Diskusijos „Destruktyvūs kultai kaip pavojingas visuomenės reiškinys“ stenograma

Versija spausdinimui

Svetainės skaitytojų dėmesiui pateikiame LR Seime Teisės ir teisėtvarkos komitete 2004-02-24 įvykusios diskusijos „destruktyvūs kultai ir jų žala visuomenei“ stenogramą. Renginio programą galite rasti LRS svetainėje.
Pažymėtina, kad šioje stenogramoje pagrindinių pranešėjų išsakytos nuomonės neatitinka NRTIC pozicijos.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

DISKUSIJA

„Destruktyvūs kultai kaip pavojingas visuomenės reiškinys“.

2004 m. kovo 24 d.

_____________________________________________________________________

STENOGRAMA

 

DALYVIŲ SĄRAŠAS

KOMITETO POSĖDŽIO PIRMININKAS

Aloyzas Sakalas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Seimo narys.

KOMITETO ATSTOVAI:

Eduardas Šablinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys;

Romanas Algimantas Sedlickas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys;

Vasilijus Popovas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys;

Eduardas Šablinskas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys;

Egidijus Klumbys, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo narys;

Julius Dirma, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjas;

Dalia Latvelienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja;

Dalia Komparskienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja;

Birutė Kovalenkienė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto padėjėja;

Aidena Jankauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto padėjėja.

KVIESTIEJI ASMENYS:

Visvaldas Nekrašas, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys;

Margarita Vaitiekūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėjėja;

Donatas Glodenis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyr. specialistas;

Juozas Ruzgys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos vyr. specialistas;

Vanda Zabulionytė, Valstybinės darbo inspekcios prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja;

Dainius Jankauskas, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento atstovas;

Julius Ratkus, LR Vyriausybės atstovas - Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus patarėjas religijų klausimais;

Remigijus Kalašnykas, Policijos departamento prie VRM atstovas;

Vida Ramanauskienė, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorė;

Aurimas Miškinis, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėjas;

Edita Sederevičiūtė, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė;

Jevgenij Šarov, psichoterapeutas;

Natalija Danielienė, diskusijos iniciatorė;

Voicech Kučinski, diskusijos iniciatorius;

Rita Šerpytytė, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro direktorė;

Gintaras Beresnevičius, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro atstovas;

Jurga Kaputienė, Užsienio reikalų ministerijos atstovė;

Eglė Vileikienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovė;

Juozas Meldžiukas, Valstybinės jaunimo reikalų tarnybos sekretorius;

Remigijus Oželis, VDU doktorantas;

Milda Ališauskienė, VDU Sociologijos katedros atstovė;

Gediminas Jakubčionis, Lietuvės blaivybės fondo atstovas;

Gintautas Ereminas, Tėvai prieš narkotikus;

Algirdas Vagrys, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovas;

Aliona Malinauskienė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos atstovė;

Danuta Čiupaila, nukentėję tėvai;

Vladimir Čiupaila, nukentėję tėvai;

Genrik Dubickij, nukentėję tėvai;

Mantas Petravičius, nukentėjęs studentas;

Edita Kučinska, moksleivė;

Vaicech Kučinski, moksleivis;

Juozas Ravinskas, VU Medicinos fakulteto studentas;

Vismantas Mikliušas, VU Medicinos fakulteto studentas;

Rūtas Kontautaitė, VU Medicinos fakulteto studentė;

Oksia Gaidij, VU Medicinos fakulteto studentė;

Aldona Dzekevičiūtė, VU Filosofijos fakulteto studentė;

Mykolas Valainis, VU Filosofijos fakulteto studentas.

 

DISKUSIJOS STENOGRAMA

[įvadas]

A.SAKALAS. Prašom arčiau. Dalis dalyvių prašo, kad nebūtų fotografuojama salėje, mes negalime neatsižvelgti. Kolegos, dalis pageidauja, kad nebūtų fotografuojama salėje. Aš labai atsiprašau, fotografuokite už salės ribų tuos, kurie pageidaus, kad būtų fotografuojami.

Prašom visiems arčiau susėsti. Leiskite padėkoti jums, kad atvykote į šią diskusiją, kurios tema „Destruktyvūs kultai kaip pavojingas visuomenės reiškinys”. Teisės ir teisėtvarkos komitetas organizuoja šią diskusiją nukentėjusių nuo sektų piliečių grupės iniciatyva. Mes turime išsiaiškinti apie sektą, sužinoti, kokia yra padėtis Lietuvoje, kas darytina, kokios pasekmės tų sektų veiklos ir ką Seimas turėtų daryti, ką turėtų daryti visi mes, kad tų pasekmių nebūtų arba būtų minimalios pasekmės. Sektos, kiek suprantu, yra visokios, yra kenksmingos, žalingos, kurios įtraukia žmogų, ir tas žmogus visiškai nebegali valdyti, jis yra valdomas. Galbūt sektų dalis ir tokių, kurios nėra kenksmingos sektos, kur mes negalime jų uždrausti tokių sektų, todėl mes norėtume gauti visą informaciją iš jūsų esančių. Dalis iš jūsų jau esate arba patys jau nukentėję, arba žinote gana daug informacijos. Todėl mes visi esame čia, kad pasikeistume ta informacija ir galėtume priimti kokius nors pasiūlymus ar Vyriausybei, ar Seimui, ar dar kam nors.

Mūsų diskusija yra numatyta, kad tęsis apie pusantros valandos, t.y. plius, minus. Todėl prašytume diskusijų dalyvių, tų, kurie dalyvaus vėliau diskusijoje, dabar bus pranešėjai. Tų, kurie dalyvaus diskusijoje, kad kalbėtume diskusijoje trumpai, glaustai ir labai motyvuota. Gražbylystė mūsų komitete yra nebūdinga. Mes prašome jums pateikti argumentus, faktus, jų interpretaciją ir pasiūlymus.

Jums yra išdalinta, visi gavote anketą. Prašytume per mūsų posėdžio metu užpildyti šitą anketą. Ta anketa mums duotų papildomos informacijos. Dabar prašyčiau pradėti nuo pranešimų. Pirmasis pranešimas yra sektos. Kas tai – kitos religijos ar destruktyvūs kultai? Kas trukdo šiuos reiškinius tirti?  Pranešėja – Natalija Danielienė. Pranešimas – 15 minučių. Prašom. Antro pranešimo sąskaita, taip? Prašom.

[Natalijos Danielienės pasisakymas]

N.DANIELIENĖ. Iš pradžių noriu pateikti tokią papildomą informaciją. Ant to staliuko, kuri matosi prie kabinos, yra sudėstyta vienuolika straipsnių įvairia tematika, kuri liečia šitą susirinkimą ir šį klausimą. Kiekvienas tokia krūvelė yra sunumeruota. Ten jų yra vienuolika. Labai prašyčiau tu os, ku riuos domintų tie konkretūs straipsniai, pasiimti po vieną, bet paskutinio, prašyčiau, neimti, nes jų yra ne tiek daug padaryta. Bet ten šalia parašytas lapas, ir jūs galite užsirašyti savo pavardę ir kokiu elektroniniu paštu aš galėčiau jums tuos straipsnius atsiųsti.

Mūsų valstybės situaciją destruktyvių religinių kultų, kitaip vadinamų sektomis, klausimais nulemia tai, kad nei plačioji visuomenė, nei atsakingų institucijų vadovai neturi visapusiškos informacijos apie giluminius procesus, vykstančius sektose, ir todėl pasitenkina susidariusiais stereotipais, neįžiūrėdami grėsmės ir nesiimdami reikiamų priemonių neigiamoms pasekmėms sumažinti.

I. Bendroji dalis

Maždaug nuo 19 a. vidurio Vakarų pasaulyje (daugiausiai Amerikoj) ir kituose kraštuose pradėjo kurtis nauji religiniai judėjimai, o 20 a. viduryje netradicinės religijos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus ir sėkmingai plisti po visą pasaulį.

Kai kurie iš šių judėjimų niekam perdaug neužkliuvo ir neužkliūna po šiai dienai (apie juos čia ir nekalbėsime), tuo tarpu kiti įnešė sumaištį, nes žmonės pradėjo skųstis, kad jų artimuosius apgaulės būdu, įviliojo „sektos”, kurios neatpažįstamai juos pakeitė ir negrįžtamai išplėšė iš šeimų.

Įvairūs mokslininkai skirtingai aiškina šį reiškinį, bet yra dvi pagrindinės nuomonės:

1) vieni mano, kad tai – naujoji religija, į kurią dalis visuomenės žiūri negatyviai tik dėl to, kad jai trūksta tolerancijos religinei laisvei, kad šeimos iš egoistinių paskatų nenori „paleisti“ savo šeimos nario į kitą, jiems nesuprantamą ir nepriimtiną religinį judėjimą, į kurį anas veržiasi „savo noru”, pasinaudodamas įstatymais ginamomis asmens laisvėmis. Tų mokslininkų išvados grindžiamos, kaip taisyklė, naujųjų religinių judėjimų (sutrumpintai NRJ) doktrinų, kaip svarbiausio, jų teigimu, komponento nagrinėjimo rezultatais, visai nesidomint, kokios praeities asmenybė tą judėjimą įkūrė, kokiomis sąlygomis gyvena ir dirba jų adeptai. Geriausiu atveju, jie lankosi sektų įsteigtose „komunose“, kurių lyderiai leidžia tyrėjams pamatyti viską, ką galima ir reikia parodyti, ir nieko, kas sukeltų įtarimų.

Tarp tokių mokslininkų paminėtini Massimo Introvigne, Italijoje veikiančio NRJ studijų centro CESNUR vadovas ir J.Gordon Melton, Amerikos religijos studijų instituto direktorius, ne kartą davęs teigiamą charakteristiką net tokiems judėjimams, kaip Džimo Džonsono „The People’s Temple“ (Žmonių šventykla), kuris išgarsėjo, kai 1978 m. Džonstoune nusižudė virš 900 adeptų. Po dešimties metų šio judėjimo J.Gordonas Meltonas neįvardino kaip kultą, o jo narius pavadino respektabiliais magistralinės krypties krikščionimis. „The Washington Post“ paskelbė, kad šis mokslininkas buvo tarpe tų  4 asmenų, kurie 1995 m. vyko į Japoniją tirti „Aum Shinri-kyo“ sektos įvykdytos zarino dujų atakos Tokijo metro, ir kurio visas kelionės bei gyvenimo išlaidas ten padengė pati sekta, žinodama, kad gaus kuo teigiamesnes tyrimo išvadas. Jie, kaip ir dauguma kitų sektų užtarėjų, naudoja populiarų argumentą, neva išėjusių iš kultų narių nuomonė ir liudijimai nesą verti dėmesio, nes yra neobjektyvūs. Todėl tų aukų ir jų šeimų balsai dažnai neišgirstami. Kaip didžiulis pasityčiojimas mėtomi šablonai: šeimos, atseit, pačios kaltos, kad mažai mylėjo, nesuprato, norėjo suaugusį žmogų „grąžinti į ankstesnį tikėjimą”. Kadangi abu čia paminėti sektų kaip „kitokių religijų”, tyrėjai nenagrinėjo ir toliau ignoruoja destruktyviosios kultų pusės egzistavimą, net šaiposi iš to, jie kritikuoja terminą „sekta“ ir siekia, kad tiek religijos, tiek taip vadinamieji naujieji religiniai judėjimai turėtų vienodas teises gyvuoti ir reikštis.

2) antrieji, pasiremdami savo tyrimų rezultatais, teigia, kad destruktyviose sektose yra vykdomas gerai užmaskuotas, todėl sunkiai įrodomas nusikaltimas, manipuliavimas, tikslu užvaldyti kito žmogaus valią, kai visiško paklusimo pasėkoje galima tikėtis finansinės naudos, lyderio sudievinimo ir panašiai. Toks manipuliavimas yra psichologinė prievarta, t.y., vieno žmogaus ar žmonių grupės poveikis kito asmens sąmonei ir jausmams, kuris paskatina pastarąjį elgtis taip, kad tai atitiktų slaptus manipuliatorių tikslus ir interesus, kurie nuo aukos kruopščiai slepiami, ypač pirmuose etapuose, traukiant auką į spąstus. Šie mokslininkai teigia, kad sektose naudojama sąmonės kontrolė – tokia įvairaus įtakojimo sistema, kuri ardo individo asmenybę ir pakeičia ją nauja, kuriai originali asmenybė priešintųsi visomis išgalėmis.

Šios nuomonės laikosi tokie žymūs kultų tyrinėtojai, kaip 30 metų šioje srityje turintis Rudžerso (JAV) universiteto profesorius Benjamin Zablocki, Stenfordo universiteto profesorius Philip Zimbardo, buvęs Vakarų psichologų asociacijos prezidentas, psichologas Steven Hassan ir daug kitų mokslininkų sociologų, psichologų, psichiatrų, kurių pagrindinis tyrimo objektas sektose yra ne religinė doktrina (kuri giliau tirtina tik atskirais atvejais), o priežastys, dėl kurių įtraukiama į sektas, kas verčia adeptus „laisvanoriškai“ vergauti lyderiams, ir kodėl taip sunkiai apsisprendžiama tokius judėjimus palikti.  Šie mokslininkai mano, kad sektos tiesiog dangstosi „religijos ir tikėjimo laisve“, nes ta laisvė negali suteikti joms teisės manipuliuoti kitais žmonėmis, padarant jiems įvairiapusę sunkiai kompensuojamą žalą. Atvirkščiai, tai sektose naudojami minėti metodai, kaip taisyklė, pažeidžia žmogaus teises ir laisves, žaloja fizinę ir psichinę žmogaus sveikatą. Todėl jie drąsiai vartoja žodį „sekta“ destruktyviems religiniams kultams įvardinti. Kita vertus, panašūs, o kartais ir identiški sąmonės kontrolės mechanizmai sutinkami ir kitose totalitarinėse grupėse, su religija neturinčiose beveik nieko bendro – kai kuriose politinėse, masinės psichoterapijos ar komercinėse grupėse. Teroristinius aktus vykdančių mirtininkų fanatizmas taip pat pasiekiamas ne tik didelės meilės doktrinai dėka, bet ir dėka griežtos sąmonės kontrolės, taikomos jų teroristinių grupuočių viduje. Žmogaus įtikėjimo jėga didžiulė ir gali tarnauti tiek gėriui, tiek blogiui – viskas priklauso nuo to, kieno rankos šią jėgą valdo.

Pats žmogaus mąstymo reformavimo fenomenas buvo pradėtas rimčiau nagrinėti praėjusio šimtmečio viduryje, kai JAV visuomenė susidūrė su reiškiniu, kada patriotiškai išauklėti jų kariai, patekę į nelaisvę Korėjos karo metu, lengvai ir greitai sulaužydavo priesaiką ir prisipažindavo padarę karinius nusikaltimus, kurių tikrovėje nebuvo, laisva valia sutikdavo atlikti už tai bausmę ir visiškai pakeisti savo pažiūras. JAV kariuomenės psichologai ir psichiatrai Margaret Singer, Robert Jay Lifton, Louis Jolyon West ir Edgar Schein tyrė šį fenomeną ir ieškojo jam „priešnuodžių“. Atradę sąmonės kontrolės mechanizmus, šie JAV mokslininkai pateikė tyrimų rezultatus plačiajai visuomenei, o Specialiosios tarnybos tęsė tyrimus, bet didžioji tų duomenų dalis dar nėra išslaptinta.

Kai vis daugiau šeimų kreipėsi dėl staiga pakitusio artimųjų elgesio, jiems prisijungiant prie grupių, išpažįstančių naujus tikėjimus, mokslininkai susidomėjo ir šiuo reiškiniu. Tiriant nustatyta, kad tose religinėse grupėse taikomi panašūs sąmonės kontrolės mechanizmai, o būtent:

1.  Elgesio kontrolė. Tai pirmoji kontrolė, kai reguliuojama, ką grupės narys gali valgyti, kaip rengtis, su kuo gyventi ar bendrauti, kiek miegoti ir pan.

2.  Informacijos kontrolė (melas, ribojimas ar draudimas naudotis nekultine informacija – radiju, TV, knygomis, draudžiama bendrauti su buvusiais adeptais).

3.   Mąstymo kontrolė (grupės doktrina - vienintelė Didžioji Tiesa; juodai-baltas mąstymas; taikymas hipnozės, keičiančios psichikos stovį; nenaudingų kultui minčių blokavimas ir mąstymo „stabdymas“; draudžiamos mintys,  kritikuojančios lyderį ar doktriną).

4.  Emocinė kontrolė, kai adeptas skatinamas jaustis taip, tarytum jokių problemų nėra; diegiamas perdėtas kaltės jausmas, verčiama prisiimti atsakomybę už viso pasaulio „išlikimą“; reikalaujama viešos išpažinties; baimė išoriniam pasauliui; fobijų indokt rinacija, kai išėjimas iš grupės atneš pragaro kančias ir beprotybę išeinančiajam.

Šalia tų dviejų nuomonių yra ir kitos, kaip antai kai kurie medikai-psichiatrai mano, kad sektas kuria ir jose dalyvauja tik psichiškai nesveiki asmenys, ir siūlo traktuoti šį fenomeną kaip psichopatologijos padarinius.

Be abejo, visada svarbu surasti tokį požiūrio tašką, kad problemų nagrinėjimas būtų objektyviausias. Tiek vieni, tiek kiti mokslininkai deklaruoja pagarbą žmogaus laisvėms. Pirmieji baiminasi, kad tarytum atsvara sektoms atsiradę taip vadinami antikultiniai judėjimai gali grubiai paminti teisę laisvai išpažinti norimą religiją. Tokios galimybės nevertėtų atmesti ir ją būtina nagrinėti. Kita vertus, kultus užtariantys veikėjai pernelyg stipriai perdeda tokią grėsmę ir, neskirstydami jų į destruktyvius ar nepavojingus, gina visus NRJ kaip vieną iš žmogaus laisvių pasireiškimų.  Bet visos sąmoningų asmenų teisės ir laisvės suteikiamos tik prisiimant atsakomybę ir pareigas už teisingą naudojimąsi jomis. Negalima toleruoti tokių laisvių, kaip laisvė kenkti kitam asmeniui ar visuomenei, nors tą kenkimą įvyniotume į pačius gražiausius lozungus. Tai labai aktualu Lietuvos visuomenei, kuri ilgus dešimtmečius buvo totalitarinės sistemos dalis, ir dabartinės demokratijos sąlygomis daug kam nejaučia saiko ir vaikiškai neapsisaugo nuo gudriai spendžiamų vilkduobių.

II. Lietuvos institucijų požiūris

Po 1990 metų suaktyvėjo sektos ir Lietuvoje. Noriu atkreipti dėmesį tų specialistų, kurie dirba teisėsaugos, medicinos, švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse, kad nežinant destruktyvių religinių kultų specifikos ir toliau tuo nesidomint, daroma daugybė klaidų, dažnai virstančių naujomis tragedijomis. Kai mūsų šeimas užgriuvo čia nagrinėjamos nelaimės, mes pavieniui ar kartu mindėme įvairiausių Lietuvos instancijų slenksčius, realiai negaudami nei informacijos, nei pagalbos, o kartais iš mūsų buvo tyčiojamasi atviru tekstu. Susidūrėme su destruktyvumo sektose neigimu, valdininkų abejingumu ir stoka kompetencijos bei atsakomybės, einant užimamas pareigas.

Tikrovėje egzistuojančio reiškinio neigimas, turintis rimtų pasekmių, atsiranda dėl įvairių priežasčių, kurių pagrindinės galėtų būti šios:

1)  Stipri dezinformacijos įtaka ar perdėtas pasitikėjimas esamais autoritetais - religijų „ekspertais“, kurių dalis gali turėti asmeninį suinteresuotumą iškreipti situaciją.

2)  Atsakingų asmenų neatsakingas, tiesiog nepilietinis požiūris, gan plačiai paplitęs Lietuvoje, kai neigimas tarytum atleidžia nuo prievolės kažko imtis, neužsikraunant sau papildomo darbo.

Teikiamuose raštuose mes dėstėme problemas bei pasiūlymus joms spręsti, tikėdamiesi, kad su ta medžiaga bus dirbama, o informacija apie tai pasieks visas suinteresuotas institucijas. Šiandien galime konstatuoti, kad matyt dauguma šitų raštų iki šiol guli valdininkų stalčiuose ar yra išmesti, nes viešai teigiama, jog sektos Lietuvos visuomenei pavojaus nekelia, ir dėl to niekas į jas nesikreipia. Į posėdžius, jei tokie vyksta, mūsų nekviečia. Komisijos, valstybės institucijų, pagal savo kompetenciją sprendžiančių su religinių, ezoterinių ar dvasinių grupių veikla susijusius klausimus, veiklai koordinuoti (čia toks ilgas komisijos pavadinimas, mes jį toliau minėsime tiesiog kaip Komisija) 2002 m. spalio 8 d. posėdžio medžiagoje minima, jog „... komisijos turima informacija nesuteikia pagrindo teigti, kad religinių, ezoterinių ar dvasinių grupių veikla Lietuvoje kelią pavojų viešajai tvarkai, kartu pripažįstama, kad tiek valstybės institucijoms, tiek piliečiams labai trūksta objektyvios informacijos“... (citatos pabaiga).

1. Teisėsauga.

Teisėsaugos sistemoje – teismuose, prokuratūroje, policijoje – niekas nenutuokia apie sektų pavojų, apie adeptų elgesio su artimaisiais ypatumus, todėl beveik visos situacijos, kylančios dėl šeimos nario įtraukimo į destruktyvų religinį kultą ar dvasinę bei ezoterinę grupes, taikančias užslėptą sąmonės kontrolę (nes toli gražu ne visos tai taiko), traktuojamos kaip buitinė „dukters ir tėvo santykių problema“, „žmonos ir vyro, nemokančių gražiai išsiskirti“, problema, „suaugusio žmogaus laisvo apsisprendimo“ reikalu, atsisakoma ieškoti pradingusių asmenų – pilnamečių vaikų, šeimas palikusių sutuoktinių, nes bus pažeista jų teisė į privatumą. Kultai dažniausiai draudžia savo adeptams susitikti su šeimos nariais, reikalauja šmeižti juos, ir net iškelti ieškinius teisme. O mūsų teismuose užsiminus, kad Ieškovas yra pakliuvęs į kažkokios grupės priklausomybę ir Atsakovą kaltina nebūtais dalykais, melagingai skundžia policijai ir kitoms institucijoms, šmeižia darbdaviams, teisėjas net ima šaipytis – kas čia per kliedesiai?.. Sektose, kaip ir narkomafijos pasaulyje, sukuriama priklausomybė, kad jos pagalba būtų galima išnaudoti adeptus saviems tikslams. Ir čia, kaip ir mafijos pasaulyje, sukasi nemaži pinigai, leidžiantys sektų lyderiams turėti gerus advokatus ir užtarėjus įvairiose institucijose. Be to, egzistuoja paradoksas, kad dažnai budelio teisės valstybėje yra labiau gerbiamos, negu aukos teisės.

Kalbantis su pareigūnais, teisinamasi, jog įstatymai nenumato jokios atsakomybės už psichologinį manipuliavimą grupėse. Bet juk visuomenė vystosi, joje visada gali atsirasti naujų reiškinių, kuriuos reikėtų išnagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus. Reiškinio neigimas nepanaikina paties reiškinio, todėl Baudžiamajame kodekse turėtų atsirasti atsakomybė už „psichologinį asmens pavergimą, naudojant stiprų spaudimą ar manipuliavimo technikas“. Tokia nuostata yra įteisinta Prancūzijoje - šalyje, gerbiančioje žmonių teises ir laisves, kur atliktų tyrimų išdavoje gimė šios griežtos pataisos įstatymuose. Lietuvos BK 172 str.skelbia: „Tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė LR piliečiui realizuoti savo teisę rinkti“..., baudžiamas ...  laisvės atėmimu iki 3 metų.“ Pagal teisių hierarchiją teisė laisvai gyventi yra viršesnė už teisę rinkti ar būti išrinktam, todėl ją privalu apginti įstatymais.

Pseudoreliginės grupės, keliančios susirūpinimą užsienyje, turėtų susilaukti didesnio institucijų domėjimosi ir pas mus. Seimo narys Stanislovas Buškevičius yra pateikęs Seimui įstatymo projektą, kurio aiškinamajame rašte rašė: „... Lietuvoje nėra sektų užkardymo įstatymo, todėl esantis teisinis vakuumas sektoms sudaro palankias sąlygas vykdyti žalingą veiklą. Turint omeny sektų savybę aktyviai plėsti savo įtaką, nereguliuojamas šis procesas gali tapti nacionalinio saugumo grėsme, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pastebimos tendencijos į sektų veiklą įtraukti aukštus postus tiek valstybinėse, tiek privačiose struktūrose užimančius asmenis“ (citatos pabaiga).

2. Švietimas.

Mokyklos visada masino sektų lyderius. Dar 1999 metais arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipėsi į Kauno švietimo vadovus dėl munistų veiklos, įspėdamas, kad (cituoju) „ši labai klastinga sekta ieško kelių į Lietuvos ir Kauno universitetus“, „apgaulės keliu gavo net Kultūros ministerijos paramą savo programai“ (citatos pabaiga). Ši sekta, turinti daugybę priedangos organizacijų, po gražiais šūkiais apie taiką visame pasaulyje telkia taip vadinamus „Taikos ambasadorius“ – jais tampa žymūs Lietuvos kultūros žmonės, politikai, nė neįtardami, kad savo vardu iš tikrųjų kelia ne tiek Taikos svarbą, kiek Suvienijimo bažnyčios – munistų – prestižą. Bažnyčia „Tikėjimo Žodis“, turi savo pagrindinę mokyklą. 2000 m. ši sekta užsakė sąrašus su  socialiai remtinų vaikų asmens duomenimis iš informacinės sistemos "Rūpyba" ir gautus duomenis panaudojo kvietimams į bažnyčios organizuojamą renginį rašyti (virš 2000 vaikų). Lietuvos švietimo darbuotojams skirtas leidinys „Dialogas“ yra sudaręs sutartį su Naujųjų religijų tyrimo ir informacijos centru (NRTIC), pagal kurią šio centro ekspertai spausdina straipsnius, skirtus pedagogų švietimui naujojo religingumo klausimais. Centro objektyvumu drįsčiau abejoti, nes jo steigėjai ir straipsnių autoriai yra nekvestionuojamos religinės laisvės šalininkai, palaikantys anksčiau minė tų CESNUR bei INFORM centrų požiūrį į NRJ bei esantys jų įtakoje. Jie nepripažįsta sąmonės kontrolės reiškinio egzistavimo, ir „Dialoge“ bei savo internetinėje svetainėje Religija.lt spausdina gana prosektantiškus rašinius, galinčius paskatinti pedagogus ir jaunimą drąsiai jungtis prie NRJ. Centras atvirai džiaugiasi, kad (cituoju) „Lietuvoje nėra institucijų, kurios kovotų su numanoma sektų grėsme. Tokios institucijos nebuvimas atspindi gerą tendenciją Lietuvos, kaip teisinės valstybės, vystymesi...“ (citatos pabaiga). Nieko nuostabaus, kad visose mūsų valstybės institucijose vyrauja aklumas ir kurtumas sektų daromoms blogybėms, nes NRTIC lyderiai dirba tokiose įstaigose, kaip Teisingumo ministerija, VSD, LR Konstitucinis teismas, LR Seimas, kur šie religiją studijavę ar ja susidomėję bei ekspertais save įvardinę asmenys turi nemažą įtaką nuomonei apie sektas formuoti. 3 iš jų yra taipogi ir anksčiau minėtos Komisijos sektų klausimais nariai. Susidaro įspūdis kad Komisija baigiama numarinti de facto, nes apie vaisingą jos darbą beveik ir neteko girdėti, net lėšų rimtam darbui neskirta.

3. Medicina.

Tenka konstatuoti, jog Lietuvos medikai, ypač psichiatrai, neturi būtinų žinių sektų klausimais. Daugelis mano, kad tai tik socialinis reiškinys, ir psichiatrai net neprivalo tuo domėtis. Medikų nenoras ar nematymas reikalo giliau pasidomėti religiniais kultais pagimdė situaciją, kad bet kokios kalbos apie sektas, traktuojamos kaip haliucinacijos ar kitas rimtas psichinis sutrikimas. Paprasčiausias noras gauti informaciją apie šeimos nario priklausomybę nuo destruktyvios grupės ir to padarinius asmens sveikatai, gali sukurti iš pirmo žvilgsnio anekdotinę, bet toli gražu nejuokingą situaciją, kai interesantui apgaulės būdu suleidžiami vaistai nuo „vaizdinių“ ir uždedamas „šifras“ su stigma visam likusiam gyvenimui. Kita vertus, ezoterinę literatūrą skaitantys ir ją cituojantys asmenys taip pat dažnai klaidingai palaikomi haliucinuojančiais šizofrenikais, giminaičiams primygtinai siūloma juos gydyti psichiatrijos stacionaruose. Apie tai, kaip atpažinti šį skirtumą, yra rašęs Maskvos V.P.Serbskio valstybinio socialinės ir teisminės psichiatrijos mokslinio centro profesorius, medicinos mokslų daktaras Fiodor Kondratjev ir kt. Išgirdę pasiūlymą pasigydyti, adeptai išsigąsta, kad juos traktuoja kaip psichinius ligonius, „užsidaro“ ir pradeda slėpti nuo šeimos bei visuomenės savo domėjimąsi ezoterika, parapsichologija ar ekstrasensais, galop pasitraukia „į pogrindį“.  Neatsargiai gilinantis į ezoterines studijas, atsiranda rizika „pavažiuoti“. Dėl panašios priežasties Senuose Trakuose motina, „varydama juodas jėgas“, nužudė savo dukrelę. Idant išvengtų pasikartojančių klaidų, tokią informaciją privaloma tvarka turėtų gauti ne tik praktikuojantys psichologai, psichiatrai bei psichoterapeutai, bet ir studentai medikai. Jiems būtų naudinga išklausyti paskaitas ir apie sąmonės kontrolės reiškinį, kas yra daroma kitur, kaip antai Stenfordo universitete, kur profesorius Philip Zimbardo dėsto kursą „Sąmonės kontrolės psichologija“.

III. Ką daryti

Įvardindami sektas kaip negatyvų, pavojingą visuomenei reiškinį, mes jokiu būdu neturime omenyje to, kad reikėtų kovoti su visais sektų nariais ir juos užgaulioti bei žeminti. Bet kokia prievarta tik dar labiau pagilins įtampą tarp tradicinių religijų narių ir sektų. Traukinys klaidinančiu užrašu „neribota religinė laisvė“, jau senokai važiuoja, nors ir kaip mums tai nepatiktų. Staigiai jo sustabdyti neįmanoma, nepadarant žalos jo keleiviams. Tiesiog nekabinkime prie jo naujų vagonų. Laikas sulaužyti mitą, kad, neva, į sektas pakliūna tik nevykėliai ir silpnavaliai. Atvirkščiai, sektos įtraukia dorus, siekiančius gėrio sau ir kitiems asmenis, kurių idealizmas ir patiklumas toks didelis, kad jie gan nesunkiai pakimba ant „pasaulio gelbėjimo“ meškerės, gudriai užmestos šio reikalo žinovų. Tai ten, tuose „vagonuose“, iš Jūsų mielos, protingos, puikiai besimokančios dukros ar pavyzdingo tėvo manipuliacinių technologijų dėka sulipdoma nauja asmenybė, kuri tik išoriškai panaši į artimą Jums žmogų. Kažkur giliai viduje, jei nesudievina savęs, jie dažniausiai išlieka tokie pat geri ir niekaip nesupranta, ką mes čia aiškinam apie sektų pavojus bei žalą. Jie įtikinami net savo melą ar smurtą prieš kitus pateisinti, nes svarbiausia atlikti Dievo skirtą užduotį. Jie nuoširdžiai mano, kad tai mes esame nesuprantančios „blogio jėgos“ arba net Šėtono tarnai, ir įsakymas „stabdyti traukinį“ nesukels noro grįžti į visuomenę, bet paskatins lįsti į pogrindį ar išvykti į kitą šalį, o blogiausiu atveju, galime sulaukti didelės tragedijos. 1993 m. Waco vietovėje (JAV, Teksasas), Amerikos vyriausybės nurodymu FTB pajėgos po keletą savaičių trukusios apgulties šturmavo „Dovydo šakos“, atskilusios nuo Septintos dienos adventistų, būstinę. Tada susidegino ar buvo sudeginti 75 bendruomenės nariai (vyrai, moterys, vaikai). Apgulties metu Vyriausybė ignoravo kultus tiriančių mokslininkų siūlymus keisti taktiką, kol nevėlu, randant išeitį iš susidariusios padėties. Po tragedijos dar daug metų valdžia nesiėmė atsakingo tyrimo. Todėl ir saugiai jaučiasi kultų vadovai, kurie žino, ką ir dėl ko daro. Ypač tokių pavojingų ir giliai šaknis įleidusių sektų, kaip Jehovos liudytojai, Suvienijimo bažnyčia (munistai), Scientologijos bažnyčia, bei kai kurie destruktyvūs New Age judėjimai. Žino, kad nepulsim drastiškai naikinti savo pačių vaikų. Jie bijo tik tiesos, ir kad tos tiesos nesužinotų jų adeptai, bent tol, kol nauda iš jų dar didelė.

Pabaigai pasakysiu, kad situaciją visgi galima ir reikia taisyti. Bandysime pateikti ir kai kuriuos siūlymus bei atlikti kai kuriuos sektų tyrimus. Bet didesnės naudos galime tikėtis tik tada, kai visų paminėtų sferų specialistų atstovai – medikai, pedagogai, teisininkai, socialinius reikalus ir darbą kuruojantys specialistai, politikai, - įgis reikiamų žinių, kad su didesne kompetencija galėtų siūlyti sprendimus. Į sektas įtrauktų asmenų artimieji, savo kailiu patyrę triuškinančią šio nebaudžiamo monstro jėgą, nori atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir kviečia Jus asmeninei pilietinei atsakomybei už kiekvieno žmogaus nesumeluotą laisvę.  Jų vardu ir kalbu. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū, ponia Danieliene. Pone, būkite maloni, dar likite tribūnoje. Gal sutiktumėte atsakyti į keletą klausimų, jeigu jų atsirastų?

N.DANIELIENĖ. Prašau. Tik tai tiek, kad, aš manau, kad galbūt paskui diskusijų metu galbūt…

A.SAKALAS. Norėtų galbūt kolegos paklausti. Jeigu nenorės, tai nenorės. Tiktai aš prašyčiau, kadangi stenografuojama yra ir, matyt, mes tas stenogramas išleisime vėliau, kada tik bus galimybė, prašytume pristatyti kalbančiuosius, kad mums paskui nereiktų spėlioti, o kas gi ten kalbėjo, kas klausė, ką atstovavo ir panašiai. Prašau.

V.POPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo narys ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V.Popovas. Aš du klausimus pranešėjai. Gal aš neatidžiai klausiausi arba ne viską supratau, bet norėčiau jūsų trumpo komentaro. Jūsų pranešime, aš suprantu, kad sekta yra visada blogai.

N.DANIELIENĖ. Jokiu būdu. Jūs neteisingai supratote.

V.POPOVAS. Ačiū. Antras klausimas. Kokios priežastys, kad atsiranda sektos?

N.DANIELIENĖ. Žinote, aš jums pasakysiu tiek, kad jeigu jūs norite mano nuomonės pasakyti, aš galiu, bet čia atsiras žmonių, kurie jums galės žymiai geriau paaiškinti be manęs ir tai diskusijose išgirsite, aš manau. Jeigu jums bus neaišku, aš galėsiu jums paaiškinti.

A.SAKALAS. Ar dar klausimų būtų? Prašau.

M.ALIŠAUSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti pranešėjos. Esu Milda Ališauskienė, naujųjų religijų tyrimo informacijos centro valdybos pirmininkė. Norėjau paklausti, gal jūs galėtumėte įvardinti aiškiai ir labai konkrečiai, ko jūs tikėtumėtės iš valstybės institucijų ir tokių institucijų kaip mūsų, kaip mes galėtume jums padėti? Kas tai galėtų būti? Kokia tai galėtų būti pagalba,kurios jums taip reikia?

N.DANIELIENĖ. Visų pirma, turbūt aš patikslinčiau jūsų klausimą pati, leiskit tai padaryti, kad ne man padėti ir ne mums padėti, o sau padėti ir visiems mums padėti.

A.SAKALAS. Ar dar būtų klausimų? Nėra. Tai dėkojame…

M.ALIŠAUSKIENĖ. Aš atsiprašau, bet tai aš atsakymo neišgirdau.

N.DANIELIENĖ. Kadangi mes prieš diskusijas pateiksime savo kai kuriuos pasiūlymus preliminarius, jūs juose išgirsite. 

[Voicech Kučinski pasisakymas]

A.SAKALAS. Dar būtų klausimų? Nėra. Tada ačiū poniai Danielienei.

Antras darbotvarkės punktas – „Pavojingi religiniai kultai Lietuvoje – Jehovos liudytojai”. Pranešėjas – Voicech Kučinski. Prašom trumpinti pranešimą, kadangi jūsų ponia N.Danielienė sakė, kad jūs galėtumėte kalbėti šiek tiek trumpiau. Prašau.

V.KUČINSKI. „Pavojingi religiniai kultai Lietuvoje – Jehovos liudytojai”. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visi džiaugėmės laisve, demokratija, vėliava, Konstitucija ir kitais laisvės atributais, tačiau kartu su laisve į Lietuvą plūstelėjo visokio plauko šarlatanai, ekstrasensai ir kitokie Dievo tarnai, kurie net negavę religinių organizacijų statuso pradėjo kvailinti Lietuvos žmones. Vieni iš jų Jehovos liudytojai. Kas galėjo pagalvoti, kad su šypsena dalindami gatvėje spalvotas knygeles, atneš tiek skausmo ir nelaimių Lietuvos žmonėms? Pirmas susitikimas su Jehovos liudytojais daliai žmonių pasirodė labai malonus ir šiltas, tačiau pakliuvus į jų pinkles, jie prarado savo tikrąjį vardą ir tikslus – „išplauti“ smegenis, išvilioti turtą, pinigus. Dėl jų išardytų šeimų kenčia vaikai ir ne tik. Pagal vaiko teisių konvencijos 2, 6, 14, 19, 24 straipsnių bandoma apginti tuos mažus mūsų piliečius, bet tik ne nuo Jehovos liudytojų. Sargybos bokšto aukų memoriale šiai dienai jau yra 89 aukos vien tik dėl draudimo perpilti kraują. Tame tarpe ir trijų, keturių metukų vaikai. O kiek tokių faktų yra pasaulyje, kurie mums net nėra žinomi ir kokia religija leidžia žudyti vaikus, norėčiau paklaust? Daug kartų užduodavau sau šį klausimą, bet atsakymo lig šiol negavau. O pažiūrėjus į savo tris mažamečius vaikus norėčiau žinoti, kodėl ši religija leidžia žudyti vaikus. Daug kartų iš valdininkėlių girdėjau raminantį atsakymą, kad Lietuvoje tas dar neįvyko, bet kaimyninėje Latvijoje tokių kraupių pavyzdžių jau turime. Tai septyniolikmetė Jelena Gudlevskaja iš Rygos, kuriai 1996 metais tėvai – Jehovos liudytojai atėmė teisę gyventi. Norėčiau paklausti, ar šioje salėje yra norinčių eksperimentuoti su savo vaiko sveikata ar net gyvybe? Pirmas, kuris 1996 metais įžvelgė mirtiną pavojų, kurį neša Jehovos liudytojų sekta, buvo tuometinis Vyriausybės patarėjas religijos klausimais ponas Petras Plumpa. O nuo 1996 metų situacija tik dar labiau pablogėjo, nes dabar sektantai turi labai daug užtarėjų ir patarėjų įvairiose organizacijose ir aukščiausiuose valdžios struktūrose. O kas užtars ir apgins mažamečius mūsų vaikus? Daugelis valstybės žmonių jau suprato, ką atneša sektos ir ten bent jau imamasi prevencinių priemonių. Pavyzdžiui, mokyklose platinami lankstinukai, kurie supažindina su sektomis ir jų neigiama veikla. Interneto svetainėse taip pat galima rasti šios informacijos. Jau yra atvejų, kai iš tėvų sektantų buvo atimtos tėvystės teisės vien dėl to, kad vaikui reikėjo perpilti kraują. Lietuvos interneto svetainė … Visų straipsnių autoriai neįžvelgė arba nenori įžvelgti jokios neigiamos sektų veiklos. Kalbėti galima būtų daug ir ilgai, tačiau atėjo laikas veikti. Tikiuosi, kad po šio mūsų susitikimo bus atkreiptas dėmesys į šią jau labai daug kam aktualią problemą, o nebus laukiama, kol aukšto Lietuvos valdininko atžala nebus paaukota tikėjimo vardan. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū, pone Voicechai. Dabar norėtų pateikti savo liudijimus nukentėjusių nuo sektų šeimų atstovai ir man duotos dvi pavardės. Tai pirmoji ponia Danuta Čiupaila. Prašau. Antras Mantas Petravičius.

[Danutos Čupailos pasisakymas]

D.ČIUPAILA. Aš, Danuta Čiupaila, ir grupė tėvų, kurių vaikai yra įtraukti į muno sektą, norime jus informuoti apie labai klastingos sektos – Suvienijimo bažnyčios, kuri slepiasi po įvairiais pavadinimais, bandymus ieškoti kelio Lietuvos visuomenėje. Pasinaudodami padėtimi mūsų krašte muno sekta įteisinti savo veiklą ir prie to prisideda pareigūnai įvairių ministerijų prisidengę spragomis Lietuvos įstatymuose. Visuomenėje platinama klaidinanti nuostata, kad kalbant apie sektų pažabojimą diskriminuojama religijos laisvė ir tikėjimo laisvė. Mes galvojame, kad specialiai norima supainioti laisvą apsisprendimą su psichologiniu pajungimu sektų lyderiams. Pagal pareigūnus, sekta turi teisę verbuoti mūsų vaikus, manipuliuoti jų sąmone ir riboti jų laisvę, bet jaunimas, kuris papuolė į muno sektos pinkles, automatiškai praranda visas teises į mokslą, į darbą, socialinį draudimą, sveikatos draudimą, nes vaikai yra išvežti į užsienį rinkti aukas sektos lyderių labui. Nepilnavertė mityba, nepakankamas miego kiekis, įtemptas darbas žaloja jų fizinę ir psichinę sveikatą. Tėvai, kurių vaikai įtraukti į muno sektą, pagal įstatymus neturi jokių teisių kovoti su sekta. Nuo sektos veiksmų nukenčia ne tik įtraukti vaikai, bet ir jų giminaičiai, tėvai, broliai ir seserys. Mūsų žiniomis, ne vienoje iš Europos šalių muno sekta nėra užregistruota kaip religinė bendruomenė, tikrai Rusijoje ir Ukrainoje.  Pasinaudodami betvarke munistai laisvai vykdo destrukcinę veiklą. Todėl ir Lietuvoje kai kurios partijos arba pavieniai veikėjai žavisi munistais. Mes, tėvai, ir buvę muno sektos nariai prašome, kad:

Pirma. Muno sekta arba organizacija, kaip jie save vadina, nebūtų užregistruota kaip religinė bendruomenė.

Antra. Ant jų buveinės durų būtų pakabinta iškaba, kad ten muno sekta – susivienijimo bažnyčia.

Trečia. Prireikus reikalui tėvai ir kiti artimi giminaičiai bei draugai galėtų laisvai užeiti į būstinę ir įsitikinti jų sveikata.

Ketvirta. Kadangi vaikai dirba rinkdami pinigus sektos labui, jiems turi būti garantuotas socialinis ir sveikatos draudimas. Verslininkai Lietuvoje už neįdarbintą žmogų moka baudą.

Penkta. Prieš išvežant vaikus į užsienį rinkti aukas, jų sveikata turi būti patikrinta sveikatos įstaigose. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū jums. Toliau kviečiu poną Mantą Petravičių. Prašom.

J.RUZGYS …   Aš labai atsiprašau, jeigu galima, patikslinti vieną teiginį, kurį girdėjau dabar.  Teisingumo ministerijos Religijos reikalų tarnyba Juozas …, vyriausiasis specialistas. Jūs sakote, kad muno grupė nėra registruota Lietuvoje, tai noriu patikslinti, kad  ji buvo įregistruota 1993 metais, tuometinės socialdemokratų Vyriausybės nutarimu.

D.ČIUPAILA. Aš kalbu apie tą grupę, į kurią yra įtraukti mūsų vaikai.

J.RUZGYS. Tai kalbama apie kitą. Bet šiaip susivienijimo judėjimas Lietuvoje yra registruotas …

….nuo 1993 metų.

[Manto Petravičiaus pasisakymas]

A.SAKALAS. Prašom, pone Mantai. Galite kalbėti iš šito mikrofono, kaip jums patogiau.

M.PETRAVIČIUS. Laba diena. Esu Mantas Petravičius, kaip nukentėjęs studentas…

Susidūriau su munistais, jų meilės atakų, ideologijos, teologijos ir psichologijos pagalba buvau įtrauktas į jų šeimą. Tai reiškia, kad iš pradžių pilnai to nesuvokdamas perdaviau visas teises į save, tai yra dvasinio tobulėjimo, asmeninio, fizinio ir net lytinio gyvenimo kontrolės perdavimas į tokių pat psichiškai perprogramuotų žmonių rankas, kurie siekdami tariamo mano tobulėjimo, naudodami įvairiausias priemones, siekė valdyti suaugusių ir savo nuomonę bei pasirinkimo laisvę turintį žmogų.

Man, kaip mažam vaikui buvo įteigta paskaitų pagalba, kad, pavyzdžiui, mano tėvai yra šėtono atmaina, su kuriu buvau skatinamas kuo rečiau lankyti ir net trumpiau kalbėtis. Buvo atveju, kai net gi buvo draudžiama su jais susitikti, pavyzdžiui,&n bsp; važiuoti aplankyti mamą Anglijoje. Kas liečia pačių tėvų domėjimąsi mūsų veikla, mums buvo draudžiama duoti išsamią informaciją motyvuojant vienu iš daugelio posakių, jog jie (tėvai) yra maži vaikai, nes nežino dieviško principo. Ir geriau jiems nieko nepasakoti, neaiškinti, nes vis tiek nieko nesuprast. Taip buvo nuslepiama įtarimą galinti kelti veikla.

Kitas neigiamas aspektas. Tai fizinės jėgos, jaunystės bei asmeninių sugebėjimų išnaudojimas tariamai visuomeninei veiklai Dievo darbams ar vadinamai treniruotei, tai yra aukų rinkimui ir paskaitų skaitymui. Tai neretai paremta melu, siekiant surinkti kuo daugiau aukų ir įtraukti naujų narių. Pavyzdžiui, klastos būdu buvau atkalbėtas atlikti vasaros praktiką, kaip tapytojas studentas iš Vilniaus dailės akademijos.

Vietoj vasaros praktikos buvau išvežtas į Palangą ir pats, to nesuvokdamas, buvau išnaudojamas kaip fizinė darbo jėga renkant aukas. Grįžimas atgal į Vilnių buvo atidėliojimas, ir iš pažadėtos savaitės gavosi apytiksliai mėnuo. Taip pat buvau verčiamas skambinti tėčiui ir meluoti, kad man viskas gerai, kad mes skaitome paskaitas, gražus oras, šiltas jūros vanduo, ir viskas labai gražu, nors iš tikrųjų mes ten badavome, dirbome ilgas darbo valandas rinkdami aukas ir dažnai psichiškai netgi dvasiškai žlugdomi. Rėmiausi asmenine patirtimi. Tai būtų tiek.

…Gal kiti dar turėtų klausimų. Tai yra vaikinas,  kuris išėjo, kuriam pavyko iš jų pabėgti. Kaip aš žinau, …stovėjo…

MANTAS. Taip.

N.DANIELIENĖ. Ar galėčiau užduoti klausimų Mantui?

A.SAKALAS. Prašom, pone …, užduokite, jeigu jis sutiks atsakyti.

N.DANIELIENĖ. Kaip jūs manote, ar yra apsunkinamas išėjimas iš sektos? Ar yra laisva valia apsispręsti, kada nori, tada išeini? Kuo jūs buvote gąsdinami, prašom papasakoti.

MANTAS. Išėjimas jų, kaip jie sako, yra laisvas ir pasirenkamas, bet prieš tai jie tave gąsdina. Gąsdina protėviais, gąsdina vaikų, kurie ateis, prakeikimu tau, nes pasak jų, Mesijas buvo žemėje, ir tu jo nesiekei. Prakeiksmas iš vaikų, iš protėvių, kurie laukė iš tavęs išgelbėjimo. Esi gąsdinamas ir visaip kitaip draudžiama. Bet turi laisvę, tariamą laisvę.

N.DANIELIENĖ. Dar klausimas. Gal galėtum papasakoti apie tą atvejį, kai rašė mamai laišką į Angliją?

MANTAS. Išvažiuodamas į Palangą turėjau parašyti mamai laišką, nuraminti ją, kad su manimi yra viskas gerai. Bet jų ideologijos paveiktas aš parašiau tokį laišką, kad jis buvo smerkiantis mamą, smerkiantis tėvą, nes tėvai yra išsiskyrę, smerkiantis vos ne visą pasaulį. Bet tas laiškas man buvo draudžiama išsiųsti. Vietoj jo jų patartas parašiau labai gražų laišką, kad mes mokomės daug užsienio kalbų, mokomės dirbti kompiuteriu, ir viskas yra labai labai gerai. Turėjau išsiųsti tą laišką, pagrąžintą laišką. Tie laiškai yra išsiųsti, jų …išsiunčiau abu laiškus.

A.SAKALAS. Ačiū, pone Mantai. Daugiau klausimų…

N.DANIELIENĖ Jeigu galima, aš tik porą tokių, nes tai yra vienintelis žmogus, kuris tikrai išėjęs iš sektos, kuri nori būti dabar  įregistruota.

A.SAKALAS. Prašom.

N.DANIELIENĖ. Ką jūs galite pasakyti apie tai, kad jau galimas netgi smurto pripažinimas, kaip leistina priemonė Dievo vardan? Ir papasakokite, kaip jūs vis dėlto apsisprendėte išeiti? Trumpai?

MANTAS. Per konferenciją buvo juoko forma pateikiami tokie pavyzdžiai, kaip galima net užmesti virvę ant kaklo ir pritraukti narį, tiesiog fizinis jėgos panaudojimas. Ir dėl kitų pavyzdžių per seminarus lyderiams. O pavyko išeiti dėl to, nes įvyko klaida dėl porų parinkimo, ir aš negavau poros. Kitas dalykas, man leido pasilikti Dailės akademijoje, kur buvau parašęs mesti ją jų paveiktas. Ir taip padėjo man atsistoti.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis Mantai. Aš, dabar prieš teikdamas žodį poniai Danielienei, kuri nortų pateikti siūlymus, o po siūlymų būtų mūsų diskusija, labai prašyčiau išsakyti savo nuomonę oficialių institucijų atstovų, tai būtų Teisingumo ministerijos tarnybos, Vilniaus universiteto religinio skyriaus centro, prokuratūros, gydytojo psichiatro, psichoterapeuto, kuris dalyvauja mūsų tarpe, Policijos departamento atstovo, Vyriausybės kanceliarijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Vyriausybės saugumo departamento atstovų, taip pat išsakyti savo nuomonę, jeigu jūs tą nuomonę norite išsakyti šiandien. Visus kitus, kurie pageidaus kalbėti, prašom, tada pakelsite ranką, jums bus suteiktas žodis ir galėsite  kalbėti.

Prašom, pone Danieliene. 5 minutės jūsų pasiūlymams.

[diskusijos iniciatorių pasiūlymai]

N.DANIELIENĖ. Prieš pradėdama dar priminsiu, kad ant ano stalo yra dalis straipsnių, vienuolika iš jų galite pasiimti arba užsirašyti, jeigu tai paskutinis egzempliorius, kokį norėtumėte, kokiu adresu jums atsiųsti.

Be abejo, šitie preliminarūs, tai yra …iniciatyvinės grupės pasiūlymai, jie gali būti šiek tiek koreguojami ryšiu m su tuo, kaip įtakos juos šios diskusijos.

Pirmas. Lietuvos Respublikos Seime neatidėliojant svarstyti sektų užkardymo įstatymo projektą. Norėtume bendradarbiauti su projekto autoriais diskutuojant dėl jo nuostatų.

Antra. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą papildyti atsakomybe už psichologinį asmens pavergimą, naudojant stiprų spaudimą ar manipuliavimo techniką.

Trečia. Apsvarstyti galimybę perregistruoti sektas laikinuoju registru, nesuteikiant joms religinio judėjimo statuso ir privilegijų, duodant pakankamai laiko, gal 10, 20 metų jų veiklai ir galimoms pasekmėms ištirti, parengti tam teisinę bazę.

Ketvirta. Pareikalauti, kad ant sektų buveinės durų kalbotų pilnas organizacijos pavadinimas su būtina nuoroda, kokiai bažnyčiai sekta ar organizacija priklauso. Tokia pilna ir aiškiai pastebima informacija turėtų būti privaloma visuose visuomenei skirtuose renginiuose, kuriuos tos sektos rengia.

Penkta, siūlome ieškoti būdų ir pasiekti, kad sektų nariams nebūtų draudžiama bendrauti su šeimos nariais ir kad adeptai turėtų galimybę gauti visapusišką informaciją apie jų ir kitus judėjimus, ką garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis.

Šešta, remiantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija  Nr.1412, 1999 metų prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę suteikti teisinę, finansinę bei organizacinę pagalbą, steigiant nevyriausybinių, religinių, ezoterinių ir dvasinių grupių aukų ir jų šeimų organizaciją bei toliau ją remti.

Septinta, pasiekti, kad teisėsauga, švietimas, sveikatos apsauga ir kitos sistemos turėtų atsakingus darbuotojus su reikiamo lygio žiniomis apie sektų destrukcinius veiksmus.

Aštunta, organizuoti racionalesnį švietimą sektų klausimais vyresnėmis paprastųjų mokyklų klasėse ir aukštųjų mokyklų pirmakursiams, ugdyti specialistus, galinčius dirbti šioje sferoje. Ponas …. Jūs norėjot pasakyti dar kažką….

---…. Mano pasiūlymas būtų prie Teisingumo ministerijos dar papildomai kažką tai sukurti. Tiesiog kad priiminėtų visus tuos ir duotų…

[diskusija]

A.SAKALAS. Aš jums pasakysiu, koks turėtų būti mūsų šiandien darbo rezultatas. Galbūt mes, mūsų komitetas pasiūlys arba sudarys darbo grupę iš minėtų jūsų specialistų, iš specialistų įvairių, bus … pakviestas ir jūsų atstovas į darbo grupę, darbo grupė gaus pavedimą per tam tikrą laiką nuspręsti, ką reikia daryti. Galbūt tuos pasiūlymus, kuriuos teikėte, kad reikėtų juos, na, ką padaryti su tais pasiūlymais… Ir tada darbo grupė pateiks pasiūlymus, ką turėtų, jūsų nuomone, padaryti Vyriausybė, ką turėti padaryti Seimas, ar kokios kitos institucijos. Ir tada komitetas priims atitinkamą sprendimą, gavęs darbo grupės informaciją. Tai čia tokia būtų mano idėja pabaigoje tą darbo grupę pabandyti sud aryti. O dabar aš norėčiau tiesiog pakvi esti diskusijai. Ir aš jau minėjau, kad pageidaučiau valstybės institucijų atstovų pasisakymų, komentarų bent jau trumpų, jeigu galite. Žinoma, mes čia prievartos jokios nedarom ir netempsim būtinai, kad kalbėkite, jeigu nenori kalbėti, tai nekalba. O aš čia visus, kurie čia dalyvauju, gal jus taip pat prašytume išsakyti savo mintis trumpai, glaustai, nes turėkime galvoje, kad, na, mes turėtume apie dar gerą pusvalandį, o gal ir daugiau, turėtume 40 minučių, 45 minutes tokiai diskusijai. …. Pirmas…. Tiktai prašyčiau, kaip visados, pasakyti savo pavardę ir kur dirbate, ar ką nors panašaus, kad būtų galima rašyti stenogramas, nereikėtų šifruojant stenogramas spėlioti, kas gi ten kalbėjo iš mūsų.  Prašau. Tai aš tada pradėsiu paeiliui paklausti. Jeigu nenorit, tai nekalbėkit. Bet jeigu norit, iškart pasakysiu, ponas Ruzgys, Teisingumo ministerijos Religijos reikalų tarnyba. Prašau. Jeigu norit, prašom, pasakykit savo mintis.

J.RUZGYS. Aš manau, bet kokia diskusija yra sveikintina ir manau, kad tai, kas vyksta šiandien, yra labai gerai, nes tikrai ta problema yra ir mes turime tikrai Lietuvoje labai mažai specialistų, kurie gali kažkuo tai padėti. Nes pilnai suprantame mes irgi  skausmą ir artimųjų, ir tų žmonių, kurie yra įsitraukę į šias religines grupes. Bet manau, kad drastiški žingsniai  yra tikrai perlenkiantys ir mes galime sulaukti labai nemažai priekaištų ir iš tos pačios Europos Sąjungos, sulaukti nemažai bylų Europos Sąjungos Žmogaus teisių teisme, jeigu bus imtasi per daug griežtų priemonių. Tai tiktai kaip rasti tokį išlaviravimą… nes man tikrai labai sunku būtų pasakyti, koks specialistas galėtų nustatyti, kada prieš žmogų yra taikoma hipnozė? Koks specialistas galėtų nustatyti, kada prieš jį yra pritaikyta sąmonės prievarta ar pasąmoninė prievarta?  Ką mes galime, kaip mes galime, tų dalykų, aš tiesiog klausimus keliu ir dažnai tikrai negirdžiu jokių atsakymų, nes žmonės sako: taip, yra prievarta naudojama. Sakau: pradėkime, diskutuokime galbūt atrasime kažkokius konkrečius, net ir finansinius nusikaltimus, nes, kaip yra teigiama, yra žmonių, kuriuos prievartauja parduoti savo akcijas ar perleisti savo akcijas. Bet kada tu paprašai pateikti raštu tokį suformuluotą dalyką, aš dažnai girdžiu: ne, mes nieko neteiksim, mes tik telefonu arba žodžiu galim pakalbėti. Ta prasme, tikrai nėra tokia situacija lengva. Ir aš sveikinu, kad diskusija kyla. Tai tikrai norėčiau išgirsti kitų nuomonę ir išgirsti ir tų pačių žmonių nuomonę, kurie nukentėjo galbūt, ir šiaip besidominčių žmonių, specialistų nuomonę.

A.SAKALAS. Ačiū. V.Popovas, Seimo narys.

V.POPOVAS.  Jeigu  galima, pirmininke, paklausti norėjau…. Teisingumo ministerijos atstovo. Aš nei pranešime neišgirdau, vis dėlto kiek Lietuvoje yra pripažintų pavojingų sektų ir kokio čia maštabo problema yra, nes aš asmeniškai laisvamanis ir apskritai nesidomiu ta prasme jokiomis čia religinėmis kryptimis ir panašiai. Taigi kiek čia pavojingų sektų yra Lietuvoje? Gal galėtumėte pasakyti? Ačiū.

J.RUZGYS. Jeigu taip laisvamaniškai visai atsakyti, tai galėčiau pasakyti, kad ir ta pati katalikų bažnyčia pagal kai kuriuos kriterijus gali būti vadinama sekta. Nes paprasčiausiai žmogus, einantis į vienuolyną, irgi yra priverstas elgesį kitaip taikyti… Tėvai dažnai irgi yra nesuprantantys. Aš pats buvau penkis metus vienuolyne. Tai tiesiog iš patirties galiu kalbėti. O šiaip yra sunku nustatyti tuos kriterijus, kas yra pavojinga, grupę. Jeigu ji neatlieka kažkokių veiksmų, kuriais yra tikrai pažeidžiama viešoji tvarka, tada ją galima galbūt įvardyti kaip pavojingą. Kaip įtartinas grupes mes galime įvardyti nemažai grupių, ir galbūt remdamiesi net tų pačių Europos šalių pavyzdžiu, tiesiog pasižiūrėdami kai kuriose šalyse, kaip Švedija, tai net ir valstybine buvusi religija yra įvardinama prie galimai pavojingų. Tai tiesiog sakau, tikrai labai skiriasi kriterijai. Kitose šalyse yra įvardinamos tos pačios grupės kaip saentologai, munistai, Jehovos liudytojai, viena ar kita grupė. Bet tiesiog man toks yra labai neaiškus dar kitas dalykas: kaip mes neįregistravę kažkokios tai religinės grupės galime aiškintis, ar ji atlieka pavojingą veiklą? Nes tada jie lieka kaip kažkokia teroristų grupė, kuri bet kada bet kur gali susirinkti, yra neaišku, kad atsakingas už veiklą, nėra aišku, kur ieškoti tų žmonių, kurie, sakykim, galėtų būti tokios veiklos vykdytojai. Tikrai čia reikalinga labai ilga diskusija. Ir manau, kad daug klausimų, kurie turi būti atsakyti.

A.SAKALAS. Ponas R.Sedlickas, Seimo narys.

R.A.SEDLICKAS. Taip, aš kaip ir norėčiau paklausti pono. Man  viskas, ką ji sako, skamba kaip labai toks  …. Argumentas. Kaip išvengti bent kokios atsakomybės savo įstaigai. Kokius kriterijus jūs vartojat? Ar jūs vartojat bent kokius kriterijus? Daug kas pasaulyje žino labai aiškiai, kas yra  tas kultas, munis… žinot, 20, 30, 40 metų jau viskas žinoma. Man tik neaišku, kodėl jums nežinoma.

A.SAKALAS. Na, gal čia klausimas nebūtinai reikalauja atsakymo. Čia diskusijoje galėsit dar pakalbėti. Dabar aš kviesčiau pasisakyti Vilniaus universiteto…. Prašau?

D.GLODENIS. Gal būtų visgi galima pakomentuoti trumpai?

A.SAKALAS. Prašau, mėginkit.

D.GLODENIS. Donatas Glodenis, Religinių reikalų tarnyba, Teisingumo ministerija. Iš tiesų kalbant apie munistus, tai yra vienas geriausiai ištyrinėtų religinių judėjimų pasaulyje. Su juo užaugo religijos sociologijos, naujų religijų tyrimų disciplinos. Ir dėl to, na, labai, na, tikrai gerai žinomas jisai. Ir taip pat noriu pasakyti, kad praktiškai visur Europoje jis yra įregistruotas. Dėl to gal nereikėtų manyti, kad mes nieko nežinodami Teisingumo ministerija rengiame tenai rengiamės, sakykime, įregistruoti šią religinę grupę. Ir mes papildomai kreipėmės į specialistus ir jau gavome kai kurias išvadas, kai kurias dar, tikėkimės, gausime. Taip pat bendrai norėčiau pakomentuoti nuskambėjusią mintį, kad Lietuvoje religinės grupės įregistruojamos ir gauna tam tikras privilegijas. Iš tiesų jos negauna iš esmės privilegijų  tokių, kurių negautų, pavyzdžiui, visuomeninės organizacijos, kurios šiuo metu registruojamos apskritai, be jokios kontrolės. Taigi jeigu gal aš kažką tai praleidau ar kažko nežinau, galbūt reikėtų, na, kažkas galėtų pasakyti, kokios tos privilegijos, kurias kažkokios grupės gauna. Bet iš esmės Lietuvoje yra dvipakopė sistema religinių bendruomenių registravimo. Yra taip vadinamos tradicinės religinės grupės ir yra kitos arba  netradicinės. Tai ir yra būtent ta bandomoji pakopa. Po 25 metų tokia grupė gali kreiptis į Seimą ir prašyti suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Dėkui.

A.SAKALAS. Ačiū. Dabar kalbėtų…

---. Aš noriu paklausti. Ar galima?

A.SAKALAS. Palaukit, gal mes neklausinėkim vienas kitų. Duokim pasisakyti specialistams. Paskui, diskusijos pabaigoje, dar galėsite paklausti. Dabar mes klausinėsim vienų žmonių, pasibaigs mūsų laikas, negalės pasakyti specialistai savo nuomonės. Tai minutę dabar. Aš norėčiau suteikti eilės tvarka Vilniaus universiteto Religinio skyriaus centro vedėjai poniai Ritai Šerpetytei. Prašau. Jeigu turite komentarą. Paspauskite mygtuką.

R.ŠERPETYTĖ. Norėčiau išsakyti Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro poziciją šiuo diskusiniu klausimu. Religijų studijų ir tyrimų centras yra pakankamai tokia nedidelė institucija Vilniaus universitete, kuri tyrinėja įvairius religijos klausimus ir juos pirmiausia tyrinėja teoriškai, tačiau taip pat mes mokome studentus ir kartais tenka įsitraukti į tokias praktinio pobūdžio klausimų sprendimą, kaip buvo ir neseniai šiuo atveju dėl naujo munistų bendruomenės įregistravimo. Tiesiog žiniasklaidoje, spaudoje, radijuje ir televizijoje buvome įtraukti į tų klausimų svarstymą. Todėl tam tikra prasme susiformavo ir mūsų pozicija praktinių dalykų atžvilgiu. Pirmiausia mes norėtume pabrėžti (kalbu mes, nes iš tikrųjųatstovauju visą mokslininkų kolektyvą Religijų studijų ir tyrimų centro), kad situa cija Lietuvos valstybėje naujųjų religinių j udėjimų atžvilgiu, jų statuso klausimo požiūriu yra iš tikrųjų nesureguliuota ir nesureguliuota pirmiausia įstatymiškai. Kai atskirų institucijų atstovai bando sakyti, kad viskas vyksta pagal įstatymą, tai jau šitų nepatenkintų, nukentėjusių žmonių situacija rodo, kad netgi tuo atveju, kai viskas yra religijos klausimai Lietuvoje sprendžiami įstatymo ribose, dar negarantuoja Lietuvos piliečių laisvės, jų saugumo ir apskritai jų normalaus gyvenimo galimybių. Pirmiausia, aš sakyčiau, kad tas pats registravimo procesas nėra labai tobulas ir įstatymai šiuo atveju iš tikrųjų nėra patys tobuliausi. Jis yra pakankamai liberalus tas registravimo klausimo sprendimas Lietuvoje, dėl to mes ir turime įvairiausių tokių dalykų, kad įregistruojamos tam tikros, vadinkime, sektomis, nors čia teoriškai ne visada su manim kas nors sutiks, tiesiog naujieji religiniai judėjimai įregistruojami ir kaip kolega sako, po to mes pasižiūrėsime, ką jie nuveiks Lietuvoje. Atsiprašau, manyčiau, kad dauguma normalių žmonių netgi ne teoretikai bus labai skeptiškai nusiteikę tokio laukimo atžvilgiu. Neduok Dieve, sulauktu tos žalos visuomenei tų naujų religinių judėjimų, kurie registruoti, sakyčiau, gali būti ir visiškai ne pagal jų iš tikrųjų teikiamas galimybes. O registravimo procese, sakyčiau, iš tikrųjų reikia atsižvelgti ir ne tik į labai formalius ekspertų pateikiamas išvadas, bet ir imti domėn ir nukentėjusių žmonių skundus. Kiek teko bendrauti su tais žmonėmis, jie ateina ir į universitetą, kad niekur kitur neradę užtarimo, tai aiškėja ta situacija tokia, kad tiesiog ignoruojami tie skundai ir tos institucijos, nuo kurių priklauso sprendimai, praktiškai linkusios užglaistyti šitą situaciją, o mes, teoretikai, nelabai ką galime šiuo atveju padėti. Todėl tiktai galėtume įsijungti į kažkokios darbo grupės veiklą, be abejo. Kai mūsų prašo kokios nors išvados, mes ją galime, kaip mokslininkai, pateikti, bet iki šiol dėl tokių dalykų į mus nebuvo kreipiamasi. Dabar jau ta praktika atsiranda. Tai nes, be abejo, savo poziciją pateiksime atskirų judėjimų registravimo klausimu.

Dar vienas dalykas, kuris čia man yra toks jau labai…

A.SAKALAS. Prašytume trumpinti, nes tris, keturias minutes pasisakymui.

R.ŠERPETYTĖ. Aš galiu ir nekomentuoti daugiau, jeigu…

A.SAKALAS. Prašau, bet trumpiau tiktai, jeigu galima.

R.ŠERPETYTĖ. Dar tokius du momentus galėčiau pastebėti, kad kadangi iš tikrųjų tos organizacijos, kurios čia buvo paminėtos ir valstybinės institucijos, ir visuomeninės organizacijos, kurios šiandien rūpinasi sektų klausimais, kartais nevisiškai atitinka tos kompetencijos, kurią turėtų atitikti. Aš pirmiausia turiu galvoje naujųjų … taip vadinamąjį, naujai įsikūrusią visuomeninę organizaciją. Iš tikrųjų jie imasi ant savęs labai daug konsultuoti ir įvairiausių kitokių dalykų, pagalbą teikti, bet netgi psichologas… Mes tarėmės Religijų studijų tyrimo centre su psichologe daktare Gailiene ir jinai pabrėžė, kad netgi elementarią psichologinę pagalbą atliekantis žmogus, jis turi praeiti ten įvairiausius savo kvalifikacijos patvirtinimus, procedūras. Tuo tarpu čia keletas žmonių, kurie, aišku, tam tikrą išsilavinimą turi, bet jie imasi konsultuoti ir… Žodžiu, tas klausimas yra labai atviras dėl kompetencijos.

Kitas klausimas yra dėl interesų, nes pasižiūrėkite, iš tikrųjų, ar nėra taip, kad visuomeninės organizacijos ir valstybinės institucijos… tiesiog įeina tie patys žmonės ir gali kilti klausimas, ar jie ne tiesiog savo interesus tam tikrus nerealizuoja. Viena vertus, prisidengdami visuomenine organizacija idant gautų tam tikrą paramą, kaip visuomeninė organizacija, o kita vertus, po to tam tikras savo nuostatas tiesiog jau reikšdami kaip atskirų valstybės institucijų atstovai. Tai šitas klausimas, manyčiau, yra labai opus ir reikia čia pasižiūrėti labai išsamiai.

A.SAKALAS. Ačiū, ponia Rita. Prašytume Generalinės prokuratūros skyriaus prokurorės ponios Vidos Ramanauskienės žodžio ar nuomonės.

A.SAKALAS. Ponia Rita, išjunkite mikrofoną.

V.RAMANAUSKIENĖ. Laba diena visiems. Labai džiugu, kad surengta tokia diskusija. Jinai, manau, mūsų visuomenei tikrai yra reikalinga. Labai gerai, kad pradeda kalbėti ir kad tai yra Seime, ir tai yra stenogramos, ir t.t. Aš tuo pačiu esu ne tik kad dirbu Generalinėje prokuratūroje, bet Generalinę prokuratūrą atstovauju ir minėtoje komisijoje. Tai du momentus galiu pasisakyti tiek, kiek buvo komisija liesta, tai yra, kad mes nuo pat pradžių norėjome, kad komisija būtų veiksminga, o ne šiaip besirenkanti ir neduodanti jokių rezultatų institucija tokia. Buvo mūsų iniciatyva… Mes Teisingumo ministerijoje atidarėme tinklalapį, buvo skelbta visuomenei internete, kad kreiptųsi asmenys tie, kas kam yra problemos. Beje, čia galėtų pasakyti ir Donatas …, internetu neatsiliepė nė vienas žmogus. Galbūt, suprantama, ne visi turi kompiuterius, ne visi piliečiai turi internetus, nors tai buvo ir spaudoje taip pat skelbta, kad yra tokia komisija ir kam yra problemų, kreipkitės. Taip pat pastoviai į mūsų komisiją būdavo kviečiame ir prie Vyriausybės religijos atstovas klausimų. Irgi prašoma informacijos. Galbūt žmonės kreipėsi pagalbos kažkokios tai. Tai realiai į mūsų komisiją tiktai kreipėsi ponai Čiupailos dėl jų esamos problemos. Daugiau piliečiai, deja, nesikreipė ir todėl, kaip pacitavo, kad komisija padarė išvadą, kad visuomenei kaip ir tokių problemų nėra, tai iš to, ne tai, kad nėra, bet būtent nebuvo kreiptasi į tą komisiją. Komisija, savaime aišku, neturėjo… Taip pat norėčiau truputį pakomentuoti universiteto atstovės teiginį, kad niekas nesikreipia. Čia yra ne visai tikslu. Į komisiją buvo kviesta šita ponia ir jinai pasakė, kad tyrimus gali daryti, bet tai kainuoja pinigus. Deja, komisija neturi finansavimo ir mes negalėjome daryti užsakinėti jokių tyrimų. Taip, kad kreiptasi buvo, pagalbos prašyta, bet tai kainuoja pinigus. Tiek, kiek norėjome savarankiškai patys institucijų atstovai išsiaiškinti, kas vis dėlto yra tie naujieji judėjimai.

Dabar antras klausimas, tai noriu pasakyti, kad… Čia tikriausiai yra nežinojimas. Baudžiamajame kodekse yra 148 straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę (pacituosiu): „Tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu”. Taigi už naudojimą asmeniui psichinės prievartos naudojimus su tikslu, kad jis kažką atliktų teisėta arba neteisėta, baudžiamoji atsakomybė yra. Ir nukentėjęs asmuo gali kreiptis, kad kaltininkas būtų nubaustas. Tik yra tokia viena kita problema, tai yra straipsnį mes turime, bet šis straipsnis yra pagal Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnį, tai yra privataus kaltinimo proceso straipsnis, tai yra dėl tokios veikos gali kreiptis tiktai už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas. Vadinasi, pirmiausia tai yra ikiteisminis tyrimas pagal šitokį straipsnį neatliekamas, tai yra privatus procesas, tai yra nukentėjęs asmuo turi kreiptis į teismą. Nukentėjęs asmuo tai yra būtent tas, kuris pats nukentėjo, arba gali būti nukentėjusio asmens atstovas, jeigu nukentėjęs asmuo yra nepilnametis. Jeigu tėvai, turintys suaugusius vaikus, mano, kad jų suaugę vaikai nukentėjo, štai čia ir iškilo problema. Vadinasi, tėvai jau negali kreiptis vietoj tų vaikų, stengtis, kad juos patrauktų kaltininkais.

Yra dar vienas momentas. Šiais atvejais prokuroro reikalavimu gali būti ikiteisminis tyrimas pradėtas. Bet tam, kad nustatytų, už ką yra baudžiamoji atsakomybė, …Gal aš per daug kalbu? Tai yra už ką šita baudžiamoji atsakomybė yra? Tai yra už panaudojimą psichinės prievartos. Vadinasi, nukentėjęs asmuo, vis dėlto, jau čia tėvai čia jokiu būdu negali, tam, kad įrodyti, kad yra padaryta nusikalstama veika, tas nukentėjęs asmuo turės pasakyti, kad man naudoja psichinę prievartą, net jeigu ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, tam, kad būtų realizuotas šitas stra ipsnis, nukentėjęs turės pasakyti, kad man naudo jo psichinę prievartą.

Kitas būdas. Galbūt tai galėtų pasakyti psichiatrai, kad tam asmeniui buvo naudojama psichinė prievarta. Bet pas psichiatrą vėlgi žmogus turi pats nueiti. Mes negalime, Baudžiamasis proceso kodeksas nenumato galimybės ir, manau, tai yra teisinga, kad jis nenumato tokios galimybės, mes per prievartą asmeniui negalime skirti psichiatrinės ekspertizės. Bet kokiu atveju pilietis pats nukentėjęs, ir jeigu jis mano, kad turi būti, štai kaip šiuo atveju kalbėjo studentas, jeigu jis nori, kad jis mano, kad jam naudojo psichinę prievartą, jam buvo padaryta žala, jis gali kreiptis į teismą. Ir šiuo atveju, manau, gali būti tas procesas, ir gal jis netgi sėkmingai pasibaigtų. Tais atvejais, kai nariai nemano, kad jie yra išnaudojami, o taip mano tik jų tėvai, tie nariai yra suaugę, šiuo atveju, manau, tai yra užburtas ratas, ir vargu, ar galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos asmenis, netgi jeigu jie naudojo tą psichinę prievartą. Tai tiek.

A.SAKALAS. Ačiū, pone Ramanauskiene.

…Galima paklausti?

A.SAKALAS. Gal mes vieni kitų neklausinėkime. Pirmiausia duokime pasisakyti, o paskui galėsite paklausti, jeigu liks laiko, gerai? Nes jeigu dabar pradėsime vieną klausinėti, kiti negalės pasisakyti specialistai.

Ponas Evgenijus Šarov, gydytojas psichiatras psichoterapeutas. Prašom. Jūsų nuomonė. Ruošiasi ponas Remigijus Kalašnikas – Policijos departamento atstovas.

E.ŠAROV. Man, kaip psichoterapeutu, atrodo ta problema sudaryta iš dviejų problemų: ideologinės bendrąja prasme ir mechanikos, darymo to proceso. Kaip profesionalas aš daugiau galėčiau kalbėti apie tą mechaniką, ar iš tikrųjų galima paveikti sąmonę, ar egzistuoja sąmonės kontrolė, ir kaip galima padėti, ir ką daryti. Bet dėl ideologijos, mano supratimu, mes turime, jeigu aš neklystu, poną Beresnevičių, kurį žino lietuviško identiteto kur kas geriau. Ir jo mintis apie pilietiškumą gali padėti, mano supratimu, šiuo klausimo nagrinėjimą.

Dėl konkrečiai sąmonės, tai, be abejo, hipnozė egzistuoja. Tai yra natūralus reiškinys kiekvienam žmogui. Žmogaus istorijoje jau sukurta krūva technikų, kaip galima veikti mūsų sąmonę. Bet reikia nepamiršti du svarbius argumentus arba svarbius momentus. Pirmas, kad neįmanoma  nieko padaryti hipnozės prieš žmogaus valią. Ir antras, kad jeigu hipnozinę įtaigą darytų per prievartą, kas irgi įmanoma, ir skirtingai irgi yra negu prieš žmogaus valią, kad jeigu keistų pastoviai žmogų, kuris daro hipnozinę įtaigą, tai tas žmogus, kurį hipnotizuoja, tikrai bus paveiktas. Jis pasirašys tas akcijas kaip pavyzdį ir atiduos savo teises, o paskui jis supras, ką jis padarė ne to, ko norėjo pats. Tai tokiems veiksmas turi būti sudaryta teisminė bazė, kaip užkirsti kelią. Visa kita hipnozė neįmanoma prieš žmogaus valią. Tai mes neturime turėti tokių iliuzijų arba neteisingų žinių. Visi tą, kaip Lietuvos rytas“ straipsnyje rašė apie psichotroninį ginklą, na, tai irgi toks yra, žinote, daugiau bulvarinio  lygio kalbos.

Profesionaliam lygyje sąmonė kontroliuojama žmogumi, o ne kitais žmonėmis. O ideologiniam lygy, be abejo, turi reikšmę, kokią ideologiją turi valstybė. Ir sektų klausimas, kurį mes dabar diskutuojame, yra labai svarbus. Man sunku dabar kalbėti konkrečiau, nes esu profesionalas, tai man reikia atsakyti į konkrečius klausimus.

A.SAKALAS. Ačiū. Ponas Remigijus Kalašnykas, Policijos departamentas prie VRM. Ruošiasi ponas Ratkus, Vyriausybės kanceliarija.

R.KALAŠNYKAS. Laba diena visiems! Noriu Teisės ir teisėtvarkos komitetui už galimybę dalyvauti šioje diskusijoje. Atstovauju Policijos departamento Prevencinės veiklos skyrių.

Iš tiesų čia jau buvo sakyta, kad teisėsaugos institucijų pareigūnams reikia specialių žinių. Tai būtų pasiūlymas ir dirbantiems teisėsaugoje pareigūnams, kad būtų organizuoti specialūs kursai ir mokymo įtaigoms, kurios rengia kandidatus darbui teisėsaugoje, matyt, studentams, galbūt ir skaitoma, nežinau, kokio turinio. Bet jeigu to nėra, tai irgi būtų siūlymas, kad būtų įtraukta į tematiką.

Toliau. Jau situacija rodo, kad reikia specialaus teisės akto ar tai specialios teisės normos, kuri reglamentuotų sektos sampratą. Galbūt tai galėtų Religinių bendrijų įstatymo nuostatuose papildyti, galbūt galėtų, čia buvo įvardyta Sektų užkardymo įstatymas. Tada mums, tarkime, teisiškai vertinant situaciją, ar tai yra nusikalstama veika, ar tai yra administracinis teisės pažeidimas, ar kitokio pobūdžio būtų reiškinys, būtų paprasčiau. Bet dabar netgi specialistai turi įvairias nuomones dėl sektos sampratą, tai teisėsaugos pareigūnams, nagrinėjant tokius pareiškimus, matyt, sudėtinga apskritai vertinti.

Mes irgi už bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kadangi šiaip policija ir savivalda, ir nevyriausybinės organizacijos dėl nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, rengia ir dalyvauja įvairias prevencines programas, projektus. Tai dėl šios srities, vėlgi galima manyti ir orientuoti į tą. Tai tiek trumpai.

A.SAKALAS. Ačiū. Ponas Julius Ratkus, Vyriausybės kanceliarija. Ruošiasi ponia …Sidaravičiūtė, Švietimo ir mokslo ministerija.

J.RATKUS. Laba diena. Pirmiausia norėčiau padėkoti už pakvietimą į šią diskusiją. Norėčiau kalbėti labai trumpai. Aš palaikau poziciją, kad yra tikslinga peržiūrėti teisinę bazę ir institucinę sistemą dėl šio klausimo. Ir būtent tą teisės sistemą iš esmės tobulinti, pasinaudojant užsienio valstybių patirtimi. Ačiū. Daugiau nieko nenorėčiau pridėti.

A.SAKALAS. Ponia Sederevičiūtė, Švietimo ir mokslo ministerija. Ruošiasi ponas Aurimas Miškinis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaiga.

E.SEDEREVIČIÛTĖ. Aš tiesiog norėčiau labai trumpą komentarą tokį. Ta diskusija, manau, labai reikalinga ir naudinga. Pranešimai buvo labai įdomūs. Tik pasigedau vieno dalyko. Buvo konstatuojama situacija, kuri yra, bet nenagrinėjamos priežastys. Iš tikrųjų, kai girdi, kad žmogus patenka į sektą, tai jis patenka, su juo kažkas vyksta. Bet kodėl, kas jį iki to atvedė, priežastys kažkaip nebuvo panagrinėtos. Manau, kad tą reikėtų padaryti ateityje.

Taip pat esu tos komisijos narė ir nenorėčiau plėstis. Tik galiu pritarti tam, ką sakė ponia Ramanauskienė. Mūsų veikla… galbūt mes padarėme ne viską, galbūt ne taip padarėme, bet mes bandėme kažką daryti.

Dar norėčiau pasakyti. Buvo vienas siūlymas – organizuoti švietimą sektų klausimais mokyklose. Iš tikrųjų labai ačiū, pasiūlymas labai svarbus. Bet, deja, turiu apgailestauti, kad aš girdėjau siūlymus, ką daryti, kas ir ką turi daryti. Bet kaip, kokiais būdais, kokiais metodais, kažkaip neišgirdau. Aš įsivaizduoju, kad švietimas iš tiesų yra labai svarbus. Bet vėl turiu pripažinti, trūksta mums kompetencijos, trūksta žinių. Ir kas, jei ne tie žmonės, kurie yra vienaip ar kitaip nukentėję, gali pasiūlyti, kokio būtent pobūdžio tas švietimas reikalingas, kaip šviesti, ką sakyti, kaip sakyti, kokiu būdu sakyti. Ir aš tikrai norėčiau tikėtis, kad tie konkretesni siūlymai bus suformuluoti, nes mes galim ką padaryti? Mes galim nunešti kažką į mokyklą, bet ką nunešti konkrečiai, man atrodo, turėtų pasakyti tie, kurie žino, ko tai mokyklai iš tikrųjų reikia, tam žmogui kad būtų naudinga. Nes tai, kas man, pavyzdžiui, atrodo, galbūt visai bus, na, ne poveikį sukels ne tokį, kokio tikisi žmonės, vienaip ar kitaip nukentėję nuo sektų. Ir dar norėčiau ir pratęsti ir pono Ruzgio mintį. Iš tikrųjų mes dirbam valstybinėse institucijose, ir į mus žmonės kreipiasi, mes nagrinėjam kreipimuisi, kai jie būna oficialus. Man, pavyzdžiui, irgi skambina dažnai telefonu. Aš ką galiu pasakyti? Aš galiu kaip žmogus kažką pasiūlyti. Mes negalim telefoniniu skambučiu remdamiesi kreiptis, rašyti kažką. Na, taip jau yra. Ir suprantat, ir iš tikrųjų, na, nesikreipia žmonės oficialiai. Ir aš manau, kad galbūt jie nesikreipia todėl, kad, na, yra vis tiek, na, ministerija, viena, kita, trečia, galbūt tos nevyriausybinės organizacijos labiau turėtų apie save informuoti, gal žmonėms psichologiškai būtų lengviau nueiti į kažkokį centrą, o centras tada kr eipiasi ir sako, kad va, štai yra problemos. Aš ties iog šiandien nežinau, kažkokių sprendimų negaliu pasiūlyti, bet aš tikrai labai prašyčiau, kad būtų pasiūlyti metodai, kaip, ką reikia daryti. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū, ponia Edita. Ponas Aurimas Miškinis, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. O ruošiasi Dainius Jankauskas.

A.MIŠKINIS. Laba diena. Iš tiesų noriu pasakyti, diskusijose tai įprasta, tačiau šį kartą tai tikrai labai nuoširdu, kad naudinga diskusija visų pirma nagrinėjamos informacijos dėl nagrinėjamos informacijos naujumo, aktualumo. Iš tiesų buvo paminėta, kad nukentėję asmenys kreipiasi į įvairias institucijas nesulaukę pagalbos. Na, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga kreipimosi tokio ar panašaus nebuvo gavusi. Tačiau pasidomėjo savo iniciatyva keletu aspektų. Ir jie išskirtini kalbant vaiko teisių apsaugos reglamentavimo ir teisių ir teisėtų interesų apsaugos prasme trys momentai, kuriuos mes pastebėjome ir na, kurie išryškėjo. Tai buvo galimas poveikis vaikų globos rūpybos įstaigos vadovui, kitas momentas, tai taip pat galimas ar įtariamas poveikis vienam ar abiem vaiko tėvams dalyvaujant destruktyviose sektose, ta prasme, ar jie galės tinkamai atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu. Ir dar vienas momentas, taip pat kuris buvo pastebėtas ir panagrinėtas, tai poveikis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojui. Tačiau pažiūrėjus tais trim aspektais, mūsų nuomone, išryškėjo tokie trūkumai. Aš juos trumpai paminėsiu, kad kontrolierės nuomone, trūksta institucijos, vertinančios netradicinio tikėjimo poveikį asmeniui. Kitas momentas, kad nėra religinių judėjimų reglamentavimo sąrašo, būtent tų tikėjimų, kurie duoda destruktyvų poveikį asmeniui. Taip pat nėra, na, stebėtinos, kažkokios metodinės medžiagos apie tokias netradicinio tikėjimo  grupes. Ir turbūt vienas iš esminių momentų taip pat kuris paaiškėjo pasidomėjus mano anksčiau minėtais aspektais, tai vis dėlto turbūt nėra aiškaus santykio tarp tikėjimo laisvės ir sektantinio judėjimo. Valstybėje nėra tokio aiškaus santykio. Kalbant taip pat vaiko teisių apsaugos prasme, šis destruktyvus sektų poveikis yra, na, pakankamai latentiška veikla, kurią įmanoma pastebėti tik jau įvykus neigiamoms vaikui pasekmėms. Tai būtų ar nepriežiūra, ar nesirūpinimas tuo vaiku, ar, sakysime, neleidimas į mokymo įstaigą, kaip čia buvo minėta, taip pat draudimas, na,  gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir panašiai. Ir tie faktai numato būdus ir teisinius svertus, kaip kovoti su tom pasekmėm ir kaip jų išvengti. Tačiau, mūsų nuomone,  yra vakuumas ar nereglamentuotas momentas, kaip pastebėti galimą destruktyvų poveikį vienam ar ten abiem vaiko tėvam, ar įstatyminiam atstovui, kol dar nekilo neigiamos pasekmės vaikui. Todėl, manytume, ir yra tikslingas ir reikalingas poreikis institucijos ar organizacijos, kuri galėtų kompetentingai paaiškinti, ar dalyvavimas viename ar kitame, na, tikėjime gali padaryti neigiamą įtaką, na, savo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu supratimui. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū, pone Aurimai. D.Jankauskas, Valstybės saugumo departamento atstovas. Po to – laisva diskusija. Per tą laisvą diskusiją aš paprašyčiau, kad diskutuojantys jeigu norės užduoti kokį nors klausimą kokiam nors valstybės pareigūnui, prašom, suformuluokit klausimą, diskusijos pabaigoje valstybės pareigūnai atsakinės į tuos klausimus. Bet diskusijos pabaigoje, nes galbūt bus ne vienas klausimas, o penki klausimai ar trys klausimai vienam ar tam pačiam pareigūnui, jis juos visus atsakys. Ir dar po to pabaigoje visai bus paprašysime ponios Danielienės tokį trumpą apibendrinimą pasakyti. O po to aš pasiūlysiu komisiją, kas turėtų, jūsų nuomone, eiti į tą komisiją. Jeigu tokiai idėjai būtų pritarta, kad komisiją reikia sudaryti. Prašau.

D.JANKAUSKAS. Dainius Jankauskas, Valstybės saugumo departamentas. Į mus irgi yra kreipęsi  dažnai žmonės, nukentėję nuo religinių bendruomenių veiklos. Tačiau noriu pabrėžti tokį momentą, kad mūsų institucija turi labai tokią konkrečią kompetenciją. Mes tiriame religines bendrijas tiek, kiek jos kelia pavojų valstybės saugumui. Ir dėl to mes negalim ištirti visos veiklos. Pavyzdžiui, nes tiek muno organizacija, tiek Jehovos liudytojai šiuo metu mes neturime duomenų, kad galėtume pasakyti, kad jie kelia pavojų valstybės saugumui ir tuo pagrindu juos uždrausti. Tačiau mes galime, kaip pasakyti, daryti prielaidą, kad galbūt šios organizacijos pažeidžia kitus įstatymus, bet šiuo atveju mes negalime kištis, na, ne mūsų kompetencija. Dėl to kartais atrodo, kad užtenka tiesiog vienos … išvados iš Valstybės saugumo departamento, kad kokia nors religinė bendrija būtų įregistruota. Bet mūsų nuomone, gali būti pateikiamos įvairios išvados iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos arba iš darbo teisinius santykius reguliuojančios arba sprendžiančios ginčus…. Tačiau svarbu pabrėžti ir tą momentą, kad vis dėlto šiuo metu mūsų visuomenėje daugėja naujų religinių judėjimų, kurių visuomenė nepažįsta. Ir į juos įsitraukia žmonės, dažnai neturėdami apie juos informacijos ir tokiu būdu dažnai būna apgaunami. Tačiau taip apgaunami, kad įstatymo pažeidimo nėra. Ir įvairiai nukenčia. Tai šiuo atveju mūsų nuomonė būtų labai paprasta, kad atsižvelgiant į tai, kad ir be to į sektas pakliūna dažnai esantys krizėje žmonės, kaip nors nukentėję ar praradę darbą, arba šiaip dėl kokių nors nesėkmių, jie yra labiau pažeidžiami. Tai, pavyzdžiui, panašiai, kaip yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuomet yra labiau pažeidžiamas visuomenės asmuo, yra daugiau ginamas valstybės, specialiai yra tam tikra pagalba. Šiuo atveju galima būtų sukurti tokią tarnybą, specialią, nukentėjusiems nuo religinių bendrijų remti arba konsultuoti, teikti pagalbą. Ir šiuo atveju, mūsų nuomone, tai būtų labai toks konstruktyvus sprendimas. Ir paskutinis dalykas, tai, kad, mūsų nuomone, vis dėlto įstatymas, reguliuojantis religinių bendrijų veiklą, yra truputį liberalus. Nes Konstitucijoje yra norma, kad štai, niekas  negali kito asmens versti būti verčiamas pasirinkti religiją ir t.t., tačiau jinai gali būti galima uždrausti, jeigu kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę. Yra tie keturi dalykai: visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ir dorovė, ir asmens teisės ir laisvės. Jeigu atsiversime Religinių bendrijų įstatymą ir kokius numato pagrindus, kaip uždrausti religinės bendrijos veiklą, ką mes randame? Tik dvi normas: viešoji tvarka ir žmogaus teisės ir laisvės. Nebelieka jau visuomenės moralės ir žmonių sveikatos. Tokiu atveju konkrečiai nagrinėjant šitą liudijimą. Jeigu žmogus buvo įtrauktas į organizaciją ir jeigu jam buvo meluojama vienaip, kad jie yra ne religinė organizacija, kad jie yra kažkokia visuomeninė grupė, tai galima įžvelgti tam tikrą visuomenės moralės normų pažeidimą. Šiuo atveju tas galima būtų kažkaip tai kelti klausimą apie tos organizacijos veiklą, bet įstatymas visuomenės moralės neįtraukia, nors Konstitucijoje tai yra. Mūsų nuomone, reikėtų šiek tiek ir įstatymą įtraukti tą punktą, kad religinės bendrijos veikla neturi pažeisti visuomenės moralės, nes Konstitucijoje tai yra.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis Dainiau. Aš noriu priminti kolegoms, kad mūsų pareigūnai, skaitydami įstatymus, neužmirštų paskaityti ir Konstitucijos, nes Konstitucija turi viršenybės teisę prieš bet kurį įstatymą. Jeigu įstatyme nėra, tą reikėtų taisyti, aš sutinku su ponu Dainiumi, bet Konstitucijoje tai yra įrašyta ir reikia vadovautis pirmiausia Konstitucija, o jau po to žiūrėti į įstatymą. Čia aš turiu galvoje tas tarnybas, kurios registruoja visokias religines bendruomenes. Dabar laisva diskusija. Per diskusiją prašyčiau tada, jeigu norite užduoti klausimą konkrečiam pareigūnui, paminėkite pareigūno pavardę, formuokite klausimą ir diskusijų eigoje paprašysime, kad pareigūnai atsakytų. Prašau. Pavardę savo tik pasakykite… Dar vieną dalyką priminsiu. Jeigu kas pageidautumėte gauti šitos visos diskusijos stenogramą, palikite savo adresą mūsų sekretoriate ar palikite savo adresą. Kai tiktai bus galimybė mums stenogramas atspausdinti, mes jums atspausdinsime ir išsiuntin ėsime pagal jūsų pateiktus adresus. Prašau.

J. MELDŽIUKAS. Juozas Meldžiukas, Valstybinė jaunimo reikalų taryba. Šiaip, kadangi mes esame valstybės institucija, koordinuojanti valstybines jaunimo politikos įgyvendinimą, galiu pasakyti tik tiek, kad nuo 1999 metų, kai buvo įsikūrusi viena viešoji įstaiga – Dvasinės paramos namai, kurie dirbo su nukentėjusiais dėl sektų, tai mes jiems teikėme paramą. Deja, kažkur apie 2001 metus šios organizacijos veikla sustojo ir mes, tarkim, į mus daugiau niekas dėl paramos nesikreipė, bet taryboje yra tokia suformuluota mintis, kad tokia veikla yra tikrai būtina ir mums reikalinga… Ir mes su dideliu dėmesiu išklausytume žmones, kurie ateitų su panašiom iniciatyvom. Tai yra darbas su jaunimu, darbas su jaunais žmonėmis, ypač jeigu, tarkim, tai būtų paties jaunimo, kolegų iniciatyva, kurie nukentėjo nuo sektų ir gali pasiūlyti kažkokią veiklą bendraamžiams. Tame tarpe mes, kadangi disponuojame ir pakankamai solidžiu partnerių sąrašu, tai yra kiekvienoj savivaldybėj, ir nacionalinių jaunimo organizacijų, galėtume jums padėti kažkiek tai toj veikloj. Čia kas liečia jūsų paskutinį pasiūlymą, kad minėjote, kad jum reikalinga kokia nors parama. Tiesiog, jeigu kažkada jūs užsuktumėt į mūsų instituciją, mes būtume pasirengę jums padėti. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū. Kas toliau? Prašau.

---. Aš labai atsiprašau, kadangi…

G.JAKUBČIONIS. Jakubčionis, Lietuvos blaivybės fondas. Mes susidūrėme 1999 metais su labai tokia įžymia sekta, kuri vadinasi Scientologija. Jie ėmėsi gydyti visus narkomanus ir šiaip jau visus bent kiek pažeidžiamus žmones nuo visų, žinoma, įmanomų ligų. Kadangi mūsų tai yra sritis, tai mes labai susidomėjome ir jau tapome jų sąjungininkais iš pat pradžių, bet po to, kada surengtoje konferencijoje pas mus dalyvavo žmonės, kurie priklauso tam centrui, esančiam Olandijoje ir tiriančiam labai nuodugniai sektas, turinčiam labai daug apie jas informacijos, mes pakvietę profesorių … išsiaiškinom, kad ta sekta, ta organizacija yra nepaprastai pavojinga ir padėjome patys rinkti informaciją ir sudarėme visą tokį elektroninį sektų žinyną, kurį, žinoma, mes pagal galimybes ateity platinsime ir ten surinkome duomenis apie tas pačias pavojingiausias sektas. Dabar gi aš čia klausausi, galbūt matau tokias dvi kraštutines pozicijas. Viena, kad palaukim, kol sektos suluošins daug žmonių ir tada jau galima bus galvoti apie tai, kaip jas uždrausti. O antra tokia, kad yra pasauly nemaža patirtis sukaupta ir reikia ja pasinaudoti ir tada atitinkamai pataisyti įstatymus ir iš anksto užbėgti tom didelėm nelaimėm už akių, kurias atneša mums tos sektos. Tai, aš manau, kad šita antra nuomonė tai rodo, kad mes tiesiog paprasčiausiai būsim gerokai protingesni ir neaplaidūs, jeigu sugebėsime pasinaudoti svetima patirtim ir padėti patys sau. Tai čia vienas dalykas.

Toliau aš trumpai tik pasakysiu, kokios yra gudrybės, kurių kai kurios sektos, pavyzdžiui, tie patys scientologai naudojasi kuriomis. Viena iš jų yra asmenybės testas vadinamas. Jie platina tokius lapelius, kad ateikite pasitikrinti, kas jūs per asmenybė, o po to įtraukia į daugybę visokiausių jus ten tokių, kaip čia vadinasi… Kaip čia vadinasi šitas dalykas psichologai žino. Vienu žodžiu, pratybų, už kurias jau reikia gerokai mokėti ir taip žmogų, jeigu jis patiki ta sekta, įtraukia į sektą ir jį gerokai apiplėšia. Tai čia vienas yra dalykas. Įdomu tai, kad šitas asmenybės testas yra kuo puikiausiai ištirtas. Jį tiria Anglijos parlamentas. Labai … tyrimas. Jis yra paskelbtas internete. Toliau. Tyrė Australijos viena valstija. Irgi dar geresnis testas… Vienu žodžiu, moksliškai yra ištirta labai nuodugniai ir įrodyta, kad tai yra paprasčiausiai apgavystė, kuri apvilkta visokiausia metodika. Ta jų filosofija, kurią naudoja šita sekta, yra supainiota su daugybe visokiausių mokslinių sąvokų ir graikiškos terminologijos. Vienu žodžiu, daro ypač didelę įtaką jaunimui, kuris norėtų domėtis mokslu, kuris turi sudėtingesnę psichiką, yra lengviau pažeidžiamas ir reiškia tą jaunimą įtraukia ir, žinoma, sužlugdo žmogų, jį atskiria nuo visuomenės. Reiškia, tokios sektos, žinoma, jos pirmų pirmiausia yra kenksmingos tuo, kad naikina mūsų piliečius. Jos atima iš mūsų visuomenės. Jie jau negali veikti kaip savarankiški žmonės. Tai daro nepaprastai didelį pavojų ir daro jį tokia prasme, kadangi puikiai supranta, kad sąmone galima manipuliuoti pirmiausiai vaikų ir jaunimo. Taigi jie pirmiausiai griebiasi už jaunimo ir čia reikia labai padėkoti valstybės saugumui, kad jis susiorientavo ir po to, kai mes buvome surinkę tą konferenciją, patarė Švietimo ministerijai neįsileisti tokių organizacijų į mokyklas. Švietimo ministerija dabar taip daro. Irgi reikia ją labai pagirti. Tikriausiai bus išgelbėta nemažai vaikų, šiuo atveju nuo tų scentologų. Taigi aš sakau, kad mes, Lietuva, turime savo jaunimo gailėtis už tai, kad jo labai mažai lieka, ypač to gabaus jaunimo, jautraus jaunimo, kurį gali pažeisti šitos sektos ir reikia, žinoma, Seimo prašyti, kad teisinėm priemonėm užkirstų kelią jų viešpatavimui. Antras dalykas. Nereikia bijoti tokios sąvokos kaip žmogaus teisių pažeidimas, kadangi bus priimtas įstatymas, tai jokių žmogaus teisių pažeidimo jau nėra tada. Jeigu valstybė veikia prieš savo pačios įstatymus, aš suprantu, tada jau yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai viskas, ką aš pasakiau. Aš noriu pasakyti, kad daugumas jų veiklos, ypač tų, kurios giriasi, kad jos gydys nuo narkomanijos, nuo alkoholizmo ir t.t., tai yra tiktai būdas įtraukti kuo daugiau žmonių, kuriuos jos pavers, padarys lygiai taip pat priklausomais, kaip ir priklausomybė nuo šitų bėdų. Viskas.

A.SAKALAS. Ačiū. Prašau toliau, kas norėtų? Prašau.

---. Dar norėčiau pridurti tokią mintį, kad…

A.SAKALAS. Pone Jakubčioni, išjunkite mikrofoną. Prašau.

D.JANKAUSKAS. Manytume, kad tas terminas „sekta”, kad jis atrodo, kad jis nelabai yra naudingas arba, sakykim, kartais painiojamas. Galima būtų vartoti tiesiog „religinė grupė“ arba… Nes, pavyzdžiui, jeigu sukursime instituciją, kuri tirs sektų veiklą, tai tada… O jeigu nukentės nuo tradicijos kurios nors religinės bendrijos, tai dabar jinai negalės tirti. Šiuo atveju, man atrodo, geriausia būtų tiesiog kalbėti apskritai apie religines bendrijas, apie pavojingas, ar nepavojingas, nes iš tiesų įstatyme yra dvi rūšys religinių bendrijų: yra tradicinės ir netradicinės tos sektos. Šiuo atveju tas terminas, mano nuomone, jis nieko nereiškia. Mano nuomone, jis nieko nepasako. Tai siūlyčiau tiesiog sakyti religinės bendrijos ar pavojingos ir nepavojingos. Ta prasme, toks pasiūlymas. Ir ne sektų tyrimo tokia tarnyba, bet religinių bendrijų.

A.SAKALAS. Mes kol kas nesudarinėjome dar jokių tarnybų, bet ta darbo grupė, kuri bus, matyt, sudaryta, jie galės ir atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kuriuos jūs teikiate, bet čia jau jūsų darbo grupės bus nuomonė. Prašau, kas norėtų toliau? Prašau.

M.ALIŠAUSKIENĖ. Ačiū. Aš, žinote, viso šito mūsų susitikimo metu išgirdau daug įvairiausių žodžių apie naujų Religijų tyrimo informacijos centrą. Tai, kadangi jau čia patekau visiškai nekviesta ir negaliu padėkoti už pakvietimą, bet nežinau, kodėl nebuvau pakviesta, norėčiau vis dėlto pabandyti kažkaip apginti mūsų poziciją ir visų pirma, tai ponios Ritos pasakymas apie mūsų centrą, tai tik tiek galiu pasakyti, kad ponia Rita yra mūsų steigėja taip pat. Visa tai, ką jinai pasakė, jinai gali pasakyti mūsų rate ir dalyvaudama mūsų steigėjų susirinkimuose.

Kitas dalykas dėl ponios Danielienės. Tai iš tikrųjų aš taip ir neišgirdau atsakymo, kokios jinai pagalbos norėtų sulaukti iš mūsų centro. Kadangi jinai kreipėsi į mūsų atstovus ir man taip ir neaišku iki šiol, kokios pagalbos.

Kitas dalykas. Dar aš norėčiau pasakyti kaip visuomeninės organizacijos atstovė, kad man yra žinoma, kad Seime jau pusantrų metų yra naujas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisytas variantas, kuris iki šiol nei priimtas, nei neaišku, kokioj yra stadijoje. Tai tiek. O naujų Religijų tyrimo centras buvo įkurtas prieš tris metus. Jo įkūrėjai yra įvairių mokslo sričių atstovai. Taip, mes š iuo metu neturime jokios tiesioginės akademinės priklausomyb ės institucijai, tačiau aš manau, kad tai nėra pats svarbiausias dalykas. Mes iš tikrųjų stengiamės bendrauti ne tiktai su žmonėmis nukentėjusiais, bet bandyti aiškintis ir pačių religinių bendruomenių poziciją, klausimais įvairiais. Sakykim, paskutiniu atveju, aš manau, jūs visi prisimenate Jehovos liudytojų vaikiną Klaipėdoje turėjo daugybę problemų su teisėsaugos institucijomis dėl to, kad jisai nenuėjo į karinę tarnybą. Aš manau, kad šitokias problemas mes negalėsim išspręsti, tiktai užkardydami šitas religines bendruomenes. Mums reikia su jomis taip pat bendrauti ir aiškintis. Juo labiau kad pasaulinė patirtis rodo, kad tiktai dialogo būdu yra galima išspręsti šitas problemas. Labai ačiū.

A.SAKALAS. Būkite maloni, dar prisistatykite, kadangi stenogramoje nebus žinoma, kas kalbėjo.

M.ALIŠAUSKIENĖ. Aš esu Milda Ališauskienė, Naujų religijų tyrimo ir informacijos centro valdybos pirmininkė.

A.SAKALAS. Prašau. Vieną minutę dar! Egidijus Klumbys.

E.KLUMBYS. Ačiū. Egidijus Klumbys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys. Aš pirmiausia noriu pasakyti šitais dalykais domiuosi senai, stebiu ir turiu labai atsargų požiūrį į tas vadinamas religines sektas, tačiau šiandieną aš norėjau pakalbėti kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys būtent apie teisinę bazę ir kaip tai yra sureguliuota pirmiausiai Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje, kuri turėtų būti viso to pagrindas. Ir mes čia kalbame apie tai, kas yra Europoje ir dabar mes einame, kaip yra deklaruojama, į Europą, o ten Europoje yra labai aiškiai pasakyta ir Europos žmogaus teisių deklaracijoje kalba eina apie religiją. Šitoj situacijoj mes pirmiausia patys turime atsakyti, ar visos tos sektos, apie kurias kalba munistai, jehovos liudytojai yra religijos ar ne. Jeigu tai yra iš esmės religijos, tai jie turi pilną teisę pagal žmogaus teisių deklaraciją. Mes galime su tuo sutikti, mes galime su tuo nesutikti. Ir 2 straipsnis, ir 18 straipsnis, ir 19 straipsnis kalba apie laisvę pakeisti religiją, tikėjimą, laisvę skelbti savo religiją ir t.t. Kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo įsitikinimus. Aš netgi drįsčiau pasakyti tokią labai drastišką mintį, kad turbūt, ko gero, mūsų Konstitucijos 43 straipsnis tam tikra prasme prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, kadangi čia yra išskiriama… yra terminas tradicinės Lietuvoje bažnyčios. Šito visiškai nėra Europoje. Nėra tokio dalyko, kaip tradicinės Europoje. Iš tikrųjų čia yra labai daug problemų. Aš manau, apie tai, ko gero, reikia labai ir labai diskutuoti. Aš manau, kad einant į tą Europą, mes susidursime su šia problema labai ryškiai, kaip mes jau susiduriam su gėjų problema, kuri egzistuoja, kuri Lietuvoje dar taip labai atsargiai bandoma paliesti, apeiti. Aš vėlgi turiu savo labai, atvirai sakau, neigiamą požiūrį į juos. Tačiau, deja, matydamas procesus Europoje, aš galiu pasakyti, mes irgi susidursime su labai rimtom problemom išeinant iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū. Rita Šerpetytė. Prašau……

G.BERESNEVIČIUS. Gintaras Beresnevičius, Religinių studijų tyrimo centras. Norėčiau pastebėti, kad iš tiesų dabar kalbama yra iš dviejų pozicijų. Ir viena pozicija yra, grubiai tariant, amerikoniška, kuri yra liberali, kuri pagrįsta yra Amerikos sektų, kultų, įvairių  religinių judėjimų gausa ir ypač jų finansine jėga, finansinėmis galiomis, kurios yra, be abejo, stipriai panaudojamos ir stipriai veikia ir Lietuvoje. Antras kelias, sakyčiau, europinis ir prancūziškas kelias, kuris bando stabdyti kad ir sunkiai stabdomus procesus, bet vis dėlto norminti iš paskutiniųjų. Ir man regis, deja, aš matau tiktai vieną išeitį, jeigu norime ką nors greitai daryti, tai imtis kopijuoti, konsultuotis su prancūzais, žiūrėti, kaip jie atsimušinėja nuo amerikonų spaudimo. Kiekviena sekta turi analogą, kiekviena rimta sekta turi analogą arba motininę sektą Jungtinėse Valstijose, ir visada spaudimas bus netgi ir iš Jungtinių Valstijų, oficialus, neoficialus, privačių grupių ir t.t. Taigi aš dar kartą sakau, mes turime liberalų kelią, amerikonišką, kurį atstovauja čia viena, nebūtinai apsibrėžusi grupė, ir yra maždaug užkardymo kelias, neutralizavimo, normalizavimo kelias, kurį yra pasirinkusi Prancūzija. Tai vienas. Antras, iš tikrųjų labai svarbu būtų teisiškai apibrėžti, nors tai, aišku, beprotiškai sudėtingas dalykas, ne tik kas yra sekta arba religinis judėjimas, bet kas yra religija, kas yra tradicinė religija ir kas yra tradicija, kada ten, tarkime,  XIX amžiuje įsikūrusi sekta yra tradicinė, ir be jokių, tarkime, abejonių. Ir tada … o katalikybė, pavyzdžiui, stačiatikybė, reiškia, yra tradicinės ar netradicinės. Na, ir manęs tiek. Ačiū.

A.SAKALAS. Kas daugiau? Prašau. Jūs pabaigoje… Kas norėtų dar kalbėti? Nėra norinčių. Tada prašau… ponas Romanas Sedlickas. Prašau. Norėjot dar kalbėti? Prašau.

R.A.SEDLICKAS. Žinot, labai dažnai aš klausausi tos diskusijos ir mėtoma tokie dalykai: čia amerikoniškas, tai prancūziškas ….priėjimas prie problemos. Amerikoje yra tiek pat tų problemų ir tai taip pat pripažįsta, kad yra kas nors blogai. Visos tos tikybos sąvokos yra iš vienos pusės galima tikėti, bet bent kiekvienam tikėti, ką jis nori. Kad būtų normalumo rėmuose. Tačiau visas dalykas yra kaip žmogus mėgina paveikti kitą. Čia apie ką mes kalbam… Jei jie pasiliktų sau tą tikybą, ir ten tikėtų į kokį šviesų dangų ar šviesų rytojų, žinot, gerai, viskas gi buvo. Tačiau jeigu jie paima ir veikia ant kitų, ypač tų, kur yra silpnesni, čia yra ką reikia sustabdyti. Labai dažnai tas man matosi kaip, na, psichopatų ieškojimas, silpnesnių žmonių, ką paveikti. Viskas. Žinote… ir mes tą apvelkam labai gražiai tikybos visokiais rūbais, bet čia yra visai kas kita. Čia yra labai normalus dalykas, kur ar paveikti juos, kad per jėgą gauti ką nors iš jų, ar juos pavergti, ar ką nors. O tikybos dėsniai yra labai maži. Labai mažai kas yra. Gal reikėtų tą visą… vienas dalykas reikėtų daug daugiau žinių gauti iš užsienio. Munis yra tokie seni ir taip aiškūs, kad čia kas nori dar ką kalbėti, kad čia yra kokių nors klausimų aš jums pasakysiu. Ponas Muni buvęs Korėjos saugumo vadas vienu laiku. Jis tada paėmė tai, kas buvo išrasta, per Korėjos karą, paveikti belaisvius belaisvių stovyklose. Tą jis pavartojo kurdamas savo sektą. Ir tas yra labai gražu, ir kodėl mes to nežinome. Aš nežinau, kodėl mes to nežinome. Galima iš tikrųjų susisiekti su tais ne tik Prancūzijoje, bet ir Amerikoje, kur pilną medžiagą turi ir padėtų. Ir labai dažnai kur reikia net vaikus pagrobti iš tų grupelių. Tas yra daroma. Bet reikia tų žinių. Lietuvoje mes turime tą truputį gudriau daryti, negu iki šiol. Mes pasimetame su savo diskusijomis apie tikybas. Ar čia gera, ar čia sena, ar čia tradicinė, ar čia nauja ir išmintinga. Čia neturi nieko bendro, čia yra psichopatų veikla, nieko daugiau. Ir kaip apginti visuomenę? Jie ypač Amerikos tų šaltinių aš galėčiau padėti… Ačiū.

A.SAKALAS.  Daugiau turbūt diskutuojančių nėra. Laikas būtų baigti, tai ponia Danieliene, jūsų baigiamasis žodis.

N.DANIELIENĖ. Prieš pasakydama baigiamąjį žodį, porą replikėlių. Čia ponui Ruzgiui dėl to, kad mes turime mažai sektų žinovų. Mes Lietuvoje jų iš viso neturime. Religijų, taip, religijų rinkoje mes turime daug, bet sektų žinovų, aš manyčiau, kad nėra.

Toliau dėl pavojingos sektos. Katalikybėje gali būti charizminių grupių, kurios yra pavojingos, bet visą katalikybę vadinti pavojinga, aš nedrįsčiau.

Ir dar vienas niuansas. Jūsų Teisingumo ministerijoje, kiek man žinoma, neminėsiu pavardžių, dirba žmonės, kurie iš tikrųjų arba vienuolynuose gyvenę, arba buvę, arba tebesą kokioje nors grupėje, kuri priskirtina galbūt sektoms ir galbūt tai turi kokią nors įtaką į tai, kad mūsų požiūriu jūsų skyrius dirba nelabai objektyviai ir jame tikrai trūksta kompetencijos. Čia yra tokia mano nuomonė.

A.SAKALAS. Nekritikuokime vienas kito darbo.

N.DANIELIENĖ Be abejonės, aš nenorėčiau, kad jūs įsižeistumėte, aš pasakiau savo nuomonę.

A.SAKALAS. Nekritikuokite, tai neįsižeis niekas.

N.DANIELIENĖ

. Supratau, ačiū už repliką. Dabar poniai Ramanauskienei norėčiau pasakyti, jūs paminėjote, kad nėra jokių skundų, išskyrus pono Čiupailos į komisiją. Aš norėčiau pasiteirauti, kur dingo tas skundas, kurį 2001 metais aš perdaviau komisijai į rankas ponui Donatui ir ponui Navickui, kai mes susitikome pirmame aukšte. Jūs pasiteiraukite pas juos, kur jie padėjo tą raštą, kodėl jo neužregistravo.

A.SAKALAS. Ponia Danieliene, tokius pasiteiravimus padarykite po posėdžio. Pasiteiraukite gausite atsakymą. Ne visiems mums įdomu, kur dingo kažkoks jūsų dokumentas.

… Tiesiog, kai sakoma, kad nėra. Toliau sakoma, kad nesikreipia. Nesikreipia žmonės dėl to, kad bijo. Jiems gėda tą pripažinti, bet pripažinkime. Išsilavinę žmonės ir daug praėję, kaip sakoma, jie galbūt to nebijo, o kiti bijo, todėl ir netgi čia nėra pas mus kamerų, galbūt dėl tos priežasties.

O dabar baigiamasis žodis, jeigu jūs leisite man. Gerai.

A.SAKALAS. Žodis jūsų.

N.DANIELIENĖ. Tada aš noriu padėkoti jums, pone Sakalai, …

A.SAKALAS. Be dėkojimų apsieikime, išsakykite savo poziciją …

N.DANIELIENĖ. Aš noriu, kad jeigu būtų kalbama apie komisiją, darbo grupę, kas daroma, tegul tai nebūna sprendžiama tik dabar, tegul tai būna koks nors atviro pobūdžio dar tas sąrašėlis, nes gali būti papildomų narių. Reikėtų, kad tai būtų įtraukta. Toliau, norėčiau pasakyti, jeigu kas nors gaus kokių nors skundų, ir mano, kad juos būtų verta nagrinėti, o jūs galbūt manytumėte, kad reikėtų perduoti mums, prašom atsiųsti man žinutę apie tokius dalykus. Ir užsirašykite mano internetinį adresą. Mano vardas Natalija, pavardė Danielienė, iš pirmųjų žodžių nada eta delfi.lt Priminsiu, kad labai prašysime užpildyti anketą ir dar norėjau paklausti pas Mantą. Mantas buvo grupėje Susivienijimo bažnyčioje. Ši knyga … parašė psichologas, mokslininkas S.Chasenas, kuris pats  dalyvavo Muno sektoje. Gana neilgą laiką, bet ten apie pusantrų metų ar gal daugiau. Jis parašė čia. Jūs skaitėte tą knygą po to? Ar atitikimas yra?

… Taip.

… Identiškas?

… Taip. Daug gilesnis ir su paaiškinimais.

… Ponas, jūs net neįsivaizduojate, kiek daug literatūros yra ir internete, ir bibliografijoje, reikia tik norėti paskaityti. Ką gi, ačiū.

[darbo grupės sudarymas]

A.SAKALAS. Ačiū gerbiamajai Danielienei už iniciatyvą, kurią ji parodė. Noriu priminti, jos iniciatyva ir ši diskusija atsirado čia, Seime.

Dabar aš norėčiau jums pasiūlyti vis dėlto sudaryti darbo grupę, nelaukiant dar kažko. Jeigu mes lauksime kažko, tada reikės galvoti apie darbo grupę, kuri  susirinktų rudenį, po naujų Seimo rinkimų. O aš norėčiau, kad ji susirinktų dabar Darbo grupė, kuri čia bus sudaryta, jums leidus, ji yra ta prasme turi teisę pasikviesti papildomus žmones, turi … galės pakviesti ekspertus, ką jie norės, tą ir darys. Nėra apribojimų, kad tik tie žmonės ir viskas. Galite pasikviesti ir kitus žmones, išklausyti jų nuomones ir priimti kokius nors savo, sudaryti kokią nors bendrą nuomonę. Taigi mano pasiūlymas būtų toks. Aš tik norėčiau paklausti, kadangi į tą darbo grupę įeis ir valstybės institucijų atstovai, ar jūs galite pasakysiu pavardę, jūs galėsite patvirtinti, kad jūs iš tiesų sutinkate dirbti toje darbo grupėje, neklausdami leidimo savo viršininkų, tiesiog jeigu jūs manysite, kad reikia atsiklausti leidimo viršininkų, tada mes kreipsimės į jūsų viršininkus, į jūsų ministerijas, prašydami, kad deleguotų į tą darbo grupę, jų nuomone tinkamiausią narį. Pradėkime nuo V.Ramanauskienės - generalinė prokuratūra. Prašom, pasakykite savo trumpą nuomonę. Taip, ne ir …

V.RAMANAUSKIENĖ. Aš neprieštaraučiau dirbti šioje grupėje, jeigu… kadangi esu neprivatus asmuo, o pareigūnas jeigu mane deleguos, ta prasme vadovybė, aš sutinku dalyvauti.

A.SAKALAS. Tai mes parašysime raštą prokuratūrai, prašydami jus deleguoti, nes jūs pati neprieštaraujate. Gerai?

Ponas J.Ruzgys – Teisingumo  reikalų ministerija.

J.RUZGYS. Gal geriau būtų, kad mano kolega bendradarbis Donatas Glodenis dalyvautų, nes jis labiau rūpinasi netradicinėmis religijomis. Man daugiau kliūna tradicinė.

A.SAKALAS. Gerai. Pone…

… Aš turėčiau atsiklausti.

A.SAKALAS. Čia turbūt buvo Teisingumo ministerija? Gerai, tada užklausime Teisingumo ministerijos.

Dabar Vidaus reikalų ministerijos Remigijus Kalašnykas.

R.KALAŠNYKAS. Taip.

A.SAKALAS. Sutinkate, nereikia ten prašyti pono Grigaravičiaus, kad jus leistų…

… Kad deleguotų, tai reikėtų.

A.SAKALAS. Gerai, mes parašysime raštus atitinkamus. Ponas Jevgenijus … psichoterapeutas. Turbūt nereikia jūsų viršininko leidimo prašyti? Prašom.

… Neturiu.

A.SAKALAS. Sutinkate pats? Ar pats sutinkate, klausiu. Taip.Ponas Julius Ratkus - Vyriausybės atstovas.

J.RATKUS. Sutinku, tačiau reikėtų, kad deleguotų Vyriausybės kancleris.

A.SAKALAS. Gerai, bus. Ponia Edita Sederavičiūtė. Švietimo ministerija.

E.SEDEREVIČIÛTĖ. Aš sutinku, bet irgi norėčiau, kad mane deleguotų.

A.SAKALAS. Taip, deleguos tikriausiai. Toliau visuomeninių organizacijų atstovė ponia N.Danielienė. Nereikia jums prašyti,. Kad deleguotų jus jūsų organizacija? Ne.

Taip, toliau čia mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja ponia Latvelienė, toliau Žmogaus teisių komiteto atstovai, čia mes patys susirasime juos. Vaiko teisių apsaugos, Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba. Prašom.

… Taip, tik taip pat norėtume, jeigu galiama…

A.SAKALAS. Prašytumėte leidimo, taip?

… Na, tiesiog delegavimo.

A.SAKALAS. Gerai. Ponas Dainius Jankauskas - Saugumo departamentas.

D.JANKAUSKAS. Sutinku, tik reikia irgi…

A.SAKALAS. Gerai, bus. Paprašysime. Ponia V.Šepetytė Vilniaus universiteto Religinio skyriaus tyrimų centras. Juodkos leidimo nereikia, ar ne? Tai ir ponas - Valstybinė jaunimo reikalų taryba - ponas Juozas Meldžiukas. Sutinka, taip?

Taigi dar pasiūlymai. Prašom prie mikrofono.

… Valstybinė darbo inspektorė, teisės skyriaus viršininkė Vanda Zabulionytė. Nors šiandien apie išnaudojimą buvo kalba daugiau psichologiniu… aš manau, kad vis dėlto gali pasitaikyti išnaudojimo darbiniuose santykiuose.

A.SAKALAS. Tai norėtumėte dirbti toje?

V.ZABULIONYTĖ. Prašom.

A.SAKALAS. Norėtumėte taip pat dirbti?

V.ZABULIONYTĖ. Aš nedegu džiaugsmu dirbti, norėčiau, kad deleguotų, bet, manau, kad mūsų institucijos dalyvavimas būtų tikslingas, nes šiaip ar taip, bent jau pas mus veikiančių religinių bendruomenių atstovais mes susitarėme, dažnai nustatome net nelegalaus darbo atvejų. Čia iš kalbančiųjų buvo girdėti, kad jie yra išnaudojami darbiniuose santykiuose. Išnaudojimo forma irgi galima. Nors mūsų institucija nusiskundimų būtent iš tokių religinių bendrijų atstovų nėra niekada girdėjusi, bet, manau, mūsų dalyvavimas tikslingas.

A.SAKALAS. Ačiū, Aš manau, kad čia nėra jokių prieštaravimų. Prašom, leidimu jums reikės?

… Bendra tvarka, delegavimas…

A.SAKALAS. Gerai. Prašom, ponia Laveliene.

D.LATVELIENĖ. Pirmininke, aš vis tiek prašyčiau, gal neišgirdau, Žmogaus teisių komiteto …

A.SAKALAS. Išgirdote. Yra Žmogaus teisių komiteto atstovas ir mūsų komiteto atstovas.

D.LATVELIENĖ. Pagal darbą jie privalo dalyvauti.

A.SAKALAS. Tik paprašysime, kad jie patys deleguotų.  Kad Žmogaus teisių komitetas pats deleguotų. Prašom.

[D.GLODENIS] …Aš norėčiau pasiūlyti įtraukti įsitraukti į šią grupę A.Pečkaičiui. Jis anksčiausiai pradėjo domėtis šia patirtimi Lietuvoje ir taip pat dėsto Religijos studijų centre Pedagoginiame universitete.

A.SAKALAS. Tai dabar, kokios jo yra pareigos ar institucija, kur dirba?

[D.GLODENIS] …Dėsto įvairiose vietose.  Šiaip yra pranciškonų vie nuolis.

A.SAKALAS. Teologas, taip. Dar kartą pavardę paka rtokite. Nedarykime mes grupės iš 50 žmonių, nes kuo didesnė grupė, tuo mažiau veiksminga bus. Gerai. Vienuolį įrašome. Prašom. Mikrofonas. Ir pavardę stenogramai sakote. Paspauskite mikrofoną ir pasakykite pavardę. Aš tai jus žinau, bet ten reikia, nežino, kurie stenografuoja.

Z.ŠERPETYTĖ. Noriu paprieštarauti šiai kandidatūrai, pasiūlyti Gintarą Beresnevičių, kuris yra religijotyrininkas, daktaras, jie abu pas mus dirbo, bet vis dėlto kompetencija yra aukštesnė žmogaus, sėdinčio šalia manęs šiais klausimais.

A.SAKALAS. Jeigu yra prieštaravimai, nė vieno neįtrauksiu.

Jūs galėsite pasikviesti tuos žmones, kaip specialistus, išsakyti savo nuomonę, kaip ekspertus, vieną, kitą, trečią. Jūsų bus teisė. Aš nenoriu labai plėsti grupės. Mano motyvas paprastas. Kuo didesnė grupė, tuo sunkiau ją surinkti, tuo ilgiau, vangiau vyksta diskusijos ir tuo lėčiau priimami sprendimai. Aš paprašysiu tuos asmenis, kurie čia įvardyti duoti savo darbo telefonus ar ką nors čia užsirašyti pas sekretorę, mūsų darbo pabaigoje. Duoti savo telefonus, kaip jums paskambinti ir sukviesti į pirmą posėdį, o pirmas posėdis planuojamas kitą savaitę. Terminas jums apie mėnesį laiko. Prašytume.Jeigu jūs nepadarysite per mėnesį laiko, atidėkite giliam rudeniui, o gal ir kitiems metams tada, nes prasidės Seimo rinkimai, prasidės visokios vasaros atostogos, laikykite, kad tas nusikels labai tolimai ateičiai.

Toliau būtų prašymas. Balandžio mėnesį jūs turite pateikti kokius nors siūlymus, rekomendacijas, ką turi padaryti Seimas, ką turi padaryti Vyriausybė, jūsų nuomone. Aš turiu omenyje, kokius teisės aktus turi koreguoti Seimas, Vyriausybė, o galbūt kokius nutarimus priimti, ar kokias institucijas įsteigti., nežinau, tik nesiorientuokite, kad iš karto apipils jus pinigais, įkūrus labai naujas institucijas, nes tam reikalingas biudžetas.Tai tik jeigu tokius siūlymus teiksite, tai gerai motyvuokite, kad yra būtina, kad be jų niekaip negalima apsieiti. Tik tokiu atveju Vyriausybė galbūt sugalvos, kaip čia taisant biudžetą birželio mėnesį, kokius nors pinigus skirti šiai naujai institucijai, jeigu jūs ją pasiūlysite. Jeigu negali kokia nors dabar esanti institucija imtis tų ar panašių funkcijų. Tai būtų mano siūlymas.

Dabar aš noriu visiems dar kartą padėkoti už dalyvavimą diskusijoje, už išsakytas mintis. Kartoju, kad viskas yra stenografuojama. Dabar tik mūsų stenografistai užimti Konstitucinio Teismo šifravimu, tai greitai iššifruoti negalės, bet, manau, kad dabar greitai šiandien, rytoj Konstitucinio Teismo baigsis, jie ten baigs šifruoti Konstitucinį Teismą, tada užsiims mūsų stenogramomis ir mes tada tiems žmonėms, kurie paliks savo adresus, aišku, komisijų nariai gali nepalikinėti savo adreso, jūs gausite ir taip. Bet klausytojai, dalyviai šio mūsų pasitarimo, kurie norės gauti stenogramas, prašome tada palikite savo adresą, pas ponią Birutę ar… Pas jus turbūt? Arba Jankauskaitę. Atsistokite. Arba pas panelę Jankauskaitę, palikite savo adresus, kai tik bus išleistos stenogramos, jūs gausite jas.

Ponia Danieliene, dar viena…

N.DANIELIENĖ. Gal galėtumėte parašyti kokį nors raštą mano darbovietei, jie negali manęs deleguoti, nes aš visai kitoje srityje dirbu. Bet išleidimo prasme, man reikėtų kokio nors oficialaus rašto.

A.SAKALAS. Tai pasakysite, kokį raštą… parašysime.

N.DANIELIENĖ. Ir dar vienas momentas. Mes tikrai pavestume, jeigu neįtrauktume pono Beresnevičiaus, labai kompetentingas žmogus.

A.SAKALAS Jūs įsitraukite, kai komisijoje dirbsite, įsitraukite ką norite. Išsirinksite pirmininką, aš turiu omenyje, kad mes kitą savaitę dar sukviesiu aš jus, išsirinksite pirmininką patys, toliau pirmininko reikalas bus dirbti toliau. Taigi ačiū visiems dar kartą.