Teisingumo ministerija siūlo nuo žemės mokesčio atleisti ir kitas valstybės pripažintas religines bendrijas

Spausdinimo versija

Lietuvos Respublikai 2000 m. pasirašius sutartį su Šventuoju Sostu katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo atleista nuo žemės mokesčio. Kitos tradicinės religinės bendruomenės galėjo būti atleidžiamos nuo žemės mokesčio savivaldybių tarybų sprendimais. Finansų ministerija, atsižvelgdama į evangelikų liuteronų ir kai kurių kitų tradicinių religinių bendruomenių prašymus, 2015 m. rugsėjo 2 d. parengė ir pateikė derinti valstybės institucijoms įstatymo projektą, kuriuo nuo žemės mokesčio būtų atleista ne tik katalikų bažnyčia, bet ir kitos tradicinės religinės bendruomenės. Kaip žinia, Lietuvoje tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis teisės aktai įvardija lotynų ir graikų apeigų katalikus, evangelikus liuteronus, evangelikus reformatus, stačiatikius, sentikius, judėjus, musulmonus sunitus ir karaimus. Kaip rašoma Finansų ministerijos parengtame aiškinamajame rašte įstatymo projektui, priėmus įstatymo projektą šiek tiek sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis tradicinės religinės bendruomenės 2014 m. sumokėjo 3577 eurus žemės mokesčio, 2013 m. – 3031 eurą.

Kaip rašė portalas Lietuvos žinios, komentuodama šią Finansų ministerijos iniciatyvą Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė pabrėžė, kad religinių bendruomenių nelygybė įtvirtinta ne vien Žemės mokesčio įstatyme. Parlamentarė dar birželio pabaigoje įregistravo iš viso net 13 įstatymų pataisas – Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų bei Lygių galimybių įstatymų, taip pat Baudžiamojo kodekso. Jos esą turėtų panaikinti nelygybę tarp Lietuvoje gyvuojančių tiek tradicinių religinių bendruomenių, tiek neseniai įsikūrusių. „Man regis, esama nemažai diskriminacijos. Nors Lietuva su Vatikanu yra sudariusi sutartį, tai ne priežastis katalikams įstatymais nustatyti lengvesnes veiklos sąlygas nei kitoms bendruomenėms“, – tvirtino D. Kuodytė.

Tuo tarpu Teisingumo ministerija siūlo atleisti nuo žemės mokesčio ne tik valstybės pripažintas tradicines, bet ir kitas valstybės pripažintas religines bendruomenes. Valstybės pripažinimą gali įgyti tos religinės bendruomenės, kurios Lietuvoje veikia bent 25 metus, ir kurių mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 15 d. rašte dėl Finansų ministerijos siūlomo įstatymo projekto rašoma, kad Finansų ministerija nepakankamai pagrindė, kokiu pagrindu siūloma nustatyti nevienodas taisykles tradicinėms ir kitoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Nustatant skirtingą apmokestinimą religinėms bendruomenėms, jei jas išvis reikėtų apmokestinti skirtingai, Teisingumo ministerija siūlo remtis įstatymuose nustatytais pagrindais:

Pažymėtina, kad, be valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų, Lietuvoje taip pat veikia kitos valstybės pripažintos religinės bendrijos bei įregistruotos, tačiau valstybės pripažinimo neturinčios religinės bendruomenės ir bendrijos (Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-464 ir 2008 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. X-1721 valstybės pripažinimas yra suteiktas tradicinėmis nelaikomoms religinėms bendrijoms Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai, taip pat Lietuvoje yra įregistruota daugiau nei šimtas kitų, valstybės pripažinimo neturinčių, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurias galima suskirstyti į 24 skirtingas religines pakraipas). Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 ir 6 straipsniai nustato, kad valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje religines bendruomenes ir bendrijas, o taip pat – kai kurias kitas, tradicinėmis nesančias, religines bendrijas, jei jos atitinka tam tikrus kriterijus, ir jei atitinkamą sprendimą priima Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybės pripažinimas reiškia, jog valstybė palaiko religinių bendruomenių ir bendrijų socialinį, dvasinį, kultūrinį, istorinį palikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad jei nesiūloma nuo žemės mokesčio mokėjimo atleisti visas religines bendruomenes ir bendrijas, skirtingo reguliavimo religinių bendruomenių ir bendrijų kategorijų atžvilgiu pagrindu galėtų būti įstatymu nustatytas valstybės palaikymas tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų socialiniam, dvasiniam, kultūriniam ir istoriniam palikimui. Todėl siūlytume praplėsti religinių bendruomenių ir bendrijų, kurių atžvilgiu taikoma apmokestinimo žemės mokesčiu išimtis, ratą įstatymo projekte nurodant, kad žemės mokesčiu neapmokestinami „žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams“, kartu atitinkamai patikslinant įstatymo projekto aiškinamąjį raštą ir jame pateikiamą informaciją dėl poveikio savivaldybių biudžetams.

Parengta pagal Teisingumo ministerijos ir Lietuvos žinių informaciją