„Baltojo lotoso“ judėjimas: gyvenimas visa apimančioje sistemoje

Spausdinimo versija

Donatas Glodenis

Rytų kovos menų klubai Lietuvoje – ne naujiena. Jaunimas mielai renkasi vieną ar kitą šaką: aikido, karatė, kung fu, Tailando boksą ir t.t. Daugelis Rytuose išvystytų kovos menų glaudžiai susiję su religinėmis sistemomis, kurių kontekste ir atsirado. Kai kurie iš jų ir šiandien išlieka šių holistinių, visą gyvenimą apimančių, religinių sistemų dalimi. „Baltojo lotoso“ judėjime religija ir kovos menai labai susiję, o perskyra tarp jų, nors ir galima, bet dirbtinė. Šis judėjimas visų pirma pastebimas jo narių įsteigtuose kovos menų klubuose, tačiau egzistuoja ir kita, dažnai nematoma pusė, kurią norėčiau atskleisti.

Asmeniui, įsitraukusiam į judėjimą, jis reiškia kur kas daugiau, nei tik tai, ką šiandienėje sekuliarizuotoje visuomenėje vadiname fizinio lavinimo ir religijos sritimis. Judėjimo ideologija sekantis žmogus turi visą laiką gyventi pagal „Baltąjį lotosą“, kiekviena jo gyvenimo dalis gali būti perkeista ir integruota į vientisą sistemą.

Judėjimo atšakos ir jo įsteigti 6 Kung fu klubai veikia Vilniuje, Elektrėnuose, Šiauliuose. Ne vienam jaunuoliui šie klubai tėra tik valios ir fizinio lavinimosi priemonė, tačiau pats judėjimas, kaip minėjau, siūlo kur kas daugiau.

Trumpai apie judėjimą

Judėjimo įkūrėjas – Vladimiras Ivanovičius Skubajevas (g. 1956 m.), Ukrainos pilietis, dar sovietmečiu baigęs pedagoginį institutą, dirbęs mokykloje ir liftų tarnyboje. Susipažinęs su studentais iš Laoso, jis pradėjo praktikuoti kung fu, vėliau, siekdamas tobulėti, išvyko į Laosą. Grįžęs pasiskelbė esąs įšventintas į Laoso kovos menų mokyklą Ša Fut Fan. 1988 m. jis pradėjo mokyti kung fu Čerkasuose, maždaug 400 tūkst. gyventojų turinčiame Ukrainos mieste, ir ten pat pradėjo statyti budistų šventyklą, kuri šiuo metu jau turėtų būti baigiama. Judėjimas pradėjo plisti, ir dabar jo atšakos veikia daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, taip pat ir Baltijos šalyse. Pasak paties judėjimo atstovų, „Baltasis lotosas“ turi filialų Graikijoje, Vokietijoje, JAV ir net Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jam esą priklauso apie 25 000 narių.

Judėjimas yra įsteigęs Kung fu ir Lao tai bokso klubus, taigi reiškiasi kaip sporto organizacija, tačiau tuo pačiu metu judėjimas jungia branduolį asmenų „kovos menų mokykloje Ša Fut Fan“, ir kitose, save kildinančiose iš Laoso budizmo.

Kung fu klubai, neretai įrengti gyvenamųjų namų rūsiuose (taip įrengtas ir pirmasis klubas Čerkasuose), atrodo paslaptingi ir šiurpoki: dominuoja juoda spalva, ant sienų puikuojasi ryškių spalvų drakonai ir kiti rytietiški simboliai ar Čerkasuose statomos šventyklos piešiniai. Juodai apsirengę kung fu kariai čia sveikinasi sudėję rankas trikampiu ir kiek linktelėdami bei ištardami „tesaugo tave Buda“, griežtai paisoma rango. Aukščiausias rangas – mokytojo propaguotojo (žemesni - auklėtojo propaguotojo, auklėtojo, instruktoriaus). Visiems jiems pagarbą ir pavaldumą reiškia mokiniai. Jei kada tektų užeiti, visus rasite pasitempusius ir pagarbius, nors galbūt į pašalietį bus pažvelgta ir įtariai. Šioje griežtoje, kariškoje aplinkoje treniruojasi vaikinai ir merginos, kurių daugelis nėra įsitraukę į „Baltojo lotoso“ judėjimą, ir, ko gero, nori tik sporto, atletikos pasiekimų. Tėvai vaikus čia siunčia ir ugdyti valią.

Tačiau dalis treniruočių dalyvių eina toliau – siekia patekti į elitinę kovos menų mokyklą Ša Fut Fan, kurioje išmoksta jau visai kitų, nebe klubo, bet tikrų kovos technikų. Kartu jie įsilieja į religinį judėjimą, turintį labai savotišką ideologiją.

Be to, yra ir dar vienas „Baltojo lotoso“ judėjimo lygmuo – „bendruomenės, išpažįstančios Budos mokymą“, kuriose telkiasi ne tik kovos menais užsiiminėjantys, bet ir šiaip šiai budizmo versijai prijaučiantys asmenys. Susirinkimai su pamokslais ir meditacijomis rengiami kartkartėmis, nereguliariai, kai kurie yra vieši, o į dalį jų gali patekti tik įšventinti asmenys.

Dar vienas, atrodo, visiškai su budizmu nesisiejantis dalykas – monarchizmo propagavimas bei bajorystės tradicijų puoselėjimas. Judėjimas aktyviai dalyvauja abiejose veiklose. ”Baltojo lotoso“ suverenių ordinų atstovybė veikia ir Lietuvoje, judėjimas taip pat atstovauja Šv. Stanislovo ordinui (būstinė – Lenkijoje); įkūrėjas V. I. Skubajevas, paties ordino teigimu, yra 15-mečio Ukrainos valdovo, gyvenančio Ispanijoje, regentas.

Revizionistinė istoriografija

Judėjimo doktriną išdėstančioje knygoje „Evangelija pagal Baltąjį lotosą“ iš esmės kitaip perteikta pasaulio istorija, tai juo labiau stebina, kai suvokiame, kad tokiais dalykais tiki judėjimui priklausantys malonūs ir mandagūs jaunuoliai.

Seniai seniai į žemę nusileido ateiviai iš Sirijaus, dievų pasiuntiniai, kurie žemėje įkūrė galingą karalystę – arijų imperiją, priešistoriniais laikais apėmusią beveik visą Eurazijos kontinentą. Patys imperijos įkūrėjai, pasiuntiniai iš Sirijaus, gyveno požeminėje Agharti karalystėje, susisiekiančioje su žemės paviršiumi per tam tikrus kanalus, „žemės čakras“. Prieš 7000 metų, žlugus arijų imperijai, vienas iš dievų pasiuntinių - Zan Lang So surinko penkias sulaukėjusias arijų gentis, iš naujo išmokė jas slaptojo Kung fu mokymo ir padarė šias gentis slavų-arijų tautų pradininkais. Šios tautos, pasak judėjimo ideologijos, turi ypatingą misiją – būti jungiančia grandimi tarp Dievo ir žmonių.

Atkurtoji imperija, anot judėjimo, vadinta Oratanija-Rusia, centru tapo šiandienė Ukraina, Čerkasai. Pasak Skubajevo, vedas ir vedų religiją pagimdė būtent ši imperija, jos kalba buvo sanskritas. Oratanija-Rusia sukūrė naują kultūrą, iš kurios kilo visos pasaulio religijos ir kultūros. Taigi slavų gyvenamos teritorijos, pasak Skubajevo, yra civilizacijos lopšys. Tai, kad tradicinė istoriografija nieko panašaus neteigia, anot „Baltojo lotoso“ įkūrėjo, galima laikyti tamsos jėgų sąmokslu prieš slavų tautų didybę.

Šlovingas slavų priešistorės mitas yra labai svarbus norint įprasminti šiandienę judėjimo veiklą.. „Baltasis lotosas“ siekia įspūdingų pasiekimų kovos menuose, aktyviai dalyvauja bajorų ordinų veikloje, palaiko ryšius su Europos monarchistiniais judėjimais, propaguoja slavų nacionalizmą, palaiko antivakarietiškas, antiamerikietiškas tendencijas Ukrainoje. Antivakarietiškos nuotaikos susijusios ne su konkrečia neapykanta anai pasaulio daliai, bet greičiau su baime prarasti savo kultūrą, slaviškąją savastį (kad pastaroji suvokiama labai jau keistai – tai jau visai kita kalba).

Nors žiniasklaidoje būta straipsnių apie tariamai destruktyvų judėjimo pobūdį (Skubajevo pasekėjai esą prekiauja ginklais, užsiima kontrabanda, ir apskritai - tai mafijinė struktūra), teisėsaugos institucijos iki šiol veltui ieškojo tokios veiklos pėdsakų. Gali būti, kad tokiam vaizdiniui žiniasklaidoje padėjo susiformuoti veikiau grėsminga judėjimo narių išvaizda nei reali destruktyvi veikla.

Judėjimas save laiko tam tikra „budizmo prieš Budą“ forma. Tariamas vadovas – Didysis mokytojas, pasak Skubajevo, gyvena Laose (tiksliau – jau minėtoje požeminėje po Laosu esančioje Agharti karalystėje) ir yra tiesioginis Zan Lang So, įkūrusio slavų-arijų imperiją, įpėdinis, savo slaptas žinias ir Kung fu mokslą perdavęs pačiam Skubajevui. Buda, kaip ir visų kitų pasaulio religijų ir civilizacijų šviesuliai, už savo žinias ir pasiekimus yra skolingas tai pačiai Oratanijos-Rusios imperijai. Buda judėjimui tėra nušvitęs žmogus, kuris vienaip ar kitaip tėra tik tas pačias kung fu tiesas atradęs asmuo; jo tėvai, beje, kilę iš dabartinės Ukrainos…

Kitoniškumo poreikis

Susidūręs su „Baltojo lotoso“ atstovais pamažu imi suvokti, kad mūsų visuomenėje stiprios alternatyvios bendruomenės ne tik gali egzistuoti, bet ir iš tiesų egzistuoja: su visiškai kitokia ideologija, savaip integruojančia mums pažįstamus ir, atrodo, nesuderinamus kultūros ir religijos fenomenus.

Tokios religinės struktūros, laikydamosi aiškios, griežtos religinės prak tikos bei gyvenimo būdo, pasaulėžiūros, bandančios integruoti viską, su kuo susiduria, gali sėkmingai gyvuoti vis atviresnėje kitoniškumui mūsų visuomenėje. Tik galbūt jos ne visada pakankamai aiškiai prisistato, tad ne visuomet sužinome, koks radikalus tas kitoniškumas, su kurio atskiromis apraiškomis (pvz., savo paslaugas siūlančiu kovos menų klubu, ar „bendruomene, išpažįstančia Budos mokymą“) mes susiduriame.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje 2003-11-21 „Dialogas“ Nr.42(589), skelbiama gavus leidimą. Kopijuoti ir platinti be „Dialogo“ redakcijos sutikimo DRAUDŽIAMA.

Komentarai

sekta ir tiek

tas kas parasita nevisiska tiesa

as taip pat buvau mokine, kartais mediuodavom, bet viskas priklauso nuo tavo valios, jei esi silpnas ir bailys nera ten ko lysti, jei nori ismokti nebijoti ir pakeisti poziuri i gyvenima tai ten kaip tik ta vieta kur turetum buti.

Puslapiai