„Mums nėra kur eiti, nebent – dangun“

Massimo Introvigne

Pirmoji „kova su kultais“ , – jos metu tiek naujų religinių judėjimų tyrinėtojai, tiek ir karingieji antikultistai bandė įteigti valdžiai bei visuomenei, jog kiekvienas jų teiginys apie kontroversiškas religines grupes yra kuo kruopščiausiai pamatuotas, – aršiausiai vyko nuo 1978 (Jonestown’o tragedija) iki 1990 metų. Simbolinis jos pabaigos taškas – Fishman byla, kurioje buvo atmesti kaltinimai smegenų plovimu, esą vykdomu Scientologijos bažnyčios. Šios bylos nutartis pademonstravo, jog antikultinės smegenų plovimo teorijos teisiškai nėra traktuojamos kaip mokslinės. Fishman bylos baigtis (nors vėliau būta bylų, kuriose teismas nebuvo toks ryžtingas) reiškė labai svarbų antikultininkų stovyklos pralaimėjimą. 1993 metų Waco įvykiai Jungtinėse Valstijose nepakeitė šio požiūrio: didžioji mokslininkų, politikų bei žiniasklaidos dalis linko kaltinti ne tiek religinę grupę, kiek Federalinį tyrimų ir Alkoholio, tabako bei šaunamųjų ginklų kontrolės biurus dėl neapgalvotų veiksmų incidento metu. Po Waco būta ir kitų, ne mažiau tragiškų įvykių, kurie, atvėre kelią „antrajai kovai su kultais“ paskutinio XX a. dešimtmečio antrojoje  pusėje.

„Naujasis amžius“ ir šiuolaikinė sekuliari visuomenė

Andrius Navickas

Pagrindinė šios apžvalgos mintis yra išsakyta pačiu pavadinimu. Mano įsitikinimu, šiuolaikinė sekuliari visuomenė yra puiki erdvė reikštis tokiam fenomenui kaip "Naujasis amžius" (New Age). Kita vertus, Naujojo amžiaus tipo religingumas turi gilias istorines šaknis. Pagrindinis jo gyvasties šaltinis – tai viena svarbiausių žmogaus pagundų įveikti savo ribotumą, tapti Gyvybės bei Pažinimo medžių šeimininku. Sekuliarizuotoje visuomenėje tokia pagunda yra ypač stipri.

raktiniai žodžiai: 

Sociopsichologinė terpė „New Age“ invazijai į Lietuvą

Arūnas P. Peškaitis

Kas yra „New Age“ judėjimas ir kokios yra jo galimybės pasiekti Lietuvą, įsitvirtinti joje? Kokie šio sąjūdžio aspektai įgalina „New Age“ šalininkus būti misionieriais, t. y. nešti žinią, naują tradiciškai krikščioniškoje kultūrinėje erdvėje? Pirmiausia atsiveria esmingiausi šio judėjimo bruožai: totalizmas, natūralizmas ir optimizmas.

raktiniai žodžiai: 

Naujieji religiniai judėjimai – „Dievo rykštė“ ar socialinė neišvengiamybė?

Arūnas Peškaitis OFM

Jau daug rašyta apie naujuosius religinius judėjimus (toliau – NRJ). Ir nors religijotyrininkai ne iki galo sutaria, vis tik daugumas jų tokiais judėjimai laiko grupes, pradėjusias JAV ir Europoje rastis XIX a. Šis amžius buvo moderniosios visuomenės struktūros įsigalėjimo amžius, liberaliosios demokratijos sklaidos pradžia. Kartu su šiais procesais vyko sekuliarizacija – tradicinių institucinių bažnyčių galios menkėjimas, galutinis įvairiausių visuomenės ir valstybės gyvenimo sričių atsiskyrimas nuo religijos. Taip, viena vertus, religija tampa privačiu reikalu, kita vertus, atsiranda reali galimybė teisiškai garantuoti sąžinės laisvę. To pasėkoje pakankamai greitai susiformuoja įvairios nuo religinių tradicijų ir institucijų nepriklausomos religinės grupės, kurias įkuria pranašais, mesijais ar tikrosios religijos atstatytojais save laikantys asmenys ir jų pasekėjai. Minimi fenomenai ypač suvešėjo XX a., jo antrojoje pusėje. Tad dabar jau galima kalbėti apie NRJ kaip apie reiškinį, turintį savą istoriją ir keliantį tam tikrus iššūkius mums visiems.

raktiniai žodžiai: 

Naujojo religingumo tyrimai ir „objektyvumo“ problema

Donatas Glodenis

Šiame pranešime kalbėsiu apie naujojo religingumo fenomenų tyrimų problemiškumą ir tai, kiek tokie tyrimai gali būti „objektyvūs“. Naujojo religingumo tyrimai, lyginant su kitų religinių fenomenų analize, turi specifinių problemų – tokių tyrimo objektai dažnai būna marginalizuoti, uždari, apgaubti kontroversijų šleifu. Į visa tai turi būti atsižvelgta, ieškant tinkamos tokiems tyrimams metodologijos.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai