Kai artimieji patenka į „sektą“…

I DALIS. KAS YRA TOS „SEKTOS“?

Daugelį mūsų „sektos“ arba naujieji religiniai judėjimai domina maždaug tiek pat, kiek 5-ojo puslapio kriminalai – laisvalaikio pasiskaitymams įdomi, tačiau ne itin reikšminga tema. Tik tuos, kurių šeimos nariai ar artimieji įsijungia į sektą, ši tema smarkiau paliečia. Deja, mes  mažai (arba iškreiptai) težinome apie „sektas“, kad esame linkę jų neįvertinti, o kartais – pernelyg išsigąsti. Todėl šis straipsnis skirtas tiems, kurie norėtų bent prabėgom susipažinti su naujaisiais religiniais judėjimais.

Ar daug žmonių yra „sektose“?

Žmonių įsitraukimas į naujuosius religinius judėjimus[1] (toliau – NRJ), populiariai neretai pravardžiuojamus sektomis, nėra toks jau retas reiškinys. Nors tik nedaugelis žmonių Lietuvoje priklauso NRJ (0,29%)[2], kažkokį laiko tarpą su tokiomis grupėmis buvo susijęs ne vienas. Kartais įsitraukimas nesukelia didelių pokyčių žmogaus gyvenime, yra laikinas reiškinys, arba tiesiog nėra pastebimas kitiems.

Tačiau neretai pasitaiko, kad vienam nereligingos šeimos nariui tapus itin religingam, ar, dar blogiau – patekus į kokią nors prastą reputaciją turinčią grupę, artimieji ne juokais susirūpina. Dar daugiau nerimo sukelia tokie atvejai, kai dėl įsijungimo į NRJ pastebimai pasikeičia žmogaus santykiai: asmuo tampa užsidaręs, laikas, anksčiau skirtas šeimos nariams gali būti skiriamas NRJ, arba asmuo gali entuziastingai bandyti atversti į naują tikėjimą šeimos narius, mesti studijas, darbą, išeiti gyventi į komuną…

Kas tai per grupės?

NRJ – tai labai įvairios religinės grupės. Vienos jų siekia intensyviau išgyventi krikščioniškąjį tikėjimą (pvz., Tikėjimo žodis) ar kokią nors jo modifikaciją (Jehovos liudytojai).

Kitos yra įkvėptos naujo apreiškimo, sujungiančio krikščionybės ir rytų religijų elementus, siekia įgyvendinti kokią nors žmonijos gelbėjimo programą (pvz., Suvienijimo judėjimas („munistai“).

Dar kitos kviečia į nušvitimą bei išsilaisvinimą per meditaciją bei sekimą rytų religijų guru (pvz., krišnaitai, Sachadža Joga, įvairiausių pakraipų budistai).

Yra ir tokių, kurios kūrybingai supina vakarų psichoanalizės, magijos bei rytų religijų elementus siūlydamos vakarų kultūriniame kontekste priimtiną holizmo ir sėkmės kelią, pasiekiamą per asmeninę transformaciją bei manipuliacijas aplinka (pvz., Scientologijos bažnyčia bei jos Dianetikos centrai, Ošo judėjimas).

Ar jos – pavojingos?

Grupių esama įvairių, ir artimesnių mums įprastam religingumui, ir labai egzotiškų, tiek tradicinių (pvz., krikščioniškos grupės), tiek ir alternatyvių moralinių nuostatų (pvz., Ošo judėjimas). Tačiau bet koks intensyvesnis religingumas mūsų sekuliarioje visuomenėje atrodo įtartinas ir gali kelti įtampą (anksčiau tokią įtampą religingoje aplinkoje keldavo pasaulietiškumas).

Taigi, ne kiekvieną kartą, kai šeimoje kyla konfliktas dėl vieno iš šeimos narių įsijungimo į NRJ, kaltas yra NRJ. Žmones gąsdina naujumas, intensyvumas, tad artimiesiems labai nesunku kažką daryti iš nepagrįstos baimės, imtis nekorektiškų veiksmų. Reikia suprasti, kad ir į NRJ atsivertęs žmogus gali jaustis labai nestabiliai ir neužtikrintai dėl savo naujų įsitikinimų, tad į artimųjų nuogąstavimus gali reaguoti neadekvačiai.

Iš kitos pusės, esama NRJ, kuriose grupės dinamika yra itin manipuliatyvi, lyderis – itin autoritariškas, reikalavimai įsitraukusiam asmeniui – itin dideli, kitaip sakant, tokios grupės gali kelti pavojų žmogaus socialiniam gyvenimui ir psichinei sveikatai. Tačiau, kadangi NRJ – labai skirtingos, o ir skirtinguose kontekstuose gali reikštis skirtingai, kadangi tokioms grupėms didelę įtaką turi jų charizminiai vadovai, labai sunku daryti apibendrinimus dėl tokių grupių „sveikatos“ ar prognozuoti, kaip konkretus individas tokioje grupėje funkcionuos.

Todėl, artimajam įsitraukus į NRJ, neverta daryti išvadų iš bendro pobūdžio informacijos apie „sektas“, reikia ieškoti patikimos, nesensacingos informacijos apie konkrečią NRJ, kreiptis į naujojo religingumo specialistus.

Ką daryti artimajam įsitraukus į NRJ?

  • Neskubėkite reaguoti. Venkite kaltinimų, venkite žeminti NRJ, į kurią artimasis įsijungęs.
  • Siekite kuo daugiau sužinoti apie NRJ, kuriam priklauso artimasis. Nepasitenkinkite vien neigiamom žiniom, kreipkitės į NRJ žinovus, galinčius pateikti objektyvią informaciją.
  • Gerai išsiaiškinkite savo motyvus, santykį su į NRJ įsitraukusiu asmeniu, neįsisąmonintus troškimus jo atžvilgiu. Atkreipkite dėmesį į galimas problemas šeimoje, pripažinkite jas. Gal būt tam prireiks psichoterapeuto pagalbos.
  • Siekite išlaikyti kontaktą su artimuoju. Jei grupė, į kurią ji/jis įsitraukė, yra manipuliatyvi, kontaktai su išoriniu pasauliu gali būti labai reikšmingi, jei asmuo nuspręs palikti tokią grupę. Jei kontaktai bus prarasti, jam bus sunkiau apsispręsti išeiti ir iš naujo integruotis į visuomenę.
    Plačiau apie tai pasiskaitykite straipsnyje „Ką daryti, jei jums artimas žmogus pateko į „sektą”?“

II DALIS. PSICHOLOGINIS ASPEKTAS

Į Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centrą neretai kreipiasi tėvai, kurių vaikai įsijungia į kokį nors naująjį religinį judėjimą, prašydami pagalbos, patarimo, kaip susikalbėti su staiga fanatiškais tapusiais vaikais. Neretai paaiškėja, kad tėvai nejučiom patys apsunkino savo santykius su vaikais bandydami bet kokia kaina ištraukti savo atžalas iš „sektos“. Jau pasakojau apie NRJ įvairovę, todėl norėčiau aptarti du klausimus:

  • Tėvų ir artimųjų reakcijas į artimo žmogaus įsijungimą į NRJ;
  • Priežastis, dėl kurių žmonės įsitraukia į NRJ.

„Ką mes blogo padarėme, kad taip nutiko?“

Tėvus, kurių vaikai įsitraukia į NRJ, neretai kankina ne tik nerimas dėl savo atžalų, jų nesuprantamų jų veiksmų ir nesuprantamo atsidavimo keistai grupei, bet ir kaltės bei gėdos jausmai. Tėvai neretai sako: „kaip mano sūnus gali vaikščioti gatvėmis ir rinkti pinigus „už tyrą meilę? Jis man gėdą daro, aš negaliu to sakyti savo draugams“. Arba: „kaip mano duktė gali gyventi toje komunoje su sektantais? Matyt mes jai buvome negeri, kažko jai nedavėme, kad ji išėjo iš namų“.

Atsiminkite: kiekvienas asmuo pats atsakingas už savo pasirinkimus, mes negalime pasirinkti už kitus ir nesame už jų veiksmus atsakingi. Šią tiesą, išlaisvinančią nuo kaltės ir atveriančią kelią autentiškam santykiui su NRJ esančiu artimu žmogumi, suvokti pačiam kartais l abai sunku, čia gali padėti dvasininkas ar psichoterapeutas.

Kaip „protingas žmogus“ galėjo „patekti į sektą“?

Nors ir nesame atsakingi už kitų žmonių veiksmus, mūsų gyvenimas ir santykiai su žmonėmis, ypač vaikais, kurie nuo mūsų labiausiai priklausomi, turi įtakos jų pasirinkimams. Į NRJ žmonės neretai įsitraukia tik po ilgo psichologinio ar socialinio diskomforto laikotarpio, kai ilgą laiką jaučiasi svetimi kitiems, kai socialiniai vaidmenys neatitinka žmogaus savivokos. Tokios būsenos žmonėms lengva „atsiversti“ net ir į labai egzotiškas religijas. Tokiose religijose jie gali bent laikinai patirti „atradę save“. Nors iš žmogaus elgesio sprendžiant gali atrodyti, kad „jam ne visi namie“, gal būt pirmą kartą per ilgą laiko tarpą jis iš tiesų jaučiasi savimi.

Taigi, NRJ narystė ne visada teikia negatyvią patirtį, neretai buvę NRJ nariai savo patirtį NRJ įvardija kaip labai pasitarnavusią jų asmenybės brendimui.

Iš kitos pusės, turime pastebėti, kad net ir egzotiškų NRJ pasaulėžiūra nėra tokia jau nesuprantama, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ji paprastai įtraukia ir savitai supina daugybę vertybių (tokių, kaip meilė, atsidavimas) ir mitų (pvz., artėjančios pasaulio pabaigos ar priešingai – evoliucijos, nesibaigiančio progreso), kuriais nesąmoningai tikime patys, kurie atrodo savaime suprantami.

Pvz., iš namų į komuną išėjusiam ir mokslus metusiam vaikinui, renkančiam gatvėje aukas už „tyrą meilę“, ne šiaip sau „praplovė smegenis“: jis greičiausiai pasijuto svarbus „Suvienijimo judėjimo“ bendražygiams, judėjime išvydo iš pažiūros kitokius šeimos santykius, nei matė savo alkoholikų šeimoje, ir nusprendė siekti, kad pasaulis būtų kitoks, pagal, atrodo, praktiškai įvykdomą programą, kurios tikslas – taika ir laimė pasaulyje. Tikėjimas naujuoju mesiju S.M.Moon‘o asmenyje jam atrodė suprantama šios programos dalis.

Neretai tvirtinama, kad į NRJ žmonės neįsijungtų, jei jiems nebūtų „praplaunamos smegenys“. NRJ, kaip ir kitur visuomenėje, veikia įtikinėjimo ir manipuliacijos mechanizmai, tačiau nusprendę, kad žmogus pasirinko narystę NRJ ne savo valia, laikysime jį daiktu, tos valios išvis neturinčiu. „Smegenų plovimo“ hipotezė yra moksliškai nepatvirtinta, žeminanti žmogaus orumą ir atimanti galimybę užmegzti su juo autentišką santykį. Jei norime palaikyti ryšį su asmeniu, įsitraukusiu į NRJ, turime priimti jį ir jo pasirinkimą.

IŠNAŠOS

[1] Duomenys iš 2001 m. vykusio gyventojų surašymo, sudėjus narystę grupių, kurios paprastai (ar bent jau kartais) žiniasklaidos traktuojamos kaip „sektos“: Jehovos liudytojų, visos (pilnos) evangelijos bažnyčios, sekmininkų, baptistų (ir laisvųjų bažnyčių), septintos dienos adventistų, Naujosios apaštalų bažnyčios, budistų, Krišnos sąmonės judėjimo, Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios (mormonų), Šri Satja Sai Babos organizacijos, nedenominacinės krikščioniškos bažnyčios, Kristaus bažnyčios, bahajų, Scientologijos bažnyčios (scientologija), Ošo meditacijos centrų, Suvienijimo bažnyčios. Tik nedaugelio šių judėjimų veikla kelia realią įtampą visuomenėje.

[2] Naujieji religiniai judėjimai – populiarus bet ne itin informatyvus intensyvaus religingumo formų, pastaruoju metu išplitusių Lietuvoje, pavadinimas. Kadangi sekuliarioje visuomenėje žmonėms daugiausiai nerimo kelia pats didesnis nei paviršutiniškas religingumas, tad visuomenėje neretai bijoma ir labiau tradicinių, anaiptol ne naujų, tačiau intensyvų religingumą propaguojančių grupių, atsinaujinimo judėjimų tradicinėse religijose, ir pan. Taigi, kalbėdamas apie naujuosius religinius judėjimus iš esmės kalbu apie bet kokį intensyvų ir mažiau pažįstamą religingumą.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje psichoterapija.ot.lt

Donatas Glodenis