Bažnyčia naujose Europos Sąjungos narėse - Rumunijoje ir Bulgarijoje

Versija spausdinimui

Sausio 1 dieną Europos Sąjungos narėmis tapo dar dvi valstybės – Bulgarija ir Rumunija. Pagrindinis bruožas, kuriuo Bulgarija ir Rumunija skiriasi nuo daugumos Europos Sąjungos šalių, išskyrus tik jau gerokai anksčiau į Europos Sąjungą priimtą Graikiją, yra turbūt tas, kad abiejų šių šalių gyventojų dauguma yra krikščionys ortodoksai.

Rumunijos ortodoksų Bažnyčiai priklauso maždaug 19 milijonų tikinčiųjų, kas sudaro daugiau kaip 80 procentų visų šalies gyventojų, ir ji yra antroji pagal dydį ortodoksiška Bažnyčia po Rusijos Maskvos patriarchato. Beveik trys milijonai žmonių priklauso dviem katalikiškoms bendruomenėms – graikų apeigų ir lotynų apeigų. Po komunistinės santvarkos žlugimo paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, Romos katalikų Bažnyčios ir Rumunijos ortodoksų Bažnyčios tarpusavio santykiai buvo pakankamai nuoširdūs ir draugiški, nors būta ir tam tikros trinties tarp graikų apeigų katalikų ir ortodoksų dėl kulto pastatų restitucijos. Panašiai kaip Ukrainoje, ir Rumunijoje komunistų valdžia bandė sunaikinti unitų bendruomenę ir prievartą ją prijungti prie ortodoksų. Ortodoksų Bažnyčios perimtų graikų apeigų katalikų bažnyčių ir vienuolynų restitucijos procesas buvo gana vangus, tačiau šiandien neišspręstų problemų jau beveik nelikę.

Diplomatinius santykius Rumunija su Šventuoju Sostu palaiko nuo 1920 metų. 1947 metais komunistinis Rumunijos režimas diplomatinius santykius vienašališkai nutraukė. Pirmoji pokomunistinė Rumunijos vyriausybė 1990 metų sausio mėnesį atšaukė dekretą dėl diplomatinių santykių nutraukimo, o tų pačių metų gegužės mėnesį santykiai buvo oficialiai atnaujinti. Dar tais pačiais 1990 metais Šventasis Sostas pertvarkė katalikų Bažnyčios Rumunijoje struktūrą ir šiuo metu Rumunijoje katalikų Bažnyčia suskirstyta į šešias Lotynų apeigų bei penkias Rytų apeigų vyskupijas.

Galiausiai svarbiausias ir ekumenizmo proceso stebėtojams labiausiai įsiminęs Rumunijos ir Šv. Sosto santykių istorijos įvykis buvo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas toje šalyje 1999 metų gegužės mėnesį. Sveikindamos kartu einančius popiežių Joną Paulių II ir Rumunijos ortodoksų patriarchą Teoktistą, rumunų tikinčiųjų minios šalukė: „unitate, unitate“ („vienybė, vienybė“).

Lankydamasis Rumunijoje popiežius Jonas Paulius II taip pat aplankė katalikų Bažnyčios kankinių kapus. Bukarešto Belu kapinėse palaidoti komunistų valdžios persekioti Rumunijos vyskupai: kalėjime miręs vyskupas Vasile Aftenie ir kardinolas Iuliu Hossu, kurį Popiežius Paulius VI paskelbė kardinolu “in pectore” ir apie suteiktą kardinolystę viešai pranešė tik po kardinolo mirties.

Bulgarijoje katalikų, priklausančių graikų ir lotynų apeigų bendruomenėms, yra tik apie 80 tūkstančių ir jie sudaro vos apie vieną procentą 8 milijonų šalies gyventojų. Dauguma, panašiai kaip ir Rumunijoje, yra ortodoksai. Apie 13 procentų Bulgarijos gyventojų išpažįsta islamą, nes, kaip žinia, Balkanų pusiasalio nemaža dalis buvo osmaniškosios Turkijos sudėtyje. Graikų apeigų krikščionybę priėmusią Bulgariją, keturioliktojo amžiaus pabaigoje užkariavo turkai ir valdė ją net iki 1878 metų, kuomet Balkanų karo metu turkus nugalėjo Rusijos caro Aleksandro II kariuomenė. Sofija buvo paskelbta Bulgarijos kunigaikštystės sostine. Dar ir šiandien centrinėje miesto aikštėje stovi 14 metrų aukščio paminklas išvaduotojams, vaizduojantis carą Aleksandrą II ant žirgo. Su rusų pergale prieš turkus ir Bulgarijos išvadavimu susijęs dar vienas paminklas - Aleksandro Nevskio stačiatikių katedra.

Nors dauguma bulgarų yra ortodoksai, tačiau jų artimą ryšį su Romą įkūnija šventieji broliai Kirilas ir Metodijus, slavų tautų apaštalai, krikštiję slavų tautas tais laikais, kai Rytų ir Vakarų Bažnyčios dar nebuvo nutraukusios vienybės ryšių. Kasmet šventųjų Kirilo ir Metodijaus šventės proga į Romą atvyksta bulgarų delegacijos, kurios meldžiasi prie Romoje esančio vieno iš dviejų brolių – šv. Kirilo kapo ir kurios visada taip pat aplanko ir Popiežių. Bulgariją ir Romą taip pat sieja palaimintojo popiežiaus Jono XXIII asmuo. Jis, arkivyskupas Angelo Giuseppe Roncalli, tarpukario metais gyveno Sofijoje, eidamas Apaštališkojo delegato pareigas.

2002 metų gegužės mėnesį Bulgariją aplankė popiežius Jonas Paulius II. Vienas jo kelionės tikslų buvo pagerbti tikėjimo kankinius. Nuvykęs į Plovdivo miestą, Popiežius paskelbė palaimintaisiais tris 1952 metais komunistų sušaudytus kunigus: Juozapatą Šiškovą, Kameną Vičevą ir Pavelą Džidžovą. Dar vienas iš mažosios bulgarų katalikų bendruomenės kilęs kankinys, irgi komunistų sušaudytas, vyskupas Eugenijus Bosilkovas buvo paskelbtas palaimintuoju 1998 metais.

Vatikano radijas