Lietuvos teisės nuostatos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų normos, skelbiančios religijos laisvę, reguliuojančios jos realizavimo tvarką, bei numatančios atsakomybę už šios laisvės suvaržymą.

Baudžiamasis kodeksas (ištraukos)

BAUDŽIAMASIS KODEKSAS
2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968
Vilnius
(Valstybės Žinios, 2000, 89-2741)
(Ištraukos)

 

XX SKYRIUS
Nusikaltimai žmogaus laisvei

 

148 straipsnis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas
1. Tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

 

XXV SKYRIUS
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei
 

 

169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės
Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves,
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

 

170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1. Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

1

71 straipsnis. Trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes
Tas, kas necenzūriniais žodžiais, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar kitais nepadoriais veiksmais sutrikdė valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos pamaldas ar kitas apeigas arba iškilmes, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir
baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Administracininės teisės pažeidimų kodeksas (ištraukos)

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS
Galioja iki 2004 m. gruodžio 31 d.
(Ištraukos)

 

214-12 straipsnis. Informavimo produkcijos, propaguojančios  nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimas, laikymas, platinimas arba viešas demonstravimas
Spaudinių, vaizdo, garso ar kitokios produkcijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, gaminimas ar laikymas turint tikslą platinti, taip pat platinimas arba viešas demonstravimas -
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su tokio pobūdžio gaminamos, laikomos, demonstruojamos ar platinamos produkcijos bei priemonių, iš esmės naudojamų tai produkcijai gaminti ar demonstruoti, konfiskavimu arba be tokių priemonių konfiskavimo.
Tokios pat veikos, padarytos asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su tokios produkcijos bei priemonių, iš esmės naudojamų tai produkcijai gaminti ar demonstruoti, konfiskavimu arba be tokių priemonių konfiskavimo.

 

214-13 straipsnis. Organizacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimas arba dalyvavimas tokios organizacijos veikloje
Organizacijos, propaguojančios nacionalinę, rasinę ar religinę nesantaiką, kūrimas arba dalyvavimas tokios organizacijos veikloje -
užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (ištraukos)

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS
1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234
Vilnius
(Valstybės Žinios, 1996, 33-807)
(Ištraukos)

 

4 straipsnis. Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos
Tėvai,  kiti  teisėti vaiko atstovai,  valstybės,  vietos  savivaldos  ir  visuomeninės institucijos,  kiti  fiziniai  ir juridiniai asmenys privalo laikytis šių nuostatų bei principų:      [...] 3) kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir  negali  būti diskriminuojamas dėl savo arba savo  tėvų  ar kitų  teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės,  rasės, kalbos,  tikėjimo,  pažiūrų, socialinės, turtinės,  šeimyninės padėties, sveikatos būklės ar kokių nors kitų aplinkybių; […]

 

14 straipsnis. Vaiko socialinės teisės
1. Vaikas turi teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir ją platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras. [...]

Švietimo įstatymas (ištraukos)

ŠVIETIMO ĮSTATYMAS
2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630
Vilnius
(Žin., 2003, Nr. 63-2853)
(Ištraukos)

 

31 straipsnis. Teisė mokytis tikybos
1. Tikyba yra pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.
2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
3. Jaunesniam negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.

4. Tikybos mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštojo mokslo studijų mokyklą) programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo ministras.

5. Tikybos mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų) gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.

6. Mokykla, negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

7. Tikybai mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vykdyti.

Puslapiai