Lietuvoje

Tolerancija visuomenėje didėja

Lyginant su 2005 metais, 2008-aisiais sumažėjo netolerancija romų, musulmonų, pabėgėlių, čečėnų ir kt. atžvilgiu. Prieš ketverius metus 77 proc. apklaustųjų teigė nenorintys gyventi kaimynystėje su romais, 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais taip atsakė 49 proc. apklaustųjų. Tai – vienas iš vasario 3 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatymo tyrimo „Galimų diskriminacijos apraiškų, naujai numatytų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas ir lyginamoji analizė“ rezultatų.

raktiniai žodžiai: 

Ar derėtų Septintos dienos adventistams suteikti valstybės pripažinimą?

Liepos mėn. 15 dieną LR seimas nutarė suteikti Lietuvos septintos dienos adventistų bažnyčiai valstybės pripažinimą. Tai jau vienuoliktoji religinė bendruomenė šalyje turinti valstybės pripažinimo statusą (devynios iš jų yra laikomos tradicinėmis). Ta proga Religija.lt skelbia prieš šį įvykį Bernardinai.lt pasirodžiusį Andriaus Navicko straipsnį apie šią religinę bendruomenę, jos veiklą Lietuvoje ir kodėl ji verta būti valstybės pripažinta.

raktiniai žodžiai: 

Politikai atsisako pripažinti Septintosios dienos adventistų bažnyčią

Parlamentarai suabejojo, ar verta valstybės pripažįstamos religijos statusą suteikti Septintosios dienos adventistų (SDA) bažnyčiai.

Ketvirtadienį balsuojant dėl Seimo nutarimo, kuriuo minėtai bažnyčiai būtų suteiktas valstybės pripažinimas, už tebuvo 21 parlamentaras, 4 buvo prieš ir 26 susilaikė.

raktiniai žodžiai: 

Nesuteikime mirčiai paskutinio žodžio

Pagal praėjusių metų rudenį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užsakyto tyrimo paskelbtus rezultatus net 85 proc. Lietuvos gyventojų laiko save religingais ir priskiria kokiai nors religinei grupei. Tačiau tik 8 proc. vaikšto į maldos namus dažniau nei kelis kartus per mėnesį, o 50 proc. į bažnyčią užsuka tik kartą per metus ir rečiau arba per didžiąsias šventes - Kalėdas ir Velykas.

raktiniai žodžiai: 

S.Tamkevičius: „Velykos kalba apie gyvenimą“

Kaune kelerius metus Didįjį Penktadienį rengiama Kryžiaus kelio procesija. Nuo Įgulos bažnyčios tikinčiųjų procesija eina per visą Laisvės alėją iki Katedros, daugelis žmonių į ją įsilieja nešini degančiomis žvakutėmis, pritardami giedantiesiems psalmes kiekvienoje kryžiaus kelio stotelėje. Šią procesiją veda Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius neabejoja, kad Kryžiaus kelio procesija nepalieka abejingų žmonių. Jie tarsi tampa šio ypatingo vyksmo dalimi. "Kristus nešė kryžių Jeruzalės gatvėmis ir mirė prie jo prikaltas didelės minios akivaizdoje. Todėl ir mes norime ne užsidarę tarp bažnyčios sienų, bet viešai paminėti šį kiekvienam krikščioniui labai brangų įvykį. Viešas Kryžiaus kelio ėjimas yra ir savo tikėjimo liudijimas. Galiu tik pasidžiaugti, kad šis Kryžiaus kelio žygis - procesija Kauno gatvėmis - kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių. Tai liudija, kad žmonės darosi vis drąsesni ir sąmoningiau išpažįsta savo tikėjimą", - sakė arkivyskupas.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai