Mažesnė religinė įvairovė – dažnesni smurto atvejai dėl religinių įsitikinimų

Spausdinimo versija

Pew tyrimų centras (Pew Research Cente) paskelbė ataskaitą, kurioje įvardinamo didžiausia ir mažiausia religine įvairove pasižyminčias šalys. Iš pirmo žvilgsnio, rezultatai pernelyg nenustebino. Itin maža religine įvairove pasižymi Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika, kur dauguma gyventojų yra musulmonai, bei Lotynų Amerikoje, kur dauguma – krikščionys. Azijos-Ramiojo vandenyno regionas, kuriame gyvena musulmonai, induistai, budistai, nereligingi asmenys, yra didžiausia religine įvairove pasižyminti pasaulio dalis.

Vis dėlto, nustebino tai, jog šalyse, pasižyminčiose mažiausia religine įvairove, patiriama daugiausia smurto religiniais pagrindais. Pagal neseniai atliktą Pew tyrimų centro analizę, nagrinėjančią su religija susijusį socialinį priešiškumą, paaiškėjo, kad Pakistanas, Afganistanas, Indija, Somalis, Izraelis yra šalys, kuriose dažniausiai pasireiškia religiniai konfliktai (ginkluoti konfliktai, priekabiavimas, smurtas dėl religinių priežasčių). Afganistanas ir Somalis yra tarp dešimties mažiausia religine įvairove pasižyminčių šalių. Pakistanas vertinamas kaip „mažos“ įvairovės šalis, Izraelis ir Indija, šiuo atžvilgiu, laikomos „vidutiniškomis“ religinės įvairovės šalimis.

Atrodo, jog ši tendencija labiausiai paplitusi Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tokios šalys kaip Bangladešas, Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Tailandas, pasižymi mažiausia religine įvairove ir didžiausiu priešiškumu religiniais pagrindais. Panaši situacija yra ir Egipte , Irake, Sudane , Sirijoje ir Jemene.

Žvelgiant iš priešingos pusės, šis ryšys išlieka, nors nėra toks stiprus. Kanada ir Australija pasižymi aukštu religinės įvairovės lygiu ir mažu bei vidutinišku priešiškumo lygiu. Gana panaši situacija yra ir kai kuriose Afrikos šalyse, pavyzdžiui, Benine, Ganoje ir Mozambike , taip pat tokiose mažose Lotynų Amerikos šalyse kaip Kuba, Gajana, Surinamas, Urugvajus.
Yra ir keletas išimčių. Kinija pasižymi didele religine įvairove, tačiau šalyje vyko labai daug konfliktų dėl tikėjimo. Daugelis Lotynų Amerikos šalių yra gana tolygiai krikščioniškos, tačiau neramumų nekyla, nors Meksika ir Kolumbija šiuo atveju yra įsidėmėtinos išimtys dėl aukštesnio smurto lygio lyginant su likusia regiono dalimi. Galiausiai, daugelis kitų šalių yra kažkur per vidurį: JAV pasižymi vidutine religine įvairovę ir vidutinio lygio priešiškumu, kaip ir keletas kitų Europos šalių.

Žinoma, daryti išvadas apie priežasties ir pasekmės ryšį yra itin sudėtinga. Pliuralizmas gali padėti sumažinti smurtą, o taip pat šalys, kurios toleruoja aukštą įvairovės lygį, gali pritraukti žmones, mažiau linkusius į smurtą. Apskritai, šios tendencijos gali būti susiję su bendrais smurto ir politinio nestabilumo pasaulyje modeliais.

Svarbu tai, jog šie tyrimai atskleidžia, kad religinis konsensusas nėra raktas į taiką ir stabilumą. Atrodo, jog tai nepriklauso netgi nuo pačios religinės tradicijos:  tarp labiausiai konfliktiškų ir homogeniškų šalių yra tos, kuriose vyraujanti religija yra budizmas, islamas, krikščionybė. Nors kategoriškai tvirtinti nebūtų tikslu, tačiau duomenys rodo, jog, vis dėlto, religinis pliuralizmas gali būti ir dažnai yra suderinamas su taikiomis visuomenėmis.

Pagal „The Atlantic“ 2014 m. balandžio 4 d. publikuotą Emma Green straipsnį informaciją parengė Rasa Kraulėdaitė.

Straipsnis finansuojamas pagal Europos ekonominės erdvės finansavimo programą „NVO programa Lietuvoje“ vykdant projektą „Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje“.

raktiniai žodžiai: