Žurnalistai, dalyvavę seminare apie religijų įvairovę Lietuvoje, sužinojo daug naujo

Spausdinimo versija

Seminaro akimirka *Birštone įvyko Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga suorganizuotas dviejų dienų partnerystės kūrimo seminaras „Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje", remiamas EEA Grants. Jo moderatorė buvo NRTIC direktorė doc. dr. Milda Ališauskienė.

Žiniasklaida, vienas iš šaltinių, teikiantis informaciją apie tai, kas vyksta visuomenėje bei prisidedantis prie nuomonės formavimo apie konkrečius žmones ar jų grupes. Religinės bendruomenės  ne išimtis. Išaugusi religijų įvairovė skatina atkreipti dėmesį į religines mažumas ir jų problematiką, susijusią su religinės diskriminacijos atvejais, neigiamų stereotipų apie religines bendruomenes ar jų narius atsiradimu.

Seminaro tikslas - suteikti informacijos ir supažindinti žurnalistus su religine įvairove Lietuvoje, atkreipti dėmesį į teisę reikšti ir laikytis savo įsitikinimų, religijos laisvę.

Seminare dalyvavo žurnalistai iš įvairių Lietuvos kampelių: Rokiškio, Kupiškio, Trakų, Alytaus, Vilkaviškio, Kelmės, Šiaulių, Prienų, Birštono, Vilniaus bei Kauno.  

Neapykantos kurstymas

Mykolo Riomerio universiteto doc. Laurynas Biekša skaitė pranešimą apie tautinės ir religinės neapykantos kurstymo draudimo įgyvendinimo problematiką. Lektoriaus teigimu, neapykantos kurstymas yra nusikaltimas. Vienas iš neapykantos kurstymo spaudoje pavyzdžių, pasak L.Biekšos, Danijos laikraštyje "Jyllands-Posten" publikuotos 12 pranašo Mahometo karikatūrų. Laikraščio nuomone, karikatūromis buvo siekiama įtvirtinti žodžio laisvę, kad demokratinėje visuomenėje dailininkai nebijotų vaizduoti pranašo Mahometo, nors islamo religinės dogmos tai draudžia.

Karikatūros buvo perspausdintos daugumos pasaulio valstybių laikraščiuose, taip pat ir "Respublikoje" Lietuvoje. Kartu buvo keliamas klausimas, ar karikatūros nekursto religinės neapykantos. Danijos, Prancūzijos ir kitų valstybių teismai bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija karikatūrose religinės neapykantos neįžvelgė.

JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją, smerkiančią religinės neapykantos kurstymą žurnalistikoje. Karikatūrų perspausdinimas buvo pripažintas religinės nesantaikos kurstymu Jemene ir Baltarusijoje, kur žurnalistams buvo pritaikytos griežtos sankcijos už nusikaltimą. Tokios nuomonės laikėsi ir musulmoniškos valstybės, kurių laikraščiai karikatūrų neperspausdino.

Lektoriaus L.Biekšos nuomone, pateiktų karikatūrų turinys akivaizdžiai turi būti kvalifikuojamas kaip kurstantis religinę nesantaiką. 

Religinės bendruomenės

Vytauto Didžiojo Universiteto Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė pristatė religijų įvairovę Lietuvoje, sociologų surinktus duomenis apie šalies gyventojų priklausymą religinėms bendruomenėms. Kas šeštas Lietuvos gyventojas yra netikintis. Šalyje daugiausiai yra Romos katalikų, antra pagal gausumą - stačiatikių bendruomenė. Kitoms religinėms bendruomenėms save priskiria daug mažesnis skaičius žmonių. 44 proc. Lietuvos gyventojų tiki, kad egzistuoja Dievas, 23 proc. mano, kad egzistuoja kažkokia kita galia, o 17 proc. nežino, neturi nuomonės.

Žmonės menkai žino apie naujųjų religijų bendruomenes - 25 proc. apklaustųjų respondentų įsitikinę, kad visuomenei reikia daugiau informacijos apie naujųjų religijų bendruomenių veiklą. 

Religija ir valstybė

NRTIC valdybos pirmininkas Donatas Glodenis susirinkusiems pasakojo apie skirtingų religinių bendruomenių svarbą Lietuvos valstybei, apie tai kaip susiformavo religinė įvairovė, priminė religijos laisvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kai buvo teigiama; "kieno valdžia, to ir religija". Reikšmingiausias religinėms bendruomenėms teisinis dokumentas buvo priimtas 1995 m. Valstybė pripažino 9 Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias  tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Žiniasklaidoje trūksta įvairovės

Vytauto Didžiojo Universiteto Sociologijos katedros doktorantė Gintarė Markauskaitė skaitė pranešimą "Religija ir medijos" Lietuvoje. Lektorės nuomone žiniasklaida vengia kalbėti apie religinę įvairovę: trūksta analitiškumo, objektyvumo. Buvo apžvelgti 684 straipsniai 2008-2012 metais paskelbti Delfi.lt ir lrytas.lt Iš jų 65 proc. apie Romos katalikus, o tik 7 proc. apie naujuosius religinius judėjimus.

Įdomios diskusijos

Po pranešimo vyko karšta diskusija, kurioje dalyvavo ne tik žurnalistai, bet  ir Krišnos Sąmonės organizacijos atstovas viešiesiems ryšiams Saulius Domarkas, "Tikėjimo žodžio" vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius, doc.dr. Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis, kiti seminaro dalyviai.

Seminaras buvo naudingas žurnalistams. Mes sužinojome daug naujo apie įvairias, net mažai populiarias Lietuvoje religijas.

Rasa Liškauskaitė, www.lzs.lt

* Nuotrauka Ievos Budzeikaitės

raktiniai žodžiai: