naujasis amžius

New Age formavimosi apžvalga

Gediminas Pulokas

Esama daugelio požiūrių į Naujojo amžiaus (New Age) fenomeną, tačiau nei vienas iš jų negali visiškai jo paaiškinti. Į religinę sferą „Naujojo amžiaus“ (toliau – NA) terminas pateko XX a. 7 – ojo dešimtmečio pradžioje. Kai kurios grupės tuo metu ėmė propaguoti tikėjimą, jog Saulės sistemai iš Žuvų žvaigždyno perėjus į Vandenio žvaigždynoįtaką, – kas įvyksią netrukus, – pasaulyje įsigalės naujas „aukso amžius“, truksiantis apie 2000 metų. NA terminą vartoja bei save juo apibūdina skirtingos kilmės grupės, neturinčios jas vienijančio centro ar struktūros. Kita vertus, jei vienos grupės ar pavieniai žmonės save tiesiogiai identifikuoja su NA (šis straipsnis ir bus siejamas pirmiausia su šia kategorija), tai kiti (ne tik astrologine literatūra susižavėjusių ar pas būrėjas lakstančių moteriškių tuntai, bet ir ekonominiai, politiniai bei ekologiniai sąjūdžiai), iš esmės besivadovaujantys šiam fenomenui priskirtinų idėjų atspindžiais, dažnai net nesuvokia ar nenori pripažinti, jog vis dėlto patenka į savitą NA religinių sistemų lauką. Gal būt šis „laukas“ palygintinas su puzzle paveikslėliu, lipdomu krūvon iš daugybės paskirų gabalėlių. Dėl to tinkamai apibrėžti NA nėra lengva, o gal būt net ir neįmanoma.

Išsivadavimas pagal Ošo

Donatas Glodenis

Ošo judėjimas – vienas iš daugelio XX a. antrojoje pusėje atsiradusių ir plačiai išplitusių naujųjų religinių judėjimų. Ošo judėjimas, kurį pasaulio mastu sudaro keli šimtai meditacijos grupių, centrų, jungia rytietiškos pasaulėžiūros ir vakarietiškos psichoterapijos elementus ir tokiu būdu siekia pateikti gyvenimo transformacijos technikas žmonėms, pasimetusiems XX a. visuomenių kaitos, kataklizmų verpetuose. Būtent vakarietiškos terapijos ir rytų pasaulėžiūros sinteze Ošo meditacinės-terapinės grupės išsiskiria iš kitų rytų kilmės judėjimų.

raktiniai žodžiai: 

Pasaulis pagal Jehovos liudytojus

Arūnas P. Peškaitis OFM

Truputis istorijos

Religinė grupė, šiuo metu besivadinanti Jehovos liudytojais, susikūrė XIXa. Jungtinėse Amerikos valstijose. Jos įkūrėjas yra Charlesas T. Russellas (1852 – 1916). Šis žmogus, užaugęs berods labai puritoniškoje presbiterionų aplinkoje, jau 1870 – aisiais metais subūrė taip vadinamą Biblijos studijų grupę, laikiusią 18 – metį jaunuolį savo „pastoriumi”.

Žvilgsnis į Septintosios dienos adventistų Bažnyčią

Gediminas Pulokas

Istorija ir pirmieji vadovai

Ankstyvoji adventistų istorija susijusi su dviem vardais: William Miller ir Elen White. Judėjimas, prasidėjęs Europoje XIX a. pradžioje, greitai persimetė į Ameriką, kur daugybė įvairių denominacijų tikinčiųjų pradėjo intensyviai studijuoti Apreiškimą Jonui ir pranašo Danieliaus knygas, bandydami nustatyti, kada Jėzus Kristus turėtų sugrįžti į žemę, ir laukti Jo sugrįžimo. W. Miller buvo vienas jų.

Puslapiai