Munistų judėjimas
Milda Ališauskienė Pen, 2004-11-05Suvienijimo judėjimui klijuojama „munistų“ etiketė, ko gero, yra tapusi populiariai vartojamos „sektos“ sąvokos sinonimu. Moono pasekėjai (munistai) Lietuvoje veikia jau gerus 12 metų, judėjimo pavadinimas vis suskamba per televiziją, puošia laikraščių antraštes. Mūsų šalyje munistų yra gal vos 20 žmonių, tačiau jie labai aktyvūs. Gedimino prospekte galima sutikti merginų, prašančių paaukoti pinigų „tyros meilės“ vardan, arba kviečiančių į paskaitas apie šeimos vertybes; kartkartėmis kokio jaunuolio įsitraukimas į judėjimą sukelia daug šurmulio, munistų adresu pasigirsta kaltinimų „smegenų plovimu”, reikalavimų judėjimą uždrausti ar net grasinimų su juo susidoroti „liaudiškomis priemonėmis“.
raktiniai žodžiai:
Antradienį pasklidus pirmosioms žinioms apie Anglikonų Bažnyčioje kilusią diskusiją dėl moterų įšventinimo į dvasininkų luomą, iškart buvo surengta spaudos konferencija, kurioje šios Bažnyčios atstovai pristatė visą darbo grupės parengtą projektą. Projekte svarstomos įvairios galimybės, galinčios išvesti Anglikonų Bažnyčią iš susidariusios kritiškos ir prieštaringų vertinimų kupinos padėties.
2004 m. spalio 30 d. Tokijo apygardos teismas atmetė Aum Shinrikyo kulto, dabar besivadinančio Aleph, skundą ir konstatavo, kad viešojo saugumo saugojimo tikslais vyriausybė teisėtai, nepažeisdama įstatymų, ėmėsi stebėti kulto veiklą. „Pripažįstama, kad šis kultas gali įvykdyti betiksles masines žmogžudystes, taip pat kelti nerimą tų vietų, kur įsikuria, gyventojams“, teigė teismas.