2011 m. gyventojų surašymo duomenys aiškiai nerodo, kad Lietuvoje vyktų sekuliarizacijos procesas

Versija spausdinimui

Donatas Glodenis

Rugsėjį Statistikos departamentui paskelbus preliminarius gyventojų surašymo rezultatus pradeda ryškėti pokyčiai gyventojų priklausymo religinėms benduromenėms srityje.

Kaip 2012-09-28 pranešė statistikos departamentas, dauguma Lietuvos gyventojų (2 mln. 350,5 tūkst., arba 77,3 proc.) priskyrė save Romos katalikų bendruomenei

(2001 m. – 79 proc.). Stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikių – 23,3 tūkst. (0,8 proc.) gyventojų. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento gyventojų.

Kiek detalesni duomenys buvo paskelbti statistikos departamento leidinyje apie 2011 m. gyventojų surašymą, nors ir čia kol kas nedetalizuota, kokios yra tos 59-ios religinės bendruomenės, kurioms Lietuvos gyventojai save priskyrė. Nurodyta, kad 2001 m. tokių bendruomenių būta 28, tad religinių bendruomenių skaičius Lietuvoje per dešimtmetį ženkliai išaugo.

2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymų duomenų procentines išraiškas sudėjus greta matyti, kokie buvo pagrindiniai pokyčiai (dėl didelės gyventojų skaičiaus kaitos lyginti absoliučius skaičius nelabai verta):

Tikyba

Gyventojų sk. 2011

% 2011

buvo % 2001

Pokytis

Iš viso

3043429

   

 

Romos katalikų

2350478

77,23%

79%

-1,77%

Stačiatikių (ortodoksų)

125189

4,11%

4,07%

0,04%

Sentikių

23330

0,77%

0,78%

-0,01%

Evangelikų liuteronų

18376

0,60%

0,56%

0,04%

Evangelikų reformatų

6731

0,22%

0,2%

0,02%

Nė vienai

186670

6,13%

9,5%

-3,37%

Kitų tikybų

27013

0,89%

0,54%

0,35%

Nenurodė

305642

10,04%

5,35%

4,69%

Kaip matome, šiek tiek sumažėjo Romos katalikų bažnyčiai save priskiriančių asmenų (1.77%), ir tai yra didžiausias tvirtas duomuo apie Lietuvos gyventojų religinės priklausomybės pokytį. Taip pat, visiškai nežymiai - sumažėjo sentikių (0,01%). Labiausiai, visgi, krito procentas asmenų, nepriskiriančių savęs jokiai religinei bendruomenei (3.37%), nors atitinkamai užaugo procentas asmenų, kurie savo tikybos nenurodo (4.69%) (1.32% padidėjimas). Šis neaiškus didėjimas ir mažėjimas panašiose ketegorijose gali turėti ir metodologinių priežasčių. Antai 2001 m. gyventojų surašymo metu, prieš užduodant klausimą apie priklausymą religinei bendruomenei, buvo klausiama, „ar išpažįstate kokį nors tikėjimą“. 2011 m. šio, labiau įsitikinimą, o ne faktą fiksuojančio klausimo buvo atsisakyta. Turbūt yra skirtumas, kaip religine prasme neaktyvus žmogus atsako į klausimą apie priklausymą religinei bendruomenei, jei prieš tai buvo (ar nebuvo) paklausta apie tai, ar jis apskritai yra tikintis...

Taigi, katalikų sumažėja 1.77%, nenurodžiusiųjų/netikinčiųjų padaugėja 1.32%. Kur gi dingsta tie 0.45%?

Daugelyje kitų kategorijų pastebime nežymų augimą, kuris ir „suvalgo“ tuos 0,45%. Pavyzdžiui, asmenų, priklausančių kitoms tikyboms, padaugėjo nuo 0.54% iki 0.89%, tai yra, 0.35%. Kol kas sunku pasakyti, ką reiškia šis padidėjimas. Gal iš šeimų, tradiciškai priklausiusių mažumų tikyboms, kilusių asmenų dalis, anksčiau gyvenę pasaulietiškai, pradėjo rūpintis savo šeimos šaknimis? O gal per pastarąjį dešimtmetį išaugo naujosios mažumų religijos? Šitai sužinosime tik 2013 m., kai Statistikos departamentas paskelbs galutinius gyventojų surašymo duomenis, ir atskleis, kokios gi yra tos 59-ios Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės.

Kaip jau nurodžiau aukščiau, asmenų, nenurodžiusių savo tikėjimo ir neišpažįstančių nei vienos religijos, procentinė išraiška per 10 metų padidėjo 1.32% (nuo 14.85% iki 16.17%). Net jei tie, kurie nenurodė savo priklausymo religinei bendruomenei, iš tiesų yra religine prasme aktyvūs, šis padidėjimas rodytų mažų mažiausiai religijos privatizaciją (mano tikėjimas yra privatus, o ne viešas reikalas, tad jo neatskleisiu net ir duomenų surašinėtojui). (Žinoma, jei tai nėra vien aukščiau nurodyta metodologinių pokyčių pasekmė.) Ar tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė pamažu sekuliarėja? Šie duomenys be abejo neprieštarauja sekuliarizacijos teorijai, bet ar juos galima laikyti liudijimu, kad sekuliarizacija vyksta Lietuvoje? Kadangi kalbame apie gyventojų surašymo, o ne apklausos su ribota imtimi, duomenis, statistiškai šis sumažėjimas, be abejo, reikšmingas, tai yra, tikras. Bet, atsižvelgiant į tai, kad sumažėjimas nežymus, o „tyrimas“ apima viso labo vieną dešimtmetį, sunku būtų teigti, kad šis pokytis liudija esant ilgalaikę tendenciją. Kita vertus, asmenų, kurie sako, kad nepriklauso nei vienai religinei bendruomenei, procentas per 10 metų sumažėjo net 3.37%, kas galėtų liudyti, kad dalies gyventojų tapatinimasis su religinėmis bendruomenėmis išaugo išaugo.

Taigi, 2011 m. gyventojų surašymo duomenys mažai tepadeda atsakyti į klausimą, ar Lietuvos visuomenė sekuliarėja.

raktiniai žodžiai: