Newsweek: Islamas keičia veidą?

Spausdinimo versija

XX amžiaus dešimtmečio viduryje Osama bin Ladenas turėjo išspręsti keblų galvosūkį, bandydamas pagrįsti savo pasekėjų teisę kariauti „šventąjį karą“ – džihadą. Kaip visam pasauliui įrodyti musulmono teisę žudyti kitatikius bei atimti gyvybę sau patiems? Kaip žinome, atsakymu į šį klausimą tapo musulmonų šventojoje knygoje – Korane - išdėstytos tiesos – būtent jomis O.bin Ladenas bandė teisinti savo vykdomą teroristinę kampaniją. Ar tokia islamo dogmų interpretacija gali būti laikoma teisinga? Šiandien didieji islamo tyrinėtojai bei musulmonų pamokslininkai į šį klausimą atsako neigiamai.

Kaip jau buvo minėta,  O.bin Ladenas „šventojo karo“ esmę bandė nušviesti, remdamasis Korane ir pranašo Muhamedo posakių rinkiniuose – Hadith (šie rinkiniai yra reikšmingi visų pirma tuo, kad juose esantys posakiai nusako realių musulmoniškųjų religinių praktikų kontekstą) - išdėstytomis dogmomis. Jų pagrindu O.bin Ladenas parengė karo paskelbimo tekstą, o vėliau – ir atitinkamą fatwą (religinį įsaką), selektyviai pasirinkdamas citatų iš islamo šventraščių ir kviesdamas šių šventraščių žinovus nebedvejoti ir jį paremti. Nors minėtieji O.bin Ladeno atsišaukimai tegali būti laikomi politine propaganda, o ne tikromis teologinėmis interpretacijomis, tačiau, reikia pripažinti, kad siekdamas savo tikslų teroristas šiais atsišaukimas naudojosi tikrai meistriškai. O.bin Ladeno vis iškeliama „šventojo karo“ sąvoka bei 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykiai, parodę, jog ši sąvoka galinti virsti kūnu, tapo islamo įvaizdžio šerdimi tiems, kurie turėjo menką supratimą apie islamo religiją. Čia turimi omenyje tiek vakariečiai, tiek paties musulmoniškojo pasaulio atstovai, ir netgi garbūs religijotyrininkai.

Visgi situacija keičiasi. Iškilūs musulmonų mąstytojai, tarp jų – ir kai kurie buvę svarbūs O.bin Ladeno rėmėjai, atmeta jo propaguojamą džihado viziją. Kadaise šiai vizijai simpatizavusi Vidurio Rytų ir Pietų Azijos publika taip pat vis labiau neslepia nusivylimo. Pavyzdžiui, birželio pradžioje JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Michaelis Haydenas teigė, kad „iš esmės niekas nesimpatizavo Al Qaedos skelbtai ateities vizijai“. Tuo pat metu formuojasi nauja islamo vizija, nutolstanti nuo O.bin Ladeno bei jo pirmtakų idėjų. Galima stebėti, kaip musulmonų pasaulis vis inertiškiau bando iš naujo įvertinti tai, kas atrodė besant neišjudinamos tikėjimo dogmos, mesti iššūkį tam, kas buvo laikoma neginčijamomis tiesomis ir atverti kelią šių tiesų interpretacijai (itžtihadui), kurią kai kurios Islamo mokyklos amžiais bandė slopinti.

Galima sakyti, kad šiuo metu pačias ambicingiausias - intelektualine ir teologine prasme – islamo reinterpretacijos iniciatyvas – bando įgyvendinti grupė Ankaroje (Turkija) dirbančių mokslininkų, kurie dar iki šių metų pabaigos tikisi išleisti naują laidą hadith. Šios grupės nariai yra surinkę visus iki šiol žinomus pranašo Muhamedo posakius, kuriuos ketina susisteminti taip, kad jie galėtų pasitarnauti kaip gairės kasdieniam žmonių gyvenimui ir, antra vertus, padėtų atskleisti kai kuriuos Korane randamus iki šiol neišnarpliotus galvosūkius. Šią užduotį gerokai apsunkina tai, kad kai kurie pranašo „posakiai“ atsirado jau po jo mirties, tad jie negali būti laikomi patikimais šaltiniais. „Kai kurie iš tokių „posakių“ atsirado, sumišus „universalioms islamo vertybėms su atitinkamose geografinėse vietovėse bei konkrečiu laiku paplitusiais kultūriniais ypatumais ir religinėmis vertybėmis, – sako vienas iš aptariamojo projekto dalyvių, Ankaros universiteto teologijos profesorius Mehmetas Gormezas. – Kiekvienas Hadith aptinkamas pasakojimas turi savo kontekstą. Kiekvieną Pranašo pasakojimą mes norime grąžinti būtent į tokius kontekstus.“

Pirmasis žmogus, kuriam prieš ketverius metus kilo vadinamojo Hadith projekto  idėja – buvęs Turkijos religijos reikalų ministras Mehmetas Aydinas. Pasak M. Aydino, nors septintajame amžiuje, kai gyveno pranašas Mahometas, musulmonų gyvenimas kaip diena nuo nakties skyrėsi nuo šių dienų realijų, tačiau tie patys principai tebėra taikomi. Pavyzdžiui, vienoje iš Hadith moterims yra draudžiama keliauti vienoms. Saudo Arabijoje šiuo ir kai kuriais kitais atitinkamais priesakais ir šiandien yra remiamasi, grindžiant moterims taikomą draudimą vairuoti pačioms. „Akivaizdu, kad tai nėra religinis draudimas – šiuo draudžiančiu priesaku yra tiesiog siekiama užtikrinti saugumą konkrečiu laiku ir konkrečiose vietose“, - sako M. Gormezas. Iš tikrųjų Pranašo priesakuose galima aptikti fragmentų, kuriuose jis sakosi besiilgintis tų dienų (iš konteksto akivaizdu, kad pranašas turėjo omenyje jam nesenus laikus), kai moterys galėjo laisvai keliauti vienos nuo Jemeno iki pat Mekos. Per pirmuosius tris savo gyvavimo amžius „islamas sąveikavo su graikų, iraniečių bei Indijos kultūromis, ir sulig kiekvienu tokiu kultūriniu susidūrimu šventraščių žinovai iš naujo interpretuodavo islamo tiesas atitinkamai pagal naujas sąlygas, – teigia M.Gormezas. – Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, priešingai nei dažnai manoma, tuo metu nebuvo baiminamasi persvarstyti ir iš naujo vertinti islamo dogmas.“

Visgi nors praeityje liberalieji musulmonų mąstytojai ir kėlė panašių į M. Gormezo argumentų, tačiau jie nebuvo laikomi teologais, o buvo apšaukiami atskalūnais. Tuo tarpu naująjį turkų projektą tyliai palaiko valdančioji Teisingumo ir plėtros partija – didžiausios sėkmės susilaukusi islamistinė demokratiškai išrinkta partija. Visgi su vadinamuoju Hadith projektu dirbantys mokslininkai atkakliai neigia, jog šis projektas gali tapti savotiškos islamiškosios reformacijos ištakomis – mokslininkai karštai tvirtina, jog tarp jų tikrai nėra naujojo Martino Liuterio, ir kad jie prie šventovių durų neketiną iškabinti jokių revoliucingų tezių. Savo darbą šie mokslininkai įvardija kaip šventųjų musulmonų tekstų permastymą, naujų prasmių paieškas „atitinkamai orientuojantis į tokias kartu su modernybe atsiradusias sąvokas kaip demokratija, žmogaus ir moterų teisės bei bendražmogiškosios vertybės apskritai“, - sako M. Gormezas, pridurdamas, jog būtent tokia plati orientacija  smarkiai išplečia projekto potencialą.

Daugybė valstybių, kuriose praeityje buvo toleruojamas radikalizmas, šiandien jau yra suvokusios, kad jų pačių stabilumas priklauso nuo pastangų skatinti jų viduje vykstančių procesų saikingumą  - toks suvokimas yra nesvetimas netgi tokioms valstybėms kaip Pakistanas ar Saudo Arabija. Pavyzdžiui, Saudo Arabijos karaliaus Abdullah iniciatyva apie 10 000 valstybėje buvusių imamų buvo apkarpytos išmokos iš šalies biudžeto, argumentuojant tuo, jog šių dvasininkų valstybėje yra per daug. Čia svarbu paminėti, jog šiuo atveju valdantieji nepermąsto pagrindinių religinių doktrinų. Kaip teigė neįvardytas norėjęs likti vienas iš karaliaus Abdullah patarėjų: „Tarkime, jog tai, kas vyksta, galima pavadinti teologiniais ginčais apie tai, kaip visuomenei reikia pristatyti islamo idėjas, kokių patarimų reikia duoti žmonėms.“ Pavyzdžiui, jei pagal Saudo Arabijoje paplitusius religinius standartus moteris rengiasi rėksmingai, aplinkiniai taip turėtų ir sakyti, o ne vadinti ją ištvirkėle, grasinti bausmėmis ar dar blogiau.  Tai yra projektu siekiama sušvelninti aistras, kurios jaunuosius Saudo Arabijos gyventojus įkvėpė pradėti džihado karą Irake ir kitose valstybėse.

Susidaro įspūdis, kad visame musulmoniškajame pasaulyje žmonės jau seniai laukė tokių naujovių. Auganti vidurinioji klasė nebenori vadovautis tomis islamiškojo pamaldumo taisyklėmis, kurios kadaise reguliavo tiek viešą, tiek privatų šių musulmoniškųjų visuomenių narių elgesį. „Religinės normos išlieka tos pačios, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad pakito pačių žmonių požiūris į religiją, – sako Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurio vadovaujama vyriausybė aktyviai siekia šalies integracijos į Europos Sąjungą. – Šalyje vykstant urbanizacijai, auga jos gyventojų gerovė bei kinta jų gyvenimo suvokimas.”

Irane, kuris paprastai yra įvardijamas kaip teokratinė valstybė, policija dažnai uždraudžia sakyti kalbas mulai Mohsenui Kadivarui, kadangi, aukštų šalies pareigūnų teigimu, „šios kalbos gali sutrikdyti eismą bei neramumus prie šventyklų.” Kokia yra pavojingoji M. Kadivaro žinia? Jis kalba apie tai, kad Irane veikianti vadinamoji velayat-e-faqih sistema yra pražūtingai ydinga. „Mūsų šalyje islamiškosios dogmos yra interpretuojamos centralizuotai, o tokia centralizacija negali būti laikoma demokratiškumo apraiška, – sako M.Kadivaras. - Valdžia turi būti atsakinga eiliniams šalies gyventojams.“

Islamiškasis pasaulis laukia pokyčių. Tačiau O.bin Ladeno siūlomi receptai negali konstruktyviai prisidėti prie šių pokyčių atsiradimo – jie tegali vesti į sunaikinimą ir mirtį. Juk, O.bin Ladeno vedami, teroristai nukreipė savo įniršį ir ginklus prieš kitus musulmonus, kuriuos laiko išdavikais ar tiesiog nenuosekliais musulmonais.Todėl teroristai patys izoliavosi nuo kitų musulmonų: pavyzdžiui, Irake Al Qaedos nariai yra tapatinami su gangsteriais, o pagauti susilaukia kartuvių. Kaip rodo Pakistane vykdytų nuomonių apklausų rezultatai, per pastaruosius penkerius metus šalies gyventojų parama savižudžių išpuoliams sumažėjo nuo 30 iki 9 procentų. Praėjusiais metais atvirame laiške Saudo Arabijos mokslininkas Sheikas Salmanas al-Oudahas klausė: Broli Osama, kiek kraujo tu praliejai? Kiek nekaltų vaikų, senų ir silpnų žmonių, moterų nužudė Al Qaeda, kiek žmonių liko benamiais dėl jos veiksmų?“

Vienos iš nuožmiausių kritikų O.bin Ladeno „šventojo karo“ sąvoka susilaukė iš Sayyido Imamo al- Sharifo, kuris yra laikomas vienu iš nedaugelio džihadistų gretose esančių garbių religijos mąstytojų. Šiuo metu Egipte kalintis Sayyidas Imamas al-Sharifas dar mokydamasis universitete pažinojo antrąjį pagal svarbą Al-Qaedos žmogų -  Aymaną al-Zawahiri. 2007 m. buvo išleista Sayyido Imamo al-Sharifo knyga, kurioje jis rašo apie tai, jog Al-Qaeda savo veiksmais suteršė islamo teisę – Šariją: „Jie [Al Qaeda] džihado vardu nužudė šimtus moterų ir vaikų, tiek musulmonų, tiek kitatikių.” O tai, al-Sharifo teigimu, yra nepriimtina Alacho, jo teisės ir jo žmonių akivaizdoje. Tad O. bin Ladenas vėl turi problemą, kuri vėlgi gali būti įvardyta kaip pats islamas.

Parengta pagal „Newsweek“ 2008 birželio mėn. 9 d., publikuotą Christopher Dickey ir Owen Matthews tekstą

Bernardinai.lt

raktiniai žodžiai: 

Komentarai

Svarbus islamo pranešimas (fatwa)<br /><br />Mes esame musulmonų arabų grupė, Korano ekspertai ir ekspertai islamo moksle. Bendradarbiaudami su musulmonais lietuviais norime pranešti šį svarbų pranešimą (fatwa). <br />Šiuo pranešimu mes nenorime teisti ar apkaltinti vertėjo S.Gedos, tik norime atskleisti aiškią tiesą. <br />Po pirmojo Korano vertimo į lietuvių kalbą, atlikto lietuvių poeto S.Gedos, studijavimo bei jo palyginino su Korano originalu arabų kalba, radome, kad šis pirmasis Korano vertimas į lietuvių kalbą turi labai daug klaidų, didelių netikslumų ir jame trūksta eilučių (ajatų).<br /><br />Mes pateiksime pavyzdžių. <br />Pavyzdžui:<br />1. 32:13, 15:27 – šiose lietuviško Korano vietose „džinai“ klaidingai verčiami kaip „genijai“, nors kitose šio lietuviško Korano vietose (34:13, 72:1, 114:6) „džinai“ teisingai verčiami kaip „džinai“. Kodėl vienoje vietoje verčiama taip, o kitoje kitaip, mes nežinome.<br />2. 113:4 šiame lietuviško Korano vertime „mazgai“ klaidingai verčiami kaip „sąnariai“.<br />3. 37:142 šiame lietuviškame Korane klaidingai verčiama „ryklys“, nors turėtų būti „banginis“.<br />4. 34:13 šiame lietuviškame Korane klaidingai verčiama „kurmis“, nors turėtų būti „kirminas“.<br />5. 38-oje suroje (skyriuje) šiame Korano vertime trūksta eilučių (ajatų) (nuo 46-tos iki 67-os eilutės).<br />6. 61:6 šiame lietuviškame Korane nepaminėtas ateisiančio Pranašo vardas „Ahmad“, kuris reiškia Muhammad.<br /><br />Aiškiai galime suvokti, kad šios grubios klaidos neturi nieko bendro su blogu vertimu.<br />Šiame lietuviškame Korano vertime neįrašytas Pranašo vardas „Ahmad“. Kaip galima paaiškinti, kodėl praleistas Pranašo Muhammad (taika ir ramybė jam) vardas, šiame lietuviškame Korano vertime? Galima įtarti, kad vertėjas siekia suklaidinti skaitytoją. Mes gavome įrodymą, kad vertėjas dėl savų priežąsčių nenorėjo paminėti Muhammad (taika ir ramybė jam) vardo, kuris yra minimas šioje suroje (61:6) Korano originale, kaip Allah mums pasakoja šioje suroje, kad Ahmad (tai yra vienas iš Pranašo Muhammad vardų), kaip Jėzus (Isa) (ramybė jam) minėjo Biblijos originale, jog ateis kitas Pranašas. Tai rodo neneutralią vertėjo motyvaciją, neskaidrius ketinimus. <br />Visi puikiai žinome, kad banginis, kaip rašoma arabiškame Korano orginale nėra ryklys. Ar šitas banginio pakitimas į ryklį turi tikslą parodyti, kad Koranas yra nelogiškas? Juk nėra logiška, kad būtų galima išlikti gyvam ryklio skrandyje tris dienas. Štai banginis yra didžiulis, apie dešimt kartų didesnis nei ryklys, todėl tai labiau logiška kaip Allah veikimas. Nėra kaip pateisinti ir kirmino (kirminų rūšis, kuri ėda medieną), kaip rašoma Korano originale arabų kalba, pakeitimo į kurmį. Nesuvokiamas ir dalies ajatų praleidimas šiame lietuviškame Korano vertime. <br />Tai klaidos, kurias net mokyklinio amžiaus vaikai supranta. Šios klaidos labai didelės ir grubios, visiškai nepriimtinos ir joms nėra jokio pateisinimo. <br />Dėl visų šių priežasčių pirmasis Korano vertimas į lietuvių kalbą, atliktas vertėjo S.Gedos, yra negaliojantis, jis negali būti naudojamas kaip savarankiškas žinių šaltinis. Draudžiama (haram) yra lietuviamas musulmonams priimti šį vertimą kaip Koraną bei priimti jo turinį kaip Islamo tiesą. Šis pirmasis lietuviškas Korano vertimas į lietuvių kalbą privalo būti skaitomas drauge su Korano vertimu kita kalba (anglų, vokiečių ar originalo arabų kalba), kad būtų galima palyginti, arba konsultuojantis su Korano ar Islamo žinovais, šeichais. <br />Šis pirmasis Korano vertimas į lietuvių kalbą pagal „šaran“ (pagal islamišką požiūrį) yra sufalsifikuotas, neautentiškas ir todėl nerekomenduojama (haram) skaityti. <br />Mes rekomenduojame vertėjui S.Gedai išimti šį pirmąjį Korano vertimą į lietuvių kalbą iš prekybos, jį pataisyti ir papildyti, bei viešai atsiprašyti už visas padarytas klaidas šiame lietuviškame Korano vertime.<br /><br />Šeichas Ahmad al-Khalidi<br />Šeichas Mansur al-Tamam<br />Sesuo Umaja Kazlauskaite<br />Korano tyrinėtojas Haytam Reyan

Puslapiai