Musulmonai patiria diskriminaciją darbo rinkoje Didžiojoje Britanijoje

Spausdinimo versija

Naujas tyrimas atskleidė, kad iš visų mažumų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, musulmonai turi mažiausiai galimybių įsidarbinti, o tuo labiau - užimti vadovaujančiojo postą.

Paaiškėjo, kad musulmonų vyrų galimybės įsidarbinti, palyginus su tokio pat amžiaus bei išsilavinimo krikščionimis britais, yra mažesnės daugiau nei 76 proc., o musulmonių moterų galimybės įsidarbinti - 65 proc. mažesnės palyginėmis su tokio pat amžiaus ir išsilavinimo krikščionių moterų galimybėmis.

Panaudoję nacionalinės statistikos duomenis tyrimui (apklaustųjų skaičius siekia daugiau kaip pusę milijono) mokslų daktaras Nabilis Khattabis ir profesorius Ronas Johnstonas padarė išvadą, kad iš visų 14-os religijų, esančių Jungtinėje Karalystėje, įsidarbinimo atžvilgiu musulmonams nepasisekė labiausiai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad siekiant įsidarbinti odos spalva darė mažiau įtakos nei religiniai įsitikinimai.

Bristolio universiteto daktaras  Nabilis Khattabis komentuodamas situaciją išreiškė susirūpinimą, kad  musulmonų diskriminacija darbo rinkoje tokia įsišaknijusi, ir teigė manąs, kad „musulmonų bendruomenės izoliacijos priežastys slypi islamofobijoje bei didėjančiame priešiškume šiai kultūrai”.

Taip pat Khattabis pastebėjo, kad „visuomenės akyse ši bendruomenė nėra vien tik paprasta mažai naudos valstybei atnešanti kultūrinė mažuma; priešingai tikima, kad jie yra užkietėję vagys bei išdavikai. Todėl visai ne nuostabu, kad, vyraujant tokiai nuostatai, dažnas darbdavys baiminasi priimti net ir labai kvalifikuotą musulmoną, darbuotojų verčiau ieško „savo rate“.

Daktaro Khattabio nuomone, buvimas musulmonu tampa skaudžiai atsiperkančia „yda“, kuomet toks žmogus kandidatuoja į geriau apmokamo specialisto darbo vietą. Pasak mokslininko, „jei tokia situacija išsilaikys nepakitusi, tai gali turėti skaudžių pasekmių Jungtinėje Karalystėje gyvenančioms mažumoms. Toks aukštas kvalifikacijas turinčių juodaodžių bei musulmonų sąmoningas nepaisymas, gali užslopinti šių norą integruotis į visuomenę“.

Tyrimo duomenimis, moterų situacija kiek kitokia. Pastebėta, kad Pakistano kilmės ir „kitų musulmonių“ grupės turi 65 proc. mažiau galimybių įsidarbinti. Tuo tarpu Indijos kilmės musulmonėms – 55 proc., Bangladešo musulmonėms 51 proc., o baltaodžių musulmonių situacija pagerėja jau iki 43 proc.

Vyrų grupėje statistinė analizė parodė, kad „kitų musulmonų“ grupės nariai turi 76 proc. mažiau galimybių įsidarbinti, o Bangladešo kilmės musulmonai – 66 proc., baltieji musulmonai – 64 proc., o Pakistano kilmės musulmonams tokios galimybės mažėjo iki 59 proc. Indijos kilmės musulmonams pasisekė kiek labiau – „tik“ 37 proc. mažesnė tikimybė įsidarbinti.

Pastebėta, kad jokios religijos neišpažįstantys britai taip pat praranda darbo pasiūlymus. Jų įsidarbinimo galimybės, lyginant su krikščionimus, sumažėja nuo 20 iki 25 proc. Tamsaus gymio Karibų jūros regionų kilmės krikščionių įsidarbinimo galimybės sumažėja nuo 48 iki 54 proc.

Pastebėta, kad vienintelė grupė, kurios įsidarbinimo galimybės viršijo net šviesaus gymio britų kilmės krikščionis, yra žydų kilmės britai. Jų tikimybė įsidarbinti moterų ir vyrų atveju geresnė nei krikščionių atitinkamai 29 ir 15 proc.

Atlikus tyrimą tarp dirbančiųjų išskirta, kad tik 23 – 27 proc. Bangladešo ir Pakistano kilmės musulmonų dirba valstybės apmokamose darbo vietose. Panašu, kad šiuo atžvilgiu, labiausiai pasisekė žydų kilmės britams, kurių įsidarbinimo lygis siekia 64 proc. Jiems nenusileidžia ir Indijos kilmės hinduistai bei krikščionys airiai, kurių dirbančiųjų skaičius siekia 53-51 proc. Tuo tarpu, britų kilmės krikščionių bei britų, neišpažįstančių jokios religijos kartu su Afrikos kilmės krikščionimis, pademonstravo panašius dirbančiųjų rodiklius, kurie siekė 40 proc.

Daktaras Khattabis pridūrė: „Pagrindiniai kriterijai, skatinantys diskriminaciją, yra tiek odos spalva, tiek kultūra ar religiniai įsitikinimai. Tačiau čia būtina pastebėti, kad odos spalva, priklausomai nuo situacijos vertinama skirtingai: kartais šviesus gymis gali pagelbėti vienoje situacijoje, tačiau kitoje – jau sukelti problemų, ypatingai tai taikytina musulmonų atveju. O kartais tamsus gymis, kaip pavyzdžiui hinduistų iš Indijos atveju, jokių neigiamų asociacijų nesukelia“.

Pagal Rogerio Dobsono 2014 m. lapkričio 30 d. straipsnį leidinyje „The Independent“ parengė Deimantė Sadauskaitė

raktiniai žodžiai: