prieš sektas

A. Dvorkino „Sektos“: apžvalga ir kritika

Donatas Glodenis

Aleksandro Dvorkino knyga Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga (Kaunas: „Už tradiciją“, 2005, 524 psl.) yra ne pirmoji, tačiau neabejotinai didžiausios apimties knyga naujųjų religinių judėjimų tematika, išleista Lietuvoje. Tarp anksčiau šios tematikos knygų, išleistų lietuvių kalba, galima paminėti Antano Paškaus Dievai, dvasios ir žmonės „Naujajame amžiuje“ (Kaunas, 1993), Alano Gomeso Sektos, kultai ir Biblija (Kaunas: Sidabrinis trimitas, 2000), A. Peškaičio ir D. Glodenio Šiuolaikinis religingumas (Vilnius: Vaga 2000). Visų šių knygų pozicija naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu yra kritiška, visos rašytos iš vienos ar kitos krikščioniškos perspektyvos. Tačiau A. Dvorkino knyga neilgame lietuviškos literatūros naujųjų religinių judėjimų tematika sąraše išsiskiria itin neigiamu požiūriu į naujuosius religinius judėjimus, kurie knygoje nedviprasmiškai vadinami „totalitarinėmis sektomis“. Knyga taip pat išsiskiria tendencingumu aprašant religinių judėjimų istoriją, mokymą. Knyga priskirtina antikultinės literatūros žanrui, Vakarų pasaulyje paplitusiam, kai po II-ojo pasaulinio karo pradėjo sparčiai daugėti naujųjų religijų ir dvasingumo sąjūdžių.

Aleksandro Dvorkino knyga Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga (Kaunas: „Už tradiciją“, 2005, 524 psl.) yra ne pirmoji, tačiau neabejotinai didžiausios apimties knyga naujųjų religinių judėjimų tematika, išleista Lietuvoje. Tarp anksčiau šios tematikos knygų, išleistų lietuvių kalba, galima paminėti Antano Paškaus Dievai, dvasios ir žmonės „Naujajame amžiuje“ (Kaunas, 1993), Alano Gomeso Sektos, kultai ir Biblija (Kaunas: Sidabrinis trimitas, 2000), A. Peškaičio ir D. Glodenio Šiuolaikinis religingumas (Vilnius: Vaga 2000). Visų šių knygų pozicija naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu yra kritiška, visos rašytos iš vienos ar kitos krikščioniškos perspektyvos. Tačiau A. Dvorkino knyga neilgame lietuviškos literatūros naujųjų religinių judėjimų tematika sąraše išsiskiria itin neigiamu požiūriu į naujuosius religinius judėjimus, kurie knygoje nedviprasmiškai vadinami „totalitarinėmis sektomis“. Knyga taip pat išsiskiria tendencingumu aprašant religinių judėjimų istoriją, mokymą. Knyga priskirtina antikultinės literatūros žanrui, Vakarų pasaulyje paplitusiam, kai po II-ojo pasaulinio karo pradėjo sparčiai daugėti naujųjų religijų ir dvasingumo sąjūdžių.

Puslapiai