Jehovos liudytojų bendruomenės atstovas Gytis Tereikis: apie bendruomenę ir dalyvavimą NRTIC projekte

Spausdinimo versija

Gytis Tereikis

Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) vykdo projektą „Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje.Projekto tikslas – skatinti demokratijos vertybių ir žmogaus teisių pažinimą bei sklaidą religijos srityje bendradarbiaujant su žiniasklaida bei pateikiant visuomenei informaciją apie religinę įvairovę Lietuvoje. Siekdami sužinoti, kokią naudą gauna religinės mažumos, pakalbinome Jehovos liudytojų religinės bendruomenės atstovą Gytį Tereikį. Šią bendruomenę pasirinkome todėl, kad projekto dėka grupė žurnalistų gavo galimybę apsilankyti pas Jehovos liudytojus Kaune, apsižvalgyti ir pabendrauti.

Trumpai pristatykite savo bendruomenę.

Jehovos liudytojai yra krikščioniška bendruomenė, kuri vadovaujasi Šventuoju Raštu. Ši bendruomenė atsirado XIX a. II pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš šimtą metų. Jehovos liudytojų bendruomenė Lietuvoje yra viena iš didžiausių tarp vadinamųjų naujųjų religinių judėjimų, kurio aktyvių narių skaičius viršija tris tūkstančius. Kaip religinė bendruomenė Jehovos liudytojai buvo registruoti jau tarpukario Lietuvoje, prezidento Smetonos valdymo laikais, o sovietų valdymo metu veikė pogrindyje, kaip ir daugelis kitų religinių grupių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993 m. vėl buvome registruoti kaip religinė bendruomenė.

Nuo kitų krikščioniškų bendruomenių skiriamės tuo, jog nesilaikome trejybės dogmos, manome, kad siela yra mirtinga ir t.t. Tačiau buvimo krikščionimi pagrindinis kriterijus yra ne tam tikrų dogmų laikymasis, kurios buvo suformuluotos dažnai praėjus šimtmečiams po krikščionybės atsiradimo, o tikėjimas Jėzaus mokymu.

Su kokiu visuomenės požiūriu į Jūsų bendruomenę susiduriate?

Jeigu neužsiimtume aktyvia evangelizacijos veikla, būtume mažiau pastebimi ir liktume šiek tiek nuošalyje, bet kadangi žmonės mus dažnai mato, susiduria, mūsų vardą yra girdėję daugelis. Vis dėlto,  dažno žmogaus žinios tik tuo ir apsiriboja - kad yra tokie Jehovos liudytojai, kurie vaikšto pas žmones ir kalba apie Bibliją.

O požiūris į mus pastaruoju metu yra šiek tiek geresnis nei buvo prieš 15 metų. Tačiau kai kurie žmonės į mus žiūri vis dar atsargiai, kai kurie mano, kad mes turim negerų ketinimų, kad mūsų tikslai nėra nuoširdūs, kad galbūt mes siekiame kažkokių piniginių tikslų. Vis dėlto, sakyčiau, kad tendencija yra į gerąją pusę, nes vis daugiau žmonių mus pažįsta tokius, kokie esame iš tikrųjų. Pavyzdžiui, pažįsta kaip bendradarbius darbovietėse. Pamato kad dažniausiai esame sąžiningi darbuotojai, kuriais galima pasitikėti. Taip pat kaip kaimynus, kurie stengiasi prisidėti prie vietinės bendruomenės gerovės. Tad mūsų pačių pastangomis apie mus vis daugiau sužino, o taip pat neigiamas nusistatymas mažesnis tampa ir tokių organizacijų kaip Jūsų (NRTIC) pastangomis.

Prieš dešimt metų žiniasklaidoje buvo labai išpūsta „sektų“ baimė ir buvo labai daug neigiamų straipsnių tiek apie Jehovos liudytojus, tiek apie visas kitas religines mažumas. Tuose straipsniuose buvo mažai gilinamasi kokia situacija yra iš tikrųjų, daugiausia buvo remiamasi stereotipais. Kartais situacija būdavo netgi nesusijusi su religija, pavyzdžiui, avarija, tačiau tai, jog į ją pateko netradicinės religijos atstovas, iš karto tarsi uždegdavo raudoną lemputę. Bet ilgainiui viskas rimo, kartais pasitaikydavo ir visai objektyvių straipsnių apie Jehovos liudytojų bendruomenę, buvo dagiau įsigilinta, išklausyta.

Niekada nesitikėjom, kad mus turi labai girti ir labai teigiamai apie mus rašyti. Esame maža žmonių grupė ir nepretenduojame būti dėmesio centre, tačiau pagrįstai tikimės, kad nebūtų rašoma tai, kas yra visiškai klaidinga, nuodija žmonių gyvenimą, daro juos atstumtaisiais, supriešina su artima aplinka. Mes su tuo kovojome kiek galėjome patys, o taip pat, kai atsirado Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, mes pastebėjome, kad jis pradėjo įnešti daugiau „sveiko proto“. Anksčiau straipsniai būdavo stereotipizuojantys, tačiau vėliau žurnalistai pradėjo ieškoti specialisto komentaro, o šis specialistas daugeliu atvejų būdavo iš NRTIC.  Jo komentaras dažnai būdavo raminantis, pavyzdžiui, kad žodžio „sekta“ vartoti nepatartina, nes jis turi labai neigiamą konotaciją, geriau naudoti netradicinės religinės grupės sąvoką. Taip pat būdavo pridedama, kad nėra tokių pavojų kaip kartais bandoma straipsniuose pavaizduoti. Manau, kad per ilgesnį laiką šis raminantis poveikis padarė tam tikrą įtaką, nes žiniasklaidos atstovai pakartotinai girdėdami tokius specialistų tvirtinimus galbūt pamatė, kad nėra viskas taip blogai ir baisu. Tad galėčiau teigti, kad per pastaruosius metus išryškėjo pasikeitimai kaip žiniasklaida vaizduoja religines mažumas.

Kaip manote, ar šiuo metu NRTIC vykdomas projektas „Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje“ Jums suteikia naudos?

Vykdant šį projektą, į mūsų bendrijos biurą Kaune atvyko žurnalistų grupė, nei su vienu iš jų iki tol nebuvau susidūręs. Vizito pačioje pradžioje buvo matyti, kad jiems yra daug klaustukų. Tačiau tai, kad jie atvyko, parodė jų geranoriškumą, norą pamatyti, sužinoti ir tai jau savaime buvo sveikintina. Jie uždavinėjo labai daug klausimų ir mes jiems atsakinėjome kuo išsamiau apie viską ką tik jie norėjo sužinoti. Papasakojome apie Jehovos liudytojų 100 metų istoriją Lietuvoje, pavyzdžiui, kokias represijas patyrėme nuo nacistinio režimo Klaipėdos krašte, taip pat nuo Sovietų Sąjungos režimo. Netgi kai kurie Jehovos liudytojų bendruomenei Lietuvoje vadovaujantys asmenys, vadovaujantys ir šiuo metu, sovietiniais laikais sėdėjo kalėjime už tai kad išpažino šį tikėjimą. Po žurnalistų vizito, kuris truko porą valandų, atsisveikinome tikrai labai šiltai. Vienas iš jų, ilgametis patyręs žurnalistas, netgi nuoširdžiai prisipažino, ką jis galvojo prieš vizitą ir ką jis mano dabar. Jis pasakė: „Žinote, prieš atvykdamas čia aš maniau, kad Jūs tiesiog esate kriminalinis elementas, bet dabar aš matau, kad taip nėra“. Nors tai buvo ilgametis žurnalistas, jis irgi neturėjo pakankamai informacijos.  Vėliau mačiau, kad kai kurie iš apsilankiusiųjų mūsų biure Žurnalistų sąjungos interneto svetainėje rašė atsiliepimus ne konkrečiai apie mūsų bendruomenę, bet pamąstymus apie religijos laisvę, kurių pagrindinė mintis buvo ta, jog apie religijos laisvę anksčiau nebuvo gerai pagalvota, kad šią laisvę reikia labiau gerbti, kad šią laisvę ir teisę turi ne tik didžiųjų, bet ir mažųjų religijų atstovai. Manau, kad visa tai yra labai teigiama.

Ar norėtumėte, kad tokie projektai būtų toliau tęsiami?

Aš manau, kad bet kokia veikla, kuri sutaiko žmones, mažina tarpusavio nesusikalbėjimą visada yra tik sveikintina ir reikalinga. Reikia džiaugtis, jog tuo užsiimama. NRTIC veikos naudą tikriausiai sunku būtų įvertinti kiekybiškai, tačiau aš tai vertinčiau – žala, kuri nebuvo padaryta. NRTIC sudaro žmonės iš kompetetingų institucijų, mokslo institucijų, turintys tam tikrą balsą svorį ir dažnai į jų žodį yra labiau įsiklausoma nei į pačios religinės bendruomenės balsą. Jų komentarai žiniasklaidai, vykdomi projektai, informacija interneto svetainėje religija.lt, seminarai prisideda prie situacijos gerinimo.

raktiniai žodžiai: