valstybė ir religija

Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai suteiktas valstybės pripažinimas

Ketvirtadienį, 2016 m. lapkričio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinės bendrijos kultūrinį, dvasinį ir socialinį palikimą. Anksčiau valstybės pripažinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.

raktiniai žodžiai: 

Seimas priėmė rezoliuciją dėl religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje

Seimo balsai dėl rezoliucijos, smerkiančios krikščionių persekiojimą Irake ir Sirijoje (nuotrauka iš M. Adomėno FB paskyros)Seimas priėmė rezoliuciją, kuria paskelbė, kad žiaurumai, įvykdyti krikščionių ir kitų grupių atžvilgiu, į kurias Irake ir Sirijoje nusitaikyta dėl specifiškai religinių priežasčių, yra genocidas, ir šia rezoliucija jie prilyginami genocido nusikaltimui pagal tarptautinę teisę.

Už šią rezoliuciją balsavo 93 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai. Rezoliucijoje teigiama, kad krikščionys ir kitos religinės mažumos Irake ir Sirijoje buvo ir yra žudomi ir grobiami, patirdavo ir tebepatiria rimtus fizinius ir psichikos sužalojimus, taip pat seksualinę vergiją ir prievartą, ir kad visa tai atliekama sąmoningai ir apskaičiuotai, pažeidžiant Jungtinių Tautų (JT) Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. „Religinių ir etninių mažumų grupės Irake ir Sirijoje buvo sisteminės prievartos taikinys jau nuo 2003 metų ir milijonai šių mažumų atstovų buvo priversti palikti savo protėvių namus bei tapti pabėgėliais“, – teigiama rezoliucijoje.

raktiniai žodžiai: 

Teisingumo ministerija siūlo nuo žemės mokesčio atleisti ir kitas valstybės pripažintas religines bendrijas

Lietuvos Respublikai 2000 m. pasirašius sutartį su Šventuoju Sostu katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo atleista nuo žemės mokesčio. Kitos tradicinės religinės bendruomenės galėjo būti atleidžiamos nuo žemės mokesčio savivaldybių tarybų sprendimais. Finansų ministerija, atsižvelgdama į evangelikų liuteronų ir kai kurių kitų tradicinių religinių bendruomenių prašymus, 2015 m. rugsėjo 2 d. parengė ir pateikė derinti valstybės institucijoms įstatymo projektą, kuriuo nuo žemės mokesčio būtų atleista ne tik katalikų bažnyčia, bet ir kitos tradicinės religinės bendruomenės.

Teisingumo ministerija ragina burtininkų paslaugomis besinaudojančius žmones neprarasti sveiko proto

Visai neseniai Kaune gyvenanti ir paslaugas už didelius pinigus siūliusi aiškiaregė buvo nuteista 4 metams laisvės atėmimo. Kaip rašė portalas Delfi.lt, pasak prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės, palaikiusios valstybės kaltinimą šioje byloje, siekdami sėkmės versle ir asmeniniame gyvenime, aiškiaregės klientai gėrė koduotą vandenį, nešiojo amuletus, trynėsi kapų smėliu ir t. t., tačiau neišipildžius lūkesčiams pasijuto apgauti ir padavė jiems paslaugas teikusią aiškiaregę į teismą. Teismo nuosprendis dar bus skundžiamas, o konkretūs teismo motyvai visuomenei nebuvo paskelbti.

O Teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 22 d. išplatino pranešimą spaudai, ragindama žmones, perkančius magijos paslaugas, neprarasti sveiko proto. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad magijos praktikavimu paprastai laikomi veiksmai, paremti įsitikinimu, kad yra įmanoma daryti įtaką fiziniams objektams ar ateities įvykiams antgamtinėmis ar paranormaliomis priemonėmis. Mokslinį pasaulio supratimą atitinkantys reiškiniai nėra laikomi maginiais. Nors pasaulyje yra mokslo institucijų, tiriančių paranormalius žmonių gebėjimus, didžioji dalis mokslininkų nemano, kad paranormalūs žmonių gebėjimai yra patvirtinti užtektinais moksliniais įrodymais. Taigi, magijos paslaugų teikėjų gebėjimai nėra patvirtinti mokslo, o magijos paslaugos dažniausiai teikiamos nežadant absoliučiai užtikrinto rezultato. Todėl dažniausiai nėra įmanoma įvertinti tokių paslaugų kokybės. Tačiau asmuo, nusprendęs naudotis magijos paslaugomis, turėtų žinoti svarbiausias savo, kaip vartotojo, teises.

raktiniai žodžiai: 

Seimo narė Dalia Kuodytė siūlo mažinti takoskyrą tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių

Dalia Kuodytė 2015-02-25 diskusijoje SeimeSeimo narė Dalia Kuodytė 2015 m. birželio 22 d. Seimui pateikė trylika įstatymų projektų, kuriais siekiama mažinti teisės aktuose išvešėjusią takoskyrą tarp tradicinių religinių bendruomenių, kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, valstybės pripažinimo neturinčių, tačiau įregistruotų religinių bendruomenių teisių. Siūloma keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų ir Lygių galimybių įstatymus, taip pat Baudžiamąjį kodeksą.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte rašoma:

Istoriniai tyrimai leidžia manyti, kad Lietuvos valstybės požiūris į tradicinėmis nesančias religines mažumas nesikeičia nuo XX a. pradžios. Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines ir kitas yra giliai įsišaknijęs valstybės politiką religinių mažumų atžvilgiu formuojančių politikų bei ją vykdančių valstybės tarnautojų galvose, nekreipiamas dėmesys į kintantį socialinį kontekstą – globalizacijos ir migracijos veikiamą Lietuvos visuomenę ir jos narius, kurie religinį priklausymą vis dažniau grindžia pasirinkimu, o ne tradicija, todėl manome itin svarbu atkreipti dėmesį į šią kintančią situaciją Lietuvos religiniame gyvenime. ... Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad religinių mažumų, t.y. tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių padėtis šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra sudėtinga. Religinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami – stigmatizuojami ir marginalizuojami vyraujančios religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčios, žiniasklaidos ir teisės aktų, skirstančių religines bendruomenes į tradicines ir kitas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimą riboja Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta religinė nelygybė.

Puslapiai