Jungtinėse valstijose joga populiarėja tarp krikščionių

Versija spausdinimui

Suzana Bordenkičer mano, kad krikščionys per ilgai apsiribojo joga tik ant kilimėlio. Savo naujoje knygoje „Joga krikščionims“ Bordenkičer, sertifikuota fitneso instruktorė, kuri taip pat yra ir praktikuojanti metodistė, teigia, kad krikščionys turi pakeisti savo požiūrį į jogą, ir pritaikyti ją kaip dalį savo garbinimo praktikos.

Joga ilgą laiką buvo prieštaringai vertinama tarp krikščionių, tačiau pastaruoju metu susilaukia vis daugiau pasekėjų per Jungtines valstijas ritantis „krikščioniškos jogos“ bangai.

„Mes bandome iš jogos padaryti praktiką, kurios centre būtų Kristus, kuri padėtų pripildyti širdį ir protą Dievo, kad būtume „vienos minties“, kaip sako raštai“, teigia Bordenkičer. „Kai susitelkiame nuo savęs į Dievą, sukuriame atmosferą, kurioje Dievas gali veikti“.

Tuo tarpu šios iniciatyvos kritikai mano, kad jogoje veikia ne Dievas, o kažkas kita. 2003 m. Romos katalikų bažnyčia dar kartą patvirtino savo nuostatą Rytietiškų religinių praktikų, tokių, kaip joga, atžvilgiu, kurią pasmerkė 1989 m., perspėdama, kad joga gali „degeneruoti į kūno kultą“.

Jogai vis populiarėjant atsirado krikščioniškų alternatyvų. Krikščionė autorė Lauretė Vilis susilaukė daugiausiai atgarsio savo „Garbinimo judesių“ filosofija. Savo propaguojamame variante ji išlaikė jogiškas pozas, tačiau mantras pakeitė Šv. Rašto skandavimu.

Tačiau Bordenkičer nėra linkusi atsisakyti jogos etiketės; ji teigia, kad „į Kristų orientuota joga nėra tiesiog tradicinė joga kitame įpakavime. Taip, pozos yra tokios pačios, kvėpavimo pratimai tokie patys, ir taip toliau, nes tai yra joga. Tačiau intencija - visai kita: dėmesys nukreipiamas nuo savęs į Dievą padedant jogiškoms pozoms (pavyzdžiui, „įkvepiant Šventąją Dvasią“), sveikatos propagavimas laikomas būtinu efektyviam tarnavimui Dievui. Gyvenimas sulėtinamas, kad iš tiesų galėtume išgirsti Dievo balsą“.

Tokio mastymo paskatintos kai kurios bažnyčios pradėjo organizuoti jogos pamokas. Pasak vienos tokių pamokų organizatorių, „Biblijoje nemažai pavyzdžių, kuriuose žmonės maldos ir meditacijos pagalba bandė susijungti su Dievu. Taip ir su joga - ji leidžia iš naujo pajusti savo kūną ir savo tikėjimą, rasti ramybę sielai“.

Nepaisant tokių tendencijų, Sanjasinas Arumugaswami, žurnalo „Hinduism Today“ redaktorius, teigia, kad jogos siela yra Hinduizmas - „joga paremta Hindu šventraščiais, išvystyta hinduizmo išminčių. Joga atveria naujas, labiau rafinuotas sąmonės būsenas, o tam, kad jas suprastum, turi tikėti Dievu kaip to moko hinduizmas, ir tą tikėjimą suprasti... Krikščionys, kurie bando pritaikyti jogos praktiką, gali sudirginti savo krikščioniškus įsitikinimus“.

Tai, kad joga gali pakenkti krikščioniškam pasaulėvaizdžiui, neramino ir Bordenkičer prieš keletą metų, kai ji tik pradėjo domėtis joga, tačiau ji greitai pamilo jogos praktikas. 2001 m. Bordenkičer pradėjo organizuoti „Įsitempimo garbinime“ pamokas, o štai dabar ji parašė knygą.

„Norėjau nuimti nuo jogos mistiškumo skraistę ir grąžinti ją Kristui kaip dar vieną būdą, kuriuo jis gali pradėti mus gydyti iš vidaus į išorę“, sakė Bordenkičer.

pagal Orlando Sentinel 2005-05-02 straipsnį parengė Donatas Glodenis