religijos mokslai

Kultūros ir religijų globalizacija

Elisabeth Gerle

Kultūra

Kartais kultūros globalizacija apibūdinama kaip homogenizacija, amerikietiška skonių bei troškimų standartizacija, vedanti prie pasaulio „makdonaldizacijos“. Šis globalizacijos veidas yra vesternizacijos bei modernizacijos sinonimas ir atspindi imperijos galią daryti įtaką viso pasaulio vertybėms ir skoniui.

raktiniai žodžiai: 

Religija ir Vakarai

Peter Berger

Prieš porą metų pusryčiavau Ostino viešbutyje, Teksaso valstijoje. Prie gretimo staliuko sėdėjo vidutinio amžiaus vyrai ir skaitė laikraščius. Vienas pakėlęs akis tarė: „Situacija Vidurio Rytuose iš tikrųjų kaista. Bet juk taip ir parašyta Biblijoje“. Kiek vėliau sekmadienio rytą buvau Londone. Pamaniau, jog būtų puiku dalyvauti rytmetinėse anglikonų pamaldose. Nutariau paklausti durininko, o paklausęs dar pridūriau, jog ieškau vienos iš Anglijos parapijų bažnyčios.

raktiniai žodžiai: 

Religijos ir religijų apibrėžimas

Svetainės skaitytojams siūlome susipažinti su Kalgario universiteto profesoriaus, naujųjų religijų tyrinėtojo Irvingo Hexhamo tekstu, kuriame autorius bando atsakyti į klausimą „kas yra religija“.

Vienas iš Henry‘o Fieldingo herojų „Tom Jones“ 3 knygos 3 skyriuje sako: „Kai paminiu religiją, turiu omenyje Krikščionybę; tačiau ne tiesiog Krikščionybę, tačiau Protestantizmą; ir ne tiesiog protestantizmą, bet Anglijos Bažnyčią, kaip nustato įstatymai“.

raktiniai žodžiai: 

Dievas ir žmogus: tarp galios ir dovanos

Arūnas P. Peškaitis OFM

Galia ir dovana mano pranešime suvokiamos kaip tam tikro santykio su tikrove ir su kitu priešybės. Galia kuria prievartos, o dovana – dialogo ir laisvės santykį. Atsiriboju nuo postmodernistinių interpretacijų. Nors postmodernizmo paradigmoje labai gražiai aprašomi skirtingi būviai, skirtingos bendruomenės ir etinės ar filosofinės galimybės, bet santykiai dažnai apibrėžiami kaip iš esmės pavojingas dalykas. Tai rodo daugelis pavyzdžių. Vienas iš jų – pliuralizmas, postmodernioje perspektyvoje suprantamas kaip visa ko galimumas. Pati įvairovė suprantama kaip teigiamybė. Pozicijos apibrėžtumas čia suprantamas kaip galima pretenzija sunaikinti įvairovę. Yra toks Derrida tekstas, kur jis kalba apie dovaną kaip apie vieną prievartos ar manipuliacijos priemonių, nes ji įpareigoja santykiui. Aš nuo tokios pozicijos atsiriboju. Dovaną suvokiu kaip laisvės ir dialogo, t. y. nesąlygoto atsidavimo santykį. Dovana, be abejo, turi tam tikrą galią užmegzti santykį, bet kol toji galia lieka susieta su dovanojimo santykiu, tai ji yra visai kitos prigimties, negu ta, kuria kuriama prievarta.

Galia ir dovana mano pranešime suvokiamos kaip tam tikro santykio su tikrove ir su kitu priešybės. Galia kuria prievartos, o dovana – dialogo ir laisvės santykį. Atsiriboju nuo postmodernistinių interpretacijų. Nors postmodernizmo paradigmoje labai gražiai aprašomi skirtingi būviai, skirtingos bendruomenės ir etinės ar filosofinės galimybės, bet santykiai dažnai apibrėžiami kaip iš esmės pavojingas dalykas. Tai rodo daugelis pavyzdžių. Vienas iš jų – pliuralizmas, postmodernioje perspektyvoje suprantamas kaip visa ko galimumas. Pati įvairovė suprantama kaip teigiamybė. Pozicijos apibrėžtumas čia suprantamas kaip galima pretenzija sunaikinti įvairovę. Yra toks Derrida tekstas, kur jis kalba apie dovaną kaip apie vieną prievartos ar manipuliacijos priemonių, nes ji įpareigoja santykiui. Aš nuo tokios pozicijos atsiriboju. Dovaną suvokiu kaip laisvės ir dialogo, t. y. nesąlygoto atsidavimo santykį. Dovana, be abejo, turi tam tikrą galią užmegzti santykį, bet kol toji galia lieka susieta su dovanojimo santykiu, tai ji yra visai kitos prigimties, negu ta, kuria kuriama prievarta.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai