Naujieji religiniai judėjimai – grėsmė ar iššūkis?

Spausdinimo versija


Apie naujuosius religinius judėjimus, jų įtaką visuomenei bei visuomenėje dėl jų veiklos kylančias problemas 2000 m. rugsėjo 6 d. kalbėjomės su žymia naujųjų religinių judėjimų tyrinėtoja, Londono ekonomikos mokyklos profesore Eileen Barker.

K: Kaip paaiškintumėte naujųjų religinių judėjimų išplitimą?  Kokios tokio išplitimo priežastys?

Rytų Europoje naujieji religiniai judėjimai auga visų pirma todėl, kad šios šalys nusimetė sovietų jungą ir pradėjo įgyvendinti demokratijos principus. Atsirado kur kas daugiau laisvės nei buvo praeityje, kuomet buvo sakoma, kad neturi tikėti niekuo, tik paklusti valstybei. 

Visgi kalbant apie bendrą situaciją reikia pastebėti, kad naujieji religiniai judėjimai (NRJ) auga ir patraukia žmones tada, kai visuomenėje vyksta pokyčiai, kurių pasėkoje senieji religiniai įsitikinimai nebepaaiškina socialinių gyvenimo realijų.  Pastaruoju metu būta daug pokyčių – kalbu ne tik apie industrializaciją ir urbanizaciją, bet ir bendrą socialinį ir geografinį mobilumą; žmonės gali rinktis įvairius darbus, patirti dalykus, kurių anksčiau negalėjo patirti, gali gyventi įvairiose vietovėse, keliauti. Žiniasklaida siūlo galimybes, kurios gal būt egzistavo amžiais, tačiau paprastiems žmonėms nebuvo prieinami – atskirai galima paminėti ir Internetą. Taigi žmonėms tampa prieinamos skirtingos religinės idėjos, didėja ir jų paklausa. Kas buvo prasminga vienai kartai greičiausiai nebus taip prasminga kitai, turėjusiai kitokią patirtį.

Autoritetu šiais laikais taip pat abejojama kur kas dažniau, nei praeityje; kartais žmonės prisijungia prie naujų religijų tik todėl, kad jos kitokios ir skiriasi nuo praeities kartų religijų. Tai kyla ir iš individualizmo, skatinančio vystyti savo individualybę, o taip pat poreikio ieškoti žmonių grupės, atitinkančios asmens interesus. Didžioji dalis religinių judėjimų yra orientuoti į skirtingas „ieškotojų grupes”.

Sekuliarioje visuomenėje, ypač tokioje, kurioje ateizmas peršamas, žmonės ieško Dievo, religija pagrįstų atsakymų į gyvenimo klausimus. Jie dažniausiai neturi religinio išsilavinimo, kuris padėtų jiems ieškojimuose, todėl neretai prisijungia prie kokios nors naujos religijos ir tenai patiria religingumą ar dvasingumą.  Vėliau jie gali pakeisti religinę priklausomybę – tokiose grupėse žmonės dažnai keičiasi.

K: Ar NRJ gali būti laikomi grėsme visuomenei?

Tai priklauso nuo to, ką laikysime grėsme.  Žinoma jie prisideda prie pokyčių visuomenėje, tad NRJ veikla kelia grėsmę status quo. Tačiau daugybė kitų, su religija nesusijusių pokyčių visuomenėje taip pat yra grėsmingi šiuo požiūriu. Tačiau jei kalbant apie grėsmę norima pasakyti, kad visuomenėje paplis masinės savižudybės, žmogžudystės, grius viešoji moralė – nemanau kad tokia grėsmė yra.

Visų pirma, naujosios religijos auga labai lėtai, daugelis jų išnyksta.  Daugelis jų nekelia grėsmės nei individams, nei visuomenei. Kai kurie judėjimai žinoma kelia grėsmę – turbūt vienas geriausių pavyzdžių būtų Aum Šinrikio kultas, paleidęs nuodingas dujas Tokijo metro. Galima būtų paminėti ir Waco tragediją Teksase. 

Žinoma, naujųjų religinių judėjimų nariai, taip pat kaip ir senų religijų nariai, gali kelti grėsmę visuomenei, tačiau ne būtinai todėl, kad jie yra naujų ar senų religijų išpažinėjai.  Kaip pavyzdį galime paimti Jehovos liudytojus, kurie nori sekti Dievu ir todėl netiki galį žudyti ir nenori tarnauti armijoje.  Jie buvo grėsmė visuomenei, ir pvz., naciai nužudė tūkstančius Jehovos liudytojų dujų kamerose todėl, kad šie nepakluso normoms, nustatytoms tų, kurie buvo valdžioje.

Kai kurios visuomenės, jaučiančios joms kilusią grėsmę, pasirenka naujuosius religinius judėjimus kaip atpirkimo ožius, bandydami juos apkaltinti dėl nesugebėjimo tvarkytis visuomenėje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad naujųjų religinių judėjimų, kaip ir politinių judėjimų, ekonominių judėjimų ar kitokių socialinių judėjimų atsiradimas veda į pokyčius, kurie gali būti suvokti kaip grėsmė.  Tačiau nauji religiniai judėjimai nekelia didesnės grėsmės, nei kitokio pobūdžio judėjimai. Tai pat reikia atsiminti, kad kalbant apie naujas religijas negalima daryti apibendrinimų – jos gali būti labai skirtingos.  

K: Kaip NRJ keičiasi laikui bėgant? Ar tie pokyčiai vyksta prisitaikant prie visuomenės?

NRJ laikui bėgant pasikeičia gan pastebimai.  Pirmoji naujo religinio judėjimo karta neretai būna jauni, entuziastingi žmonės, sekantys charizmatiniu vadovu. Tačiau charizmatinis vadovas miršta, konvertitai auga, jiems gimsta vaikai, kuriems reikia skirti daug laiko ir kitų dalykų, brandinant juos socialiai.  Vaikai ir kitos kartos kvestionuoja judėjimo įsitikinimus, todėl neretai galima stebėti judėjimo adaptaciją prie visuomenės. Tikinčiųjų gyvenimo būdas keičiasi, tampa vis mažiau ekstremalus ar fanatiškas – būtent tokius bruožus galima pastebėti pirmojoje religinio judėjimo kartoje.

Judėjimai tampa vis lengviau nuspėjami įsivyraujant biurokratijai ir formuojantis tradicijoms, keičiančioms charizmatinį vadovavimą.  Visuomenė susipažįsta su šiais judėjimais, mažiau jų bijo, ir NRJ tuomet nebestoja į gynybos poziciją.

Žinoma, NRJ gali keistis ir agresyvumo linkui, ypač jei visuomenė juos puola. Tačiau daugelis judėjimų, kurie išgyvena, keičiasi adaptuodamiesi, ir tai lengva pastebėti žiūrint į senąsias religijas – naujosios religijos tampa senomis jei jos išgyvena prisitaikydamos.

K: Kokio požiūrio turėtų laikytis visuomenė, norėdama padėti NRJ išvengti ekstremumų?

Turbūt svarbiausia yra būti pasiruošus klausyti, sužinoti, kuo naujieji judėjimai iš tiesų tiki, kokios yra jų apeigos.  Kartais tai būna sudėtinga, ypač jei judėjimai slepia savo veiklą, tačiau dauguma NRJ būna atviri sąžiningam dialogui ir diskusijai.

Kaip jau minėjau, įvairūs vidiniai mechanizmai, demografiniai pasikeitimai veda juos atvirumo linkui.  Savo egzistavimo pradžioje NRJ neretai pabrėžia, kad jie nepaprastai skiriasi nuo visuomenės, tačiau po kurio laiko jie gali kur kas mieliau kalbėti apie panašumus.  Nors visuomenei visuomet reikia atidžiai stebėti, ar kai kurių religinių judėjimų kraštutinumai nekelia pavojaus, visuomet reikia atsiminti, kad antagonizmas tik padeda NRJ vadovams įrodyti pasekėjams, jog visuomenė yra bloga ir šėtono dominuojama, ir situacija tokiu būdu tik apsunkinama.

Manyčiau, kad visuomenė turėtų laikytis požiūrio, kad NRJ narių kriminaliniai nusikaltimai yra netoleruotini lygiai taip pat, kaip ir bet kurio kito visuomenės nario nusikaltimai, tačiau kiekvienas visuomenės narys turi teisę tikėti tuo, kuo nori, tol, kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tokiu būdu NRJ nariai bus skatinami prisitaikyti ir gyventi visuomenėje taip pat, kaip ir kiti jos nariai.  Juk pliuralistinėje visuomenėje taikiai sugyvena įvairių religinių įsitikinimų žmonės, praktikuojantys skirtingas religijas.

K: Ką reikėtų daryti dėl nelegalios NRJ veiklos?

Visiškai tą patį, kas daroma su nelegalia atskirų asmenų visuomenėje veikla.  Nereikia kurti specialių įstatymų žmonėms, kurie įsitikinimai kitokie nei mūsų. Žinoma nereikia ir jokios specialios apsaugos tokiems žmonėms – jei jie padaro kažką, kas prieštarauja įstatymams, jie turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir gauti tokias pačias bausmes, kaip ir kiti. 

K: Ar NRJ galima vadinti grėsme tradicinėms bažnyčioms?

Iššūkis šiuo atveju būtų kur kas pozityvesnė ir naudingesnė sąvoka nei grėsmė. Žinoma jie gali tapti grėsme, jei siekia patraukti žmones iš tradicinių bažnyčių arba demaskuoja tradicinių bažnyčių lankytojų veidmainišką, apatišką, ne itin religingą ar pernelyg religingą elgesį, nepatraukiantį paprastų ž monių, norinčių priimti Dievą į savo gyvenimą ar ugdyti dvasingumą. Jei bažnyčios pripažintų trūkumus, kuriuos pastebi žmonės, prisijungiantys prie naujųjų religijų, gal būt tai padėtų kai kuriuos tų trūkumų pašalinti, išsiaiškinti, ko ieško jauni, o gal ir vyresnio amžiaus žmonės.

Iš kitos pusės, tradicinėms bažnyčioms ir religijoms būtų kvaila „apsimesti“ naujomis religijomis. Tradicinės religijos gali daug pasiūlyti, ir jos turi išlaikyti savo privalumus – tradiciją, visuotinių susirinkimų bei praeities išmintį. Iššūkis glūdi sugebėjime matyti, ką reikia išlaikyti, ir ką galima pakeisti tam, kad bažnyčios galėtų įvykdyti savo, kaip tikėjimo saugotojų, paskirtį visuomenėje, tikėjimo, kurį jos išsaugojo amžių bėgyje. Bažnyčios turi suprasti, kad besikeičiant visuomenei ir individams tas tiesas gali tekti pristatyti kitokiais būdais, nes kitaip kaimenės tų tiesų neišgirs. Taigi NRJ tikrai galima laikyti iššūkiu, ir priimti tokį požiūrį tradicinėms bažnyčioms kur kas naudingiau, nei dejuoti ir aimanuoti dėl NRJ antplūdžio, nesistengiant suprasti, ką gi jos siūlo. Tik supratus iššūkį galima imtis pozityvių žingsnių.

Kalbėjosi Donatas Glodenis

 

Apie Eileen Barker

Eileen Barker yra religijos sociologijos profesorė Londono ekonomikos mokykloje (London School of Economics), Britų mokslų akademijos narė. Ji mokslus baigė ir daktaro disertaciją apsigynė toje pačioje Londono ekonomikos mokykloje.

Paskutiniuosius 25 metus pagrindinė jos tyrimų sritis buvo naujieji religiniai judėjimai, ‘kultai’, ‘sektos’ ir visuomenės reakcijos į šiuos reiškinius. Nuo 1989 ji intensyviai tyrinėjo religinius pokyčius Rytų Europos visuomenėse. Atlikdama tyrimus ji paprastai naudoja įtraukto stebėjimo arba interviu metodus, daug laiko praleidžia tose bendruomenėse, kurias tiria. Ji taip pat atliko keletą apklausų, o šiuo metu kuruoja Tarptautinio religinio ir moralinio pliuralizmo tyrimo atlikimą Anglijoje.

E. Barker yra paskelbusi daugiau nei 160 publikacijų, tarp kurių yra apdovanojimus laimėjusios knygos „Tapimas munistu: smegenų plovimas ar pasirinkimas?”, bei „Naujieji religiniai judėjimai: praktinis įvadas”; pastaroji buvo išversta į septynias kalbas. Ji skaitė paskaitas daugiau nei 100 universitetų įvairiose pasaulio šalyse, o jos komentarai religijos klausimais radijuje ir televizijoje taip pat gerai žinomi. Ji yra daugelio mokslinių žurnalų redaktorių tarybų narė, ir buvo išrinkta daugelio tarptautinių organizacijų, susijusių su religijos sociologijos studijomis, tarybų nare. Ji buvo išrinkta ir didžiausios šių organizacijų, Mokslinių religijos tyrimų bendrijos (Society for the Scientific Study of Religion), prezidente.

Vidaus reikalų ministerijos ir tradicinių bažnyčių padedama, 1988 ji įkūrė ne pelno organizaciją - Informacijos centą religinių judėjimų klausimais INFORM (Information Network Focus on New Religious Movements) prie Londono ekonomikos mokyklos – kuris siekia pateikti tikslią ir objektyvią informaciją apie naujuosius religinius judėjimus. Pastaraisiais metais į INFORM kreipėsi keleto Europos valstybių delegacijos, norėdamos įkurti panašias organizacijas. Pati E. Barker taip pat buvo ne kartą kviečiama įvairių pasaulio šalių vyriausybių kaip patarėja naujų religinių organizacijų klausimais.

2000 m. vasario 9 d. Anglijos karalienė (premjero teikimu) pagerbė E. Barker „už nuopelnus INFORM“ priimdama ją į Britų imperijos ordiną.

raktiniai žodžiai: 

Komentarai

jahovista:D

geras referatas

Slt Maria , nn je n&#8217;est pas abandonné le site mais j&#8217;ai eu quelque petit problème de serveur avec mon autre site j&#8217;ai tout changer de serveur etc&#8230; et en plus de sa j&#8217;ai déménager donc voila mais mtn tout va rentrer dans l&#8217;ordre mon autre site est de nouveau dispo et a plus de problème et mon déménagé est fini donc je m&#8217;occupe de Guillaume Replay et pour info tout les replay du Mois de Juin ont dispo ! ceux du mois de Mai devrait être dispo dans la journée et ceux du Mois d&#8217;avril dans la semaine ! Big up a toi ! <a href="http://www.edpricelistonline.com/">online viagra</a> <a href="http://www.medscomparisonshopping.com/">prozac soma boards chongqed</a>

Puslapiai