliariškumo teorijoje pateiktus moters ir vyro vaizdinius.

Lyčių poliariškumo šalininkai vyrą ir moterį pateikia kaip dvi dvasines skirtybes vienai lyčiai priskirdami jos tyrumą, protingumą, artimesnį ryšį su Dievu. Kaip pastebi S. Palmer, didžioji dalis NRJ, paremtų lyties poliariškumu, teigia kad savaime suprantama, jog visos šios savybės yra  priskiriamos vyriškai lyčiai (Palmer, 2004). 

Tikinčiųjų vyrų ir moterų apgyvendinimas skyriumi yra vienas iš būdų, kuriuo įgyvendinamas lyčių poliariškumas. Kaip teigia informantės, Lietuvoje Krišnos Sąmonei atsidavę tikintieji neapgyvendinami atskirai nuo priešingos lyties atstovų, nes brahmacarya‘iais (pirmos pakopos tikinčiaisiais, kurie duoda skaistybės įžadus ir apsigyvena šventykloje)  dažniausiai tampa vyrai, o ne moterys. Kaip pastebi viena iš informančių:

Moterys nors ir greičiau palinksta į tarnystę Viešpačiui nei vyrai, vis tik jos greičiau sukurią šeimą ir palieka šventyklą (Krsn 6).
 
Remiantis vienos iš tyrimo dalyvių pasisakymais galima daryti išvadą, kad Lietuvoje KSO tikintieji neapgyvendinami skyriumi, nes moterų vienuolių tiesiog nėra.

Kitas, ne ką mažiau svarbus lyties atskirties įgyvendinimo momentas yra vyrų ir moterų būvimas atskirai apeigų ir ritualų metu. Remiantis tyrimo duomenimis, moterų ir vyrų būvimas skyrium yra stebimas ir Lietuvoje veikiančiose KSO: šventykloje vyrai renkasi dešinėje pusėje, moterys – kairėje, eisenose priekyje eina vyrai, tuo tarpu moterys seka jiems iš paskos. Kaip teigia pačios krišnaitės, tikintieji raginami apeigose veikti atskirai siekiant išvengti maišymosi, blaškymosi, pagundų ir dėmesio sukoncentravimo į priešingos lyties atstovą, o ne į meldimąsi.

Kalbant apie NRJ stebimą lyčių poliariškumą minimas ir tobulėjimo kelias, kuris reikšmingai skiriasi pagal lytis: visu dvasinio tobulėjimo keliu moterys ir vyrai eina drauge, tačiau aukščiausia pakopa yra pasiekiama tik vyrams (brahmacarya‘iai – vienuoliai, davę skaistybės įžadus ir savo gyvenimą pašventę Dievo tarnystei. Dažniausiai po kurio laiko brahmacarya‘iai vis tik sukuria šeimas ir tampa grihastha – šeimos žmogumi. Šeimose gyvenantys tikintieji drauge eina dvasiniu keliu ir taip siekia priartėti prie Krišnos. Po grihastha seka vanaprastha, kai tėvai palieka vaikus, atsisako gerbūvio ir išeina toliau dvasiškai tobulėti visiškai atsiribodami nuo aplinkinių ir likdami tik dviese. Tačiau sannyasa, kuomet tampama dvasiniais mokytojais, gali priimti tik vyrai, o moterys – ne). Remiantis tuo, kad visas tobulėjimo kelias yra atviras visiems krišnaitams, nepriklausomai nuo lyties, o aukščiausiais mokytojais gali tapti tik vyrai, galima daryti prielaidą, kad analizuojamame judėjime moterys yra diskriminuojamos iš jų atimant galimybę pasiekti tobulėjimo viršūnę.

Susisteminus tyrimo duomenis, apie lyties poliariškumo įgyvendinimą KSO, apibendrintai galima teigti, kad  analizuojamame judėjime lyčių vaidmenys įkūnija tai, ką P. Allen (1984) įvardino „lyčių poliariškumo“ sąvoka. Nors judėjime ir skleidžiama idėja, kad kiekvienas žmogus yra siela, o sielos yra be lytės, tačiau reikia pripažinti, kad vos tik sielos įsikūnija ir patenka į visuomenę, vyrai ir moterys imami suvokti ir vaizduoti skirtingai.

3.3 Moteris – tai „motina“ 

Kaip teigia S. Palmer, vienas iš pagrindinių, KSO iš kitų patriarchatą palaikančių NRJ išskiriantis bruožas yra judėjime atrandamas neįprastas „mamos“ sąvokos vartojimas.  „Mama“ - tai sąvoka, kuria išreiškiama pagarba moteriai. Krišnos Sąmonės judėjimui priklausanti moteriškos lyties atstovė yra vadinama „motina“  . Tyrimo dalyvių teigimu, kiekvienas vyras su moterimi turi elgtis kaip su mama nepriklausomai nuo juos siejančio (ar ne) kraujo ryšio, moters amžiaus, šeimyninės padėties. Jis turi prisiimti globą už ją:

Globa reiškia, kad jis į ją žiūri kaip į asmenybę, o ne kaip į seksualinio išnaudojimo objektą. Moteris vyrui nėra pasitenkinimo objektas, tai nėra kažkokia sekso mašina, jinai yra asmenybė, ir jų santykiai nėra parenti vien tik seksu (Krsn 6).

Kaip teigia S. Palmer, pagarbos moteriai aspektas gali būti įvardintas kaip viena pagrindinių priežasčių, lemiančių Krišnos Sąmonės judėjimo populiarumą moterų tarpe (Palmer, 1994).

4. Išvados

Mokslininkų įžvalgos apie moterų užimamą vietą socialinėje plotmėje bei atlikti pusiau struktūruoti interviu, su Krišnos Sąmonę praktikuojančiomis moterimis, leidžia analizuoti ir suvokti pasirinkto NRJ mokymuose skleidžiamą moters reikšmę bei požiūrį į ją kaip į asmenybę. 

Susisteminus tyrimo metu gautus duomenis galima padaryti tokias išvadas:

• KSO moteris pristatoma kaip besirūpinanti vyru, vaikais, namais – atsakinga už namų erdvę ir nekonkuruojanti su vyru viešoje sferoje;
• judėjime atrastas pagarbos moteriai aspektas lemia, kad moters vaidmuo KSO kuriamas remiasi „netradiciniu“ patriarchato suvokimu.

Nors iškilę NRJ ir įnešė didesnę religijos, o tuo pačiu ir moters vaidmens pasirinkimo laisvę, vis tik reikia pripažinti, kad kol pačios moterys savo padėtį vyriškosios lyties atžvilgiu vertins kaip savaimę suprantamą, tol jokie priimti ar ruošiami priimti įstatymai nepakeis jų vertinimo.

Literatūros sąrašas

1. Allen Prudence. 1987. Two Medieval Views on Women‘s Identity. Studies in Religion; 
2. Isherwood L.& McEwan D. 1993. Introducing feminist theology. England: Sheffield Academic Press;
3. Kanopienė Vida. 2001. Lyčių lygios galimybės. Žmogaus socialinė raida: vadovėlis aukštosioms mokykloms. Vilnius: Homo liber;
4. Kristeva J. 1995. Stabat Mater. Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo,  Gruodis K. (sud). Vilnius: Pradai;
5. Palmer Susan J. 2004. Women in New Religious Movements. Lewis. James R (red). Oxford University Press;
6. Palmer Susan J. 1994. Moon sisters, Krishna mothers, Rajneesh lovers: women‘s roles in new religions. Syracuse, NY;
7. Reingardienė Jolanta. 2003. Lyčių santykiai. Sociologija. Leonaičius V. (sud). Kaunas: Vytauto Didžiojo Universitetas;
8. Sharma Arvind. 1987. Women in World Religions. State University of New York Press;
9. The Dictionary of Feminist Theory. 1995, Humn M. (red).  2nd ed. Prentice Hall, Harvester Wheatsheaf, London;
10. Kress M. Hare Krishna Comes of Age. EBSCO HOST Research Databases. 2005, liepa [žiūrėta 2005-04-06]. Prieiga per Internetą: <web115.epnet.com>;
11. Rochford E. Burker. Family Formation, Culture and Change in the Hare Krishna Movement. ISKCON Communication Journal. 1997, gruodis Nr. 2 [žiūrėta 2006-03-06]. Prieiga per Internetą: <http://www.iskcon.com/>.

Šaltiniai

Siekiant išlaikyti tyrime dalyvavusių asmenų privatumą informanto vardas yra pakeistas. Visos moterys, iš kurių imti interviu, darbe pristatomos joms suteikiant judėjimo trumpinį ir nurodant kelintas tai interviu.

Krsn 1 – interviu su Krišnos Sąmonės nare (35 m.); interviu atliktas balandžio 27d.; 
Krsn 2 - interviu su Krišnos Sąmonės nare (35 m.); interviu atliktas gegužės 3d; 
Krsn 3 - interviu su Krišnos Sąmonės nare (46 m.); interviu atliktas gegužės 4d.; 
Krsn 4 - interviu su Krišnos Sąmonės nare (17 m.); interviu atliktas gegužės 5d.; 
Krsn 5 - interviu su Krišnos Sąmonės nare (35 m.); interviu atliktas gegužės 5d.; 
Krsn 6 - interviu su Krišnos Sąmonės nare (32 m.); interviu atliktas gegužės 6d.

 

Religija.lt

Šis tekstas yra autorės nuosavybė, jo kopijavimas, citavimas ar koks nors kitoks naudojimas be autorės sutikimo yra draudžiamas.