K: Ar gali krikščionis užsiiminėti joga?

Spausdinimo versija

A: Klausimas yra tiesiai  „į kaktą“. Kaip į jį atsakyti? Kaip visuomet, norėčiau pradėti nuo apibrėžtumų. Šiuo atveju – kas tai yra „užsiiminėti joga?“ Ar tai individualūs fiziniai pratimai, ar organizuotų jogos mokymo grupių lankymas? Kita vertu, ką reiškia „ar krikščionis gali“ – juk be jokios abejonės, jei jis gyvena demokratinėje valstybėje, joga užsiiminėti jam įstatymai nedraudžia ir negali drausti. 

Bet turbūt klausimas yra ne apie tai. Jį greičiausiai reiktų performuluoti – „krikščioniui naudinga ar žalinga užsiiminėti joga?“ Čia iš krikščioniškosios perspektyvos tektų pasakyti, jog organizuotose jogos mokymo grupėse, kartu su fizinių pratimų mokymu, perteikiama tam tikra pasaulėžiūra ir pasaulėjauta, kuri būdinga Rytų dvasingumui (plačiau apie jo bruožus žr. straipsnį „Rytietiškos kilmės grupių bruožai“). Tokiu būdu, tai skatina sinkretizmą (skirtingų religinių praktikų ir doktrinų elementų maišymą), kuris nepatartinas krikščioniui, neabejingam savo dvasinei brandai. Kita vertus, jei jogos pratimai atliekami individualiai, neteikiant jiems jokios dvasinės prasmės, o priimant kaip paprasčiausią fizinę gimnastiką – tuomet tame nėra jokio pavojaus bet kurio tikėjimo išpažinėjui.

Arūnas Peškaitis

Komentarai

Puslapiai