Civilizacijų susidūrimas, spaudos laisvė ir tikėjimas

Versija spausdinimui

Religija.lt skaitytojams siūlome NRTIC valdybos narės Mildos Ališauskienės, šiuo metu studijuojančios Kopenhagoje, komentarą apie Danijoje ir Islamo pasaulyje kilusius neramumus po Danijos ir kitų Europos valstybių žiniasklaidos priemonių publikuotų komiksų su pranašu Mochamedu.

Milda Ališauskienė

Pastarųjų savaičių įvykiai privertė suklusti bemaž visus neabejingus taikai ir pasaulio gerovei. Tai ką matome televizijos ekranuose, kur deginamos danų vėliavos, atakuojamos šalių, kuriose laikraščiai perspausdino Mohamedo karikatūras, ambasados gali būti apibendrintai pavadinta ir civilizacijų susidūrimu, tačiau tebūnie tai teoretikų reikalas. Kas vyksta pasaulyje, kur religija, berods, buvo nustumta į visuomenės gyvenimo paribius, vyravo jo didenybė sekuliarybė ir net iš Europos Sąjungos konstitucijos preambulės buvo išstumtos užuominos apie krikščionišką paveldą?

Pasirodo, kad pasaulyje gyvena žmonės, kuriems yra be galo svarbus jų tikėjimas ir jo raiškos laisvė, ir dar tie žmonės yra pasiruošę parodyti likusiam pasauliui, kas atsitinka kai jų prigimtinė teisė išpažinti savo tikėjimą yra pažeidžiama.

Sakysite, kad jos kaip ir niekas nepažeidė? O kaip tuomet pavadintumėte draudimus dėvėti čadras viešose vietose, kaip pavadintumėte tuos sunkumus su kuriais susiduria musulmonai norėdami pasistatyti mečetes šiuolaikiniuose miestuose? Kiek pamenu net ir Lietuvos musulmonai nesulaukia sklypo mečetės statybai Vilniuje. Tačiau grįžkime prie Danijos, kurioje šiuo metu gyvenu ir įvykių, tiesiogiai susijusių su šia šalimi.

Praėjusį rudenį pasirodžiusios Mohamedo karikatūros buvo nukreiptos tiesiogiai į Danijoje gyvenančius musulmonus. Kaip teko susipažinti per gana trumpą laiką, praleistą šioje šalyje, čia leidžiami laikraščiai yra kandūs savo replikomis tiek politikams, tiek įvairioms visuomenės grupėms; ne išimtis – ir musulmonams. Kaip vienas mano kalbintas danas sakė, mes juos (t.y. musulmonus) čia pasikvietėme dirbti, nes labai trūko darbo jėgos, tačiau net nepagalvojome, kad jie turės vaikų, o dar ir susiveš čia savo gimines. Darbo problema išlieka aktuali iki šiol, musulmonai yra tapę tais „kitais“ visuomenės nariais, kurie yra atstumti, negauna darbo, nors yra čia gimę, puikiai kalba daniškai, yra išsilavinę ir Daniją vadina savo tėvyne. Tylus rasizmas, dialogo nebuvimas, primestinė tolerancija, tačiau gili nepagarba kitaip tikintiesiems galiausiai atsivėrė kaip žaizda išspausdinus Mohamedo karikatūras.

Danai suglumę, jie nesitikėjo tokio atsakymo ir ginasi spaudos laisvės šūkiais. Tačiau kas gi yra ta spaudos laisvė, kurią kaip burtažodį pastarosiomis dienomis mini žurnalistai? Ar spaudos laisvė yra pajuokos objektu padaryti tai, ką dalis pasaulio žmonių laiko šventu dalyku, t.y. kaip nors nepagarbiai vaizduoti Alachą ir Mohamedą? Viena danė man sakė, kad neseniai spaudoje buvo išspausdinti ir komiksai apie Jėzų, tačiau, jos nuostabai, jie kažkodėl nesusilaukė jokios reakcijos.

Bažnyčios Danijoje apytuštės, o žmonės paklausti apie jų tikėjimą pasakoja apie asmeninius įsitikinimus, kurie jiems neleidžia lankytis maldos namuose, nes ten yra renkamos aukos, kunigai gyvena dvigubą gyvenimą ir panašiai. Žmonės renkasi jiems patrauklius dalykus, o pliuralistinėje religinėje rinkoje apstu pasirinkimo. Pliuralizmas tokioje situacijoje sudaro galimybes iškilti pilietinei religijai ir atrodo, kad musulmonų pasaulis tai puikiai suprato, patyčių ir pajuokos objektu pasirinkdamas Danijos vėliavą, kuri kartu su karališka šeima yra tapusi šios šalies pasididžiavimu.

Pastarosiomis dienomis jau girdisi politikų bandymai valdyti situaciją, tačiau tik sekmadienį pirmą kartą Danijos visuomeninės televizijos debatuose pamačiau dalyvaujančius ir musulmonus, kurie turiu pasakyti, kėlė susižavėjimą savo erudicija, nepaisant to, kad ryšėjo čadras, kurias daugelis iš mūsų galbūt laiko visiška atgyvena. Jauna musulmonė dalyvavusi šioje laidoje su šypsena išklausiusi rasistiškai nusiteikusios žurnalistės pastabų, ištarė paprastus žodžius – skiriasi tik mūsų tikėjimas, visa kita yra taip pat – kalba, išsilavinimas ir tėvynė.

Tačiau kaltinimų ir patyčių supynės stipriai įsisiūbavo, o kad jas sustabdyti nebus taip paprasta patvirtina ir sklandantys gandai, kad Danijos musulmonai perduoda klaidingo turinio žinias likusiam arabų pasauliui, taip tik kurstydami juos, pavyzdžiui – pasakodami apie tariamai planuojamas akcijas Danijoje, kurių metu bus deginamas Koranas ir panašiai. Žurnalistai išsiaiškino ir kai kurių šalies imamų gudrybes, kai vieni dalykai yra pasakojami žiniasklaidai ir visai kiti - pamokslaujant. Tokie įvykiai tik kaitina atmosferą ir, nors vakar TV laidoje buvo parodyta, kad 70 procentų apklaustųjų teigia nebijantys teroro, tačiau žmonės apie tai kalba užsimindami apie neseniai pastatytą vieną iš moderniausių senojoje Europoje metro linijų.

Taigi, kaip greitai viskas baigsis ir kokios bus šio susidūrimo pasekmės pamatysime ateityje, tačiau akivaizdu, kad Danija atidūrė vienoje gretoje su kitomis Europos valstybėmis, tokiomis kaip Prancūzija, Vokietija, Olandija išgyvenančiomis sunkų laikotarpį dėl susiskaldžiusių visuomenių ir kol kas neįsivaizduojančių, kaip grąžinti taip išsvajotą socialinę harmoniją.