K: Ar parapsichologija ir kiti ezoteriniai dalykai yra sektantiški?

Spausdinimo versija

A: Gal būtų galima taip performuluoti klausimą – ar ezoteriniai dalykai turi religinį atspalvį? Į tai reiktų atsakyti – neabejotinai taip.

Tik tai yra gan savotiškas religingumas. Jis labiau panašus į magiją. Šiandienė ezoterika persisunkusi okultinių praktikų ir pratybų (daugelį jų Jūs minite savo klausime), tos praktikos visuomet pagrįstos tam tikru mokymu ar pseudoreligine sistema – vienos save sieja su hinduismu ar budizmu (Osho, Sai babos judėjimai), kitos – su New Age tipo sąjūdžiais („Gyvenimo meno“, Transcendentinės meditacijos, iš dalies – „Reiki“ judėjimai). Bene pati populiariausia organizacija, platinanti Lietuvoje ezoterinę – okultinę pasaulėžiūrą yra Vilniaus Parapsichologijos akademija.

Okultinės praktikos ir maginė pasaulėjauta vilioja žadamu efektu, sėkmės receptais. Deja, dažnas „okultistas“ savo pratybose naudoja metodus, kurie gali būti žalingi žmogaus psichikai, pažeisti jo dvasinę pusiausvyrą. Tiesiog reiktų žinoti, kad panašių praktikų siūlytojai nėra jokie specialistai ir jų teikiamų „paslaugų“ kokybė yra daugiau nei abejotina, nors akivaizdi žala gali pasimatyti ir ne iš karto.

Arūnas Peškaitis

Komentarai

Norint pažeisti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausia reikėtų ją turėti. Daugeliui žmonių šiuo metu tai yra tik siektinas tikslas. O mes Lietuvoje labai įdomiai gyvename: ar normalu, kad apie dvasinius dalykus su šventikais tiesiog negalima pasikalbėti?! Ko gero, nelabai. Tuomet ir kreipiamasi įvairiais klausimais į parapsichologijos akademikus. Ten drąsiai galima pateikti įvairius klausimus ir gauti į juos atsakymus. Su derama pagarba,

Religingumas ir dvasingumas stipriai skiriasi. Bažnyčia šias sąvokas supainiojo, tam kad galėtu žmones mūlkinti. Šiai dienai žmonės jaučia dideli dvasinį badą, todėl puola dvasingumo ieškoti bet kur, taip ir užkimbama už visokių parapsichologu ir t.t., o pats domėjimasis yra geras reiškinys, kuris žmogų atves į tikrą žinojimą.

Norint pažeisti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausia reikėtų ją turėti. Daugeliui žmonių šiuo metu tai yra tik siektinas tikslas. O mes Lietuvoje labai įdomiai gyvename: ar normalu, kad apie dvasinius dalykus su šventikais tiesiog negalima pasikalbėti?! Ko gero, nelabai. Tuomet ir kreipiamasi įvairiais klausimais į parapsichologijos akademikus. Ten drąsiai galima pateikti įvairius klausimus ir gauti į juos atsakymus. Su derama pagarba,

Religingumas ir dvasingumas stipriai skiriasi. Bažnyčia šias sąvokas supainiojo, tam kad galėtu žmones mūlkinti. Šiai dienai žmonės jaučia dideli dvasinį badą, todėl puola dvasingumo ieškoti bet kur, taip ir užkimbama už visokių parapsichologu ir t.t., o pats domėjimasis yra geras reiškinys, kuris žmogų atves į tikrą žinojimą.

Puslapiai