Teisingumo ministerija ragina burtininkų paslaugomis besinaudojančius žmones neprarasti sveiko proto

Visai neseniai Kaune gyvenanti ir paslaugas už didelius pinigus siūliusi aiškiaregė buvo nuteista 4 metams laisvės atėmimo. Kaip rašė portalas Delfi.lt, pasak prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės, palaikiusios valstybės kaltinimą šioje byloje, siekdami sėkmės versle ir asmeniniame gyvenime, aiškiaregės klientai gėrė koduotą vandenį, nešiojo amuletus, trynėsi kapų smėliu ir t. t., tačiau neišipildžius lūkesčiams pasijuto apgauti ir padavė jiems paslaugas teikusią aiškiaregę į teismą. Teismo nuosprendis dar bus skundžiamas, o konkretūs teismo motyvai visuomenei nebuvo paskelbti.

O Teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 22 d. išplatino pranešimą spaudai, ragindama žmones, perkančius magijos paslaugas, neprarasti sveiko proto. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad magijos praktikavimu paprastai laikomi veiksmai, paremti įsitikinimu, kad yra įmanoma daryti įtaką fiziniams objektams ar ateities įvykiams antgamtinėmis ar paranormaliomis priemonėmis. Mokslinį pasaulio supratimą atitinkantys reiškiniai nėra laikomi maginiais. Nors pasaulyje yra mokslo institucijų, tiriančių paranormalius žmonių gebėjimus, didžioji dalis mokslininkų nemano, kad paranormalūs žmonių gebėjimai yra patvirtinti užtektinais moksliniais įrodymais. Taigi, magijos paslaugų teikėjų gebėjimai nėra patvirtinti mokslo, o magijos paslaugos dažniausiai teikiamos nežadant absoliučiai užtikrinto rezultato. Todėl dažniausiai nėra įmanoma įvertinti tokių paslaugų kokybės. Tačiau asmuo, nusprendęs naudotis magijos paslaugomis, turėtų žinoti svarbiausias savo, kaip vartotojo, teises.

raktiniai žodžiai: 

Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinės meditacijos centro „Ojas“ lankytojos skundą dėl teisės į religijos laisvę pažeidimo

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninėEuropos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Neringos Mockutės peticiją prieš Lietuvą (Nr. 66490/09), kurioje, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), pareiškėja skundžiasi, kad informacijos apie jos gydymą viešinimas televizijos laidoje ir šios informacijos pateikimas jos motinai pažeidė jos teisę į privatumą. Taip pat pareiškėja, remdamasi Konvencijos 9 straipsniu (minties, sąžinės ir religijos laisvė), skundžiasi, kad psichiatrijos ligoninėje buvimo metu jai buvo apribota galimybė išpažinti religiją.

raktiniai žodžiai: 

Seimo narė Dalia Kuodytė siūlo mažinti takoskyrą tarp tradicinių ir kitų religinių bendruomenių

Dalia Kuodytė 2015-02-25 diskusijoje SeimeSeimo narė Dalia Kuodytė 2015 m. birželio 22 d. Seimui pateikė trylika įstatymų projektų, kuriais siekiama mažinti teisės aktuose išvešėjusią takoskyrą tarp tradicinių religinių bendruomenių, kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, valstybės pripažinimo neturinčių, tačiau įregistruotų religinių bendruomenių teisių. Siūloma keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų ir Lygių galimybių įstatymus, taip pat Baudžiamąjį kodeksą.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte rašoma:

Istoriniai tyrimai leidžia manyti, kad Lietuvos valstybės požiūris į tradicinėmis nesančias religines mažumas nesikeičia nuo XX a. pradžios. Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines ir kitas yra giliai įsišaknijęs valstybės politiką religinių mažumų atžvilgiu formuojančių politikų bei ją vykdančių valstybės tarnautojų galvose, nekreipiamas dėmesys į kintantį socialinį kontekstą – globalizacijos ir migracijos veikiamą Lietuvos visuomenę ir jos narius, kurie religinį priklausymą vis dažniau grindžia pasirinkimu, o ne tradicija, todėl manome itin svarbu atkreipti dėmesį į šią kintančią situaciją Lietuvos religiniame gyvenime. ... Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad religinių mažumų, t.y. tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių padėtis šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra sudėtinga. Religinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami – stigmatizuojami ir marginalizuojami vyraujančios religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčios, žiniasklaidos ir teisės aktų, skirstančių religines bendruomenes į tradicines ir kitas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimą riboja Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta religinė nelygybė.

2014 m. Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų ceremonijoje įteiktas ir „Religijų įvairovės“ apdovanojimas

Bendra nuotrauka

Š. m. balandžio 28 dieną Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas (NLĮF) kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Vilniuje organizavo Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2014, kurių metu apdovanoti labiausiai lygybės ir įvairovės srityje nusipelnę asmenys, organizacijos, iniciatyvos.

raktiniai žodžiai: 

Puslapiai