K: Neokatechumenų grupės, kas tai?

Spausdinimo versija

A: Neokatechumenatinio kelio bendruomenė – tai savotiškas mėginimas atkurti, restauruoti pirmųjų amžių Bažnyčios tikėjimo patirtį šiais laikais. Bendruomenės tikslas – atgaivinti krikšto pažadus, sisteminga katechezė, brandus tikėjimas. Kelyje remiamasi trejetu: Dievo žodžiu, Liturgija – Eucharistija, atgailos sakramentu ir Konvivencija – susitikimu.

Žmogaus gyvenimas čia tapatinamas su ištisine liturgija, taip atsiliepiant ir į II Vatikano Susirinkimo raginimą liturgiją įkūnyti gyvenime, suvokiant Jėzaus Kristaus įvykio procesinį tęstinumą. Iki Konvivencijos žmogus, eidamas Neokatechumenato keliu, perkopia kelis etapus dvasiniame brendime, kad galutinai „būtų pakrikštytas, panardintas“ Kristuje. Taip realizuojama mokinystės idėja, taip mokomasi sekti Jėzų Kristų visą savo sąmoningą gyvenimą.

Reikia pasakyti, jog dėl savito dvasingumo Neokatechumenatinio kelio bendruomenės yra kiek atsiskyrę nuo parapijos gyvenimo, atskirai švenčia nemaža liturginių švenčių. Tačiau, kita vertus, tokios grupės ir jų nariai labai padeda augti visos parapijos krikščioniškam sąmoningumui.

Neokatechumenato kelio pradininkai - Pranciškus Arqueljas ir Carmen Hernandez suformavo pirmąsias bendruomenes Madžido vargšų rajone, kad Evangelija būtų ne tik skelbiama, bet tiesiog išgyvenama.

Šiuo metu bendruomenės išplitusios 80 pasaulio šalių, apie 3000 parapijų. Bendruomenės steigiamos leidus vietos vyskupui ir sutikus parapijos klebonui.

Popiežius Jonas Paulius II pripažįsta Neokatechumenatinį kelią ir šiuo metu ieškoma jam specialaus statuso.

Parengė br. Arūnas Peškaitis OFM.
Naudota www2.omnitel.net/parapija  paskelbta medžiaga ir kiti šaltiniai

Komentarai

Puslapiai