Seimo narė Dalia Kuodytė siūlo mažinti takoskyrą tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių

Spausdinimo versija

Dalia Kuodytė 2015-02-25 diskusijoje SeimeSeimo narė Dalia Kuodytė 2015 m. birželio 22 d. Seimui pateikė trylika įstatymų projektų, kuriais siekiama mažinti teisės aktuose išvešėjusią takoskyrą tarp tradicinių religinių bendruomenių, kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, valstybės pripažinimo neturinčių, tačiau įregistruotų religinių bendruomenių teisių. Siūloma keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų ir Lygių galimybių įstatymus, taip pat Baudžiamąjį kodeksą.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte rašoma:

Istoriniai tyrimai leidžia manyti, kad Lietuvos valstybės požiūris į tradicinėmis nesančias religines mažumas nesikeičia nuo XX a. pradžios. Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines ir kitas yra giliai įsišaknijęs valstybės politiką religinių mažumų atžvilgiu formuojančių politikų bei ją vykdančių valstybės tarnautojų galvose, nekreipiamas dėmesys į kintantį socialinį kontekstą – globalizacijos ir migracijos veikiamą Lietuvos visuomenę ir jos narius, kurie religinį priklausymą vis dažniau grindžia pasirinkimu, o ne tradicija, todėl manome itin svarbu atkreipti dėmesį į šią kintančią situaciją Lietuvos religiniame gyvenime. ... Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad religinių mažumų, t.y. tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių padėtis šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra sudėtinga. Religinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami – stigmatizuojami ir marginalizuojami vyraujančios religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčios, žiniasklaidos ir teisės aktų, skirstančių religines bendruomenes į tradicines ir kitas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimą riboja Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta religinė nelygybė.

Pranešime spaudai birželio 25 d. Dalia Kuodytė rašė, kad „reikia ištaisyti įstatymų spragas ir užtikrinti, kad net pačios mažiausios religinės bendruomenės Lietuvoje turėtų tinkamas sąlygas veikti. Negali būti šventų ir šventesnių. Religinėms mažumoms taip pat svarbus lygių galimybių užtikrinimas“.

Kai kuriuose įstatymuose siūloma išvis naikinti reguliavimo skirtumus skirtingų kategorijų religinių bendruomenių atžvilgiu. Pavyzdžiui, siūloma keisti Baudžiamojo kodekso 171 straipsnio nuostatą, kuri iki šiol baudžiamąją atsakomybę nustato tik už tradicinių religinių bendruomenių apeigų šiurkštų sutrikdymą. Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo projektu siūloma sielovados darbuotoją apibrėžti ne kaip tradicinės religijos išpažinėją, o kaip bet kurios religijos išpažinėją. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimu siūloma atleisti nuo mokesčių už nekilnojamąjį turtą ne tik tradicines, kaip yra šiuo metu, bet ir visas kitas religines bendruomenes ir bendrijas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu siūloma taikyti vienodas taisykles ir dėl tradicinėms, ir dėl kitoms religinėms bendruomenėms dirbančių asmenų apmokestinimo. Karo prievolės įstatymo pakeitimu siūloma nuo karo prievolės atleisti ne tik tradicinių, bet visų juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių dvasininkus. Siūlomais Sveikatos sistemos įstatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti vienodą valstybės požiūrį į visų religinių bendruomenių, besidarbuojančių geresnės individo sveikatos, vaiko teisių apsaugos srityse, veiklą.

Kitais atvejais, kai skirtingą reguliavimą valstybės pripažintų ir nepripažintų religinių bendruomenių atžvilgiu yra įmanoma pagrįsti, siūloma suvienodinti reguliavimą tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Švietimo įstatymo pakeitimu siūloma suteikti teisę ir tradicinėmis nelaikomų valstybės pripažintų religinių bendruomenių tikybą dėstyti valstybinėse mokyklose (teisę, kurios klausimu šiuo metu egzistuoja kolizija tarp Religinių bendruomenių ir bendrijų ir Švietimo įstatymų).

Seimo narė pranešime spaudai taip pat pabrėžė, kad įstatymų projektais nesiekiama iš esmės keisti valstybės ir religinių bendrijų santykių modelio ar naikinti religinių bendrijų skirstymo, kuris yra įtvirtintas Konstitucijoje. Tikslas – naikinti teisės aktuose likusius skirtumus tarp tradicinių ar valstybės pripažintų religinių bendrijų ir tų, kurios yra netradicinės arba valstybės vis dar nepripažintos.

Vienu iš projektų iniciatorių įvardijamas ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

Su pateiktais įstatymų projektais galima susipažinti čia. Projektų aiškianamasis raštas. Pranešimas spaudai.