Konkursas žurnalistams – apie religijos ir įsitikinimų laisvę Lietuvoje

Eriko Ovčarenkos nuotrauka

Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC)  kartu su partneriais - Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) - kviečia žurnalistus aktyviai dalyvauti kūrybiniame rašinių konkurse „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje“.

Rašinių konkursas vyksta nuo gegužės 6 d. iki birželio 16 d. (imtinai). Konkursui teikiami darbai – nuo 2020 m. žurnalistų sukurti ir publikuoti straipsniai religijos ir įsitikinimų laisvės tema. Kiekvienas konkurso dalyvis gali teikti ne daugiau kaip tris darbus.

raktiniai žodžiai: 

Pradėtas vykdyti projektas, skirtas didinti informuotumą apie religinę įvairovę ir įsitikinimų laisvę Lietuvoje

Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) 2021 metų sausio mėn. pradėjo vykdyti projektą „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją”. Projekto tikslas – didinti informuotumą apie žmogaus teises, bendradarbiaujant su žiniasklaida bei visuomenei pateikiant informaciją apie religijų bei įsitikinimų įvairovę ir religijos laisvės principo įgyvendinimą Lietuvoje. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis (www.norwaygrants.org).

raktiniai žodžiai: 

Seimas pritarė Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato grąžinimui tikintiesiems

2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2). Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Svarstymas dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato nuosavybės klausimo pateikimo Seime  vyko rugsėjo 20 d. Ir rugsėjo 26 d. Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetas (pirmininkė Guoda Burokienė) - bažnyčios grąžinimui pritarė vienbalsiai.

Gavusi Seimo pritarimą galutinį sprendimą dėl pastato grąžinimo tikintiesiems turi priimti Vyriausybė.

raktiniai žodžiai: 

Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje

Donatas Glodenis

Valstybės ir bažnyčios simboliai - greta (asociatyvi nuotrauka)

Vienas iš esminių pokyčių Lietuvai atgaunant nepriklausomybę buvo religijos laisvės atkūrimas. Dar sovietmečio pabaigoje išsikvėpė ateizmo propaganda. Žmonės, kurie bažnyčioje tuokdavosi ir vaikus krikštydavo slapta, dabar galėjo laisvai dalyvauti religinėse apeigose nebebūgštaudami dėl to, kaip tai atsilieps darbe ar mokymo įstaigoje. Laisvė skleisti savo religiją, „apdairiai“ neįtraukta į LTSR Konstituciją, buvo grąžinta dar 1989 m. LTSR konstitucijos 50 straipsnio pakeitimu, kartu pripažįstant religines bendruomenes kaip kolektyvinius subjektus (juridinius asmenis). Religijos laisvė ir visų asmenų lygybė prieš įstatymą buvo įtvirtinta ir 1990 m. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme.

NLĮF pradeda įgyvendinti institucinio stiprinimo projektą

Š. m. rugsėjo mėnesį Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos, tarp kurių yra ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, pradeda įgyvendinti nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą, kurio tikslas – stiprinti NLĮF NVO koalicijos veiklą.

raktiniai žodžiai: 

Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai suteiktas valstybės pripažinimas

Ketvirtadienį, 2016 m. lapkričio 3 d., Lietuvos Respublikos Seimas nutarė suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinės bendrijos kultūrinį, dvasinį ir socialinį palikimą. Anksčiau valstybės pripažinimas buvo suteiktas Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai