Naudojant religinius simbolius reklamoje lengva įžeisti

Spausdinimo versija

Religiniai simboliai reklamoje?Religinių simbolių naudojimas marketinge beveik visada sukelia stiprias emocijas. Todėl labai svarbu rodyti pagarbą žmonių religiniams jausmams, ypač - daugiakultūrėje visuomenėje.

Religiniai simboliai Suomijoje reklamoje pasitaiko retai. Religija tradiciškai buvo tokia tema, ir tokia gyvenimo dalis, kurią žmonės linkę laikyti nuošaliau nuo komercinių siekių. Kai nuorodos į religiją patenka į reklamą, iškart galima klausti, ar teisinga yra naudoti religiją siekiant padidinti pardavimus.

Pagrindinis klausimas yra toks: ar viską mūsų patirties pasaulyje galima išnaudoti komerciniams tikslams? Į šį klausimą negali atsakyti vien įstatymų sergėtojai, jį reikia aptarti viešai.

Naudojant religinius simbolius reikia tam tikro jautrumo. Visų pirma žvelgiant į potencialią reklamą su religiniais simboliais reikia įvertinti, ar yra natūralus religinių simbolių ryšys su reklamuojamu produktu. Jei nėra visiškai jokio ryšio, reklama gali būti arba netikusi, arba šventvagiška šventų simbolių atžvilgiu.

Kitas svarbus klausimas yra, kokią rolę religiniai simboliai vaidina reklamoje. Ar jie yra svarbiausias dalykas? O gal jie - tik neesminė detalė?

Vienoje įmonės Kestopuu Oy reklamoje buvo smėlio kalva su mediniu kryžiumi kalvos viršūnėje. Ta įmonė prekiauja impregnuota mediena. Reklamoje vyriškas balsas skaito tekstą iškilmingu tonu, kuriuo skaitoma Biblija, o fone girdėti religinė muzika.

Ši reklama nebuvo skirta produktui pristatyti, tai buvo brendo kūrimo reklama. Reklamoje panaudotas stiprus religinis simbolis - kryžius, ir jis panaudotas tokiu būdu, kad primintų nukryžiavimą. Dėmesys sutelktas į simbolį, simbolis yra centrinė reklamos dalis. Reklamos perduodama žinia atrodytų yra tokia: impregnuota mediena yra puiki medžiaga mediniam kryžiui gaminti. Taigi, reklamoje yra tam tikras tiesioginis ryšys tarp religinio simbolio ir produkto.

Simbolis panaudotas ganėtinai neutraliu būdu. Nėra jokių verbalinių ar vizualinių elementų, kurie galėtų būti laikomi žeminančiais ar niekinančiais. Reklama nesiekiama menkinti, žeminti ar niekinti bažnyčios šventų simbolių ar krikščionių bendruomenės tokiu būdu, kurį būtų galima laikyti priešingu gerai praktikai ar nesąžiningu.

Religinės nuorodos kartais yra leistinos reklamoje

Tačiau religinės patirties panaudojimas komerciniams tikslams lengvai gali įžeisti žmones ir sukelti sielvartą. Tačiau reklama, kuri tai daro, nebūtinai yra priešinga gerai praktikai, net jei žmonės mano, kad ji - prasto skonio, ar sukuria negatyvias mintis.

Ir nors religinės išraiškos yra dalis kasdienio mūsų bendravimo, ir neretai gali būti praradusios savo pirminę prasmę, jų nedera vartoti nerūpestingai.

Vartotojų teisių sargai gavo keletą nusiskundimų dėl Sun Silk plaukų priežiūros produktų reklamos, skunduose teigiama, kad reklamose rodoma nepagarba krikščionių Dievui ir religijai. Vienoje reklamoje moteris svetainėje purškia plaukų laką. Kitoje reklamoje moteris vonios kambaryje tepa plaukus putomis. Žodžiai reklamose šiek tiek skiriasi, tačiau abiejose reklamose matome pasirodant dūmų kamuolį ir žaibą ekrano viršuje, iš kurio pasirodanti ranka paduoda moteriai reklamuojamą produktą. Tuo pačiu metu skamba vyriškas balsas.

Reklamomis siekiama su humoru pristatyti kompanijos plaukų priežiūros liniją. Tačiau tai, kokį įspūdį reklama padarys vartotojui, visiškai priklauso nuo žmogaus asmeninės patirties ir vertybių. Tačiau galima užtikrintai pasakyti, kad vyriškas balsas reprezentuoja krikščionių Dievą, arba bet kurios kitos religijos dievybę.

Nors šios reklamos kai kuriems žmonėms gali sukelti negatyvius vaizdinius, negalima sakyti, kad reklamomis pažeminama, paniekinama ar apjuodinama krikščionybė kaip religinė grupė ar krikščionių Dievas tokiu būdu, kad reklama nebeatitiktų geros praktikos principų. Reklamose taip pat nėra naudojami gasdinantys ar šokiruojantys elementai ar kitos priemonės, dėl kurių reklama neatitiktų geros praktikos pavyzdžių.

Pirmą kartą publikuota Suomijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos leidinyje Current Issues in Consumer Law, 2007 m. Nr. 1. Vertė Donatas Glodenis 

raktiniai žodžiai: