K: Ar gali krikščionis užsiiminėti joga?

Spausdinimo versija

A: Klausimas yra tiesiai  „į kaktą“. Kaip į jį atsakyti? Kaip visuomet, norėčiau pradėti nuo apibrėžtumų. Šiuo atveju – kas tai yra „užsiiminėti joga?“ Ar tai individualūs fiziniai pratimai, ar organizuotų jogos mokymo grupių lankymas? Kita vertu, ką reiškia „ar krikščionis gali“ – juk be jokios abejonės, jei jis gyvena demokratinėje valstybėje, joga užsiiminėti jam įstatymai nedraudžia ir negali drausti. 

Bet turbūt klausimas yra ne apie tai. Jį greičiausiai reiktų performuluoti – „krikščioniui naudinga ar žalinga užsiiminėti joga?“ Čia iš krikščioniškosios perspektyvos tektų pasakyti, jog organizuotose jogos mokymo grupėse, kartu su fizinių pratimų mokymu, perteikiama tam tikra pasaulėžiūra ir pasaulėjauta, kuri būdinga Rytų dvasingumui (plačiau apie jo bruožus žr. straipsnį „Rytietiškos kilmės grupių bruožai“). Tokiu būdu, tai skatina sinkretizmą (skirtingų religinių praktikų ir doktrinų elementų maišymą), kuris nepatartinas krikščioniui, neabejingam savo dvasinei brandai. Kita vertus, jei jogos pratimai atliekami individualiai, neteikiant jiems jokios dvasinės prasmės, o priimant kaip paprasčiausią fizinę gimnastiką – tuomet tame nėra jokio pavojaus bet kurio tikėjimo išpažinėjui.

Arūnas Peškaitis

Komentarai

Va tame ir esmė, kad jogos prioritetas ne fiziniai pratimai ir lankstymasis, o nauja pasaulėžiūra kuri priverčia į religijas (šiuo atveju kriksčionybę) pažvelgti kitomis akimis.

Bet koks klausimas visados atspindi klausiančiojo pasaulėžiūrą. Todėl pats klausimas ir yra atsakymas! Klausimas: ar gali krikščionis praktikuoti jogą yra tolygus klausimui: ar yra tik viena tiesa, ar yra dar ir kitų tiesų? O ką daryti jei nuo tos vienos tiesos nepasisotinu ir jaučiuosi ne pakankamai sotus?<br /> Kiek žmonių tiek ir tiesų. Tas, kuris įsitikinęs savo tiesa, neieško kitų tiesų. Jam gera tikėti savo tiesa. Jo tiesa ir yra tikėjimas. Jis jau gauna visko apsčiai yra sotus. Bet ką daryti tam, kuris neturi savyje šios savybės – tikėjimo? Atsiranda nesusikalbėjimas tarp to, kuris turi tikėjimą ir to kuris jo neturi. Tikėjimas tokia savybė, kurios neparduosi ir nepadovanosi. Todėl visi tikinčiojo žodžiai skirti netikinčiajam, tampa lozungais! <br />Visus Dievus vienija tokia žmogaus savybė kaip tikėjimas! Be šios žmogaus savybės, visiems Dievams galas. Dievai, ir įvairios tiesos reikalinga tik tam, kad sužadinti žmoguje šią savybę – tikėjimą.<br />Jėzus, Krišna, Būda , joga ir t.t. visa, tai, kad sužadinti žmoguje tikėjimą. Tikėjimas gali būti pozytivus ir destruktyvus. Bet čia jau kita, plati tema. Kaip atskirti pozityvų ir destruktyvų tikėjimą?

. Bet ką daryti tam, kuris neturi savyje šios savybės – tikėjimo? Atsiranda nesusikalbėjimas tarp to, kuris turi tikėjimą ir to kuris jo neturi. Tikėjimas tokia savybė, kurios neparduosi ir nepadovanosi. Todėl visi tikinčiojo žodžiai skirti netikinčiajam, tampa lozungais! <br />Visus Dievus vienija tokia žmogaus savybė kaip tikėjimas! Be šios žmogaus savybės, visiems Dievams galas. Dievai, ir įvairios tiesos reikalinga tik tam, kad sužadinti žmoguje šią savybę – tikėjimą.<br />Jėzus, Krišna, Būda , joga ir t.t. visa, tai, kad sužadinti žmoguje tikėjimą. Tikėjimas gali būti pozytivus ir destruktyvus. Bet čia jau kita, plati tema. Kaip atskirti pozityvų ir destruktyvų tikėjimą?

, Būda , joga ir t.t. visa, tai, kad sužadinti žmoguje tikėjimą. Tikėjimas gali būti pozytivus ir destruktyvus. Bet čia jau kita, plati tema. Kaip atskirti pozityvų ir destruktyvų tikėjimą?

Va tame ir esmė, kad jogos prioritetas ne fiziniai pratimai ir lankstymasis, o nauja pasaulėžiūra kuri priverčia į religijas (šiuo atveju kriksčionybę) pažvelgti kitomis akimis.

Puslapiai