teisė

Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai suteiktas valstybės pripažinimas

Ketvirtadienį, 2016 m. lapkričio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinės bendrijos kultūrinį, dvasinį ir socialinį palikimą. Anksčiau valstybės pripažinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.

raktiniai žodžiai: 

Teisingumo ministerija siūlo nuo žemės mokesčio atleisti ir kitas valstybės pripažintas religines bendrijas

Lietuvos Respublikai 2000 m. pasirašius sutartį su Šventuoju Sostu katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo atleista nuo žemės mokesčio. Kitos tradicinės religinės bendruomenės galėjo būti atleidžiamos nuo žemės mokesčio savivaldybių tarybų sprendimais. Finansų ministerija, atsižvelgdama į evangelikų liuteronų ir kai kurių kitų tradicinių religinių bendruomenių prašymus, 2015 m. rugsėjo 2 d. parengė ir pateikė derinti valstybės institucijoms įstatymo projektą, kuriuo nuo žemės mokesčio būtų atleista ne tik katalikų bažnyčia, bet ir kitos tradicinės religinės bendruomenės.

Seimo narė Dalia Kuodytė siūlo mažinti takoskyrą tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių

Dalia Kuodytė 2015-02-25 diskusijoje SeimeSeimo narė Dalia Kuodytė 2015 m. birželio 22 d. Seimui pateikė trylika įstatymų projektų, kuriais siekiama mažinti teisės aktuose išvešėjusią takoskyrą tarp tradicinių religinių bendruomenių, kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, valstybės pripažinimo neturinčių, tačiau įregistruotų religinių bendruomenių teisių. Siūloma keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų ir Lygių galimybių įstatymus, taip pat Baudžiamąjį kodeksą.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte rašoma:

Istoriniai tyrimai leidžia manyti, kad Lietuvos valstybės požiūris į tradicinėmis nesančias religines mažumas nesikeičia nuo XX a. pradžios. Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines ir kitas yra giliai įsišaknijęs valstybės politiką religinių mažumų atžvilgiu formuojančių politikų bei ją vykdančių valstybės tarnautojų galvose, nekreipiamas dėmesys į kintantį socialinį kontekstą – globalizacijos ir migracijos veikiamą Lietuvos visuomenę ir jos narius, kurie religinį priklausymą vis dažniau grindžia pasirinkimu, o ne tradicija, todėl manome itin svarbu atkreipti dėmesį į šią kintančią situaciją Lietuvos religiniame gyvenime. ... Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad religinių mažumų, t.y. tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių padėtis šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra sudėtinga. Religinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami – stigmatizuojami ir marginalizuojami vyraujančios religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčios, žiniasklaidos ir teisės aktų, skirstančių religines bendruomenes į tradicines ir kitas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimą riboja Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta religinė nelygybė.

NRTIC publikavo leidinį „Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje: problemos ir rekomendacijos“

Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimasLeidinyje „Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje: problemos ir rekomendacijos“ išsamiai aptariama religinių mažumų situacija šiuolaikinėje Lietuvoje. Pristatomi teisinės bazės analizės, Lietuvos gyventojų apklausos, religinių mažumų bendruomenių narių interviu bei žiniasklaidos turinio analizės duomenys ir jų interpretacija. Leidinys aktualus visiems, besidomintiems socialiniu ir religiniu Lietuvos gyvenimu – mokytojams, dėstytojams, studentams bei valstybės ir savivaldos institucijų tarnautojams, savo darbe susiduriantiems su religinių mažumų veikla. Leidinį sudarė dr. Milda Ališauskienė ir dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

Leidinį galite skaityti tiesiog svetainėje (spragtelėkite leidinio viršelį). Taip pat galite atsisiųsti PDF knygos versiją skaitymui kompiuteryje ar spausdinimui.

Puslapiai