Katalikiško pasaulio reakcijos į konfliktą Artimuosiuose Rytuose

Versija spausdinimui

Toliau tęsiasi prievarta Artimuosiuose Rytuose. Žinių agentūros praneša apie naujas aukas, žuvusias per Izraelio kariuomenės naikintuvų antskrydžius Libane. Manoma, kad vien antradienio naktį ir dieną galėjo žūti apie 50 žmonių. Šis skaičius prisideda prie Libano sveikatos apsaugos ministerijos jau oficialiai patvirtinto 175 karinio konflikto aukų sąrašo. Dauguma jų – civiliai. Dešimtys tūkstančių žmonių paliko savo namus ir bėga į saugesnes zonas, Vakarų valstybės lėktuvais ir laivais iš konflikto zonos gabena savo piliečius.

Tuo tarpu Izraelio armijos vado pavaduotojas generolas Mosche Kaplinsky interviu Izraelio armijos radijui pareiškė, kad antskrydžiai tęsis dar kelias savaites tol, kol nebus pasiektas užsibrėžtas tikslas – išlaisvinti pagrobti Izraelio kareiviai ir sunaikinta Hezbollah, arabų šiitų kovotojų organizacijos, užsibrėžusios sunaikinti Izraelio valstybę, infrastruktūra.

Izraelio vicepremjeras Shimon Peres televizijos kanalui „Sky news“ teigė, jog nuo atviro konflikto pradžios Hezbollah kovotojai į Izraelio teritoriją paleido apie 1500 įvairių tipų sviedinių ir raketų. Anot jo, Hezbollah gali disponuoti apie 12 000 raketų, gautų iš Sirijos ir Irano. Izraelio paskelbtais duomenimis, konflikto metu žuvo 24 žydai, pusė iš jų – civiliai. Dienraščio „Yediot Ahronot“ atlikta apklausa rodo, jog 86 % Izraelio gyventojų pritaria Izraelio armijos kariniams veiksmams ir premjero Ehudo Olmerto politikai.

Izraelio – Libano konfliktas ir Izraelio antpuoliai susilaukė didelio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius paragino kuo greičiau nutraukti atakas, panašų bendrą komunikatą paskelbė ir Sankt Peterburge susirinkusios G-8 grupei priklausančios valstybės, Europos Sąjungos Aukštasis atstovas Bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais Javier Solana padėtį nusakė kaip „iš tiesų dramatišką“.

Krizė Artimuosiuose Rytuose taipogi susilaukė plačios katalikiško pasaulio reakcijos. Sekmadienio vidudienio maldoje popiežius Benediktas XVI meldėsi už taiką Artimųjų Rytų kraštuose, išreiškė didelį susirūpinimą dėl dramatiškų konflikto pasekmių Libane ir civilių aukų bei priminė, jog nei teroristiniai aktai, nei atsakai į teroristinius išpuolius, per kuriuos žūva civiliai, negali būti pateisinami, tai teisės ir teisingumo pažeidimai. „Panašūs konfliktų sprendimo būdai, kaip rodo liūdna patirtis“, - perspėjo Popiežius, - „neatneša teigiamų rezultatų“. Šventasis Tėvas pakvietė katalikus ypatingai melstis už taiką Artimuosiuose Rytuose.

Kanados vyskupų konferencijos komisija „Vystymasis ir taika“ kreipėsi į Kanados ministrą pirmininką ir užsienio reikalų ministrą prašydama jų padaryti viską, kas įmanoma, kad Artimuosiuose Rytuose būtų nutrauktas karinis konfliktas ir laikomasi tarptautinės teisės normų. Kanada yra viena iš didžiajam G-8 priklausančių valstybių.

Šveicarijos vyskupų konferencija paskelbė pranešimą spaudai, kuriame prašo taikaus konflikto sprendimo būdo. Šveicarijos vyskupai meldžiasi, kad kraujas nustotų būti liejamas, kad neapykantą pakeistų blaivus protas. „Tegu Vyriausybės, Bažnyčios ir visi geros valios žmonės daro kas jų galioje, kad regione būtų pasiekta ilgalaikė ir teisinga taika“, - kviečiama Šveicarijos vyskupų konferencijos komunikate.

Katalikų humanitarinės pagalbos organizacija „Caritas Internationalis“, kuri pavojingoje zonoje nenutraukė savo veiklos ir tiekia maistą bei rūbus daugybei žmonių Gazos ruože ir Libane, pakvietė visas konflikte dalyvaujančias puses nutraukti skerdynes ir sėsti prie derybų stalo. Caritas komunikate primenama, jog pagal tarptautines humanitarines normas visos vyriausybės ir valdžios turi stengtis apsaugoti civilius gyventojus bei užtikrinti veikimo laisvę humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms.

Vatikano dienraštis „L‘Osservatore Romano“ pažymi, kad nors visa tarptautinė bendruomenė sutaria, jog reikia baigti karinį konfliktą Izraelio bei Libano pasienyje ir pereiti prie politinių ir diplomatinių problemų sprendimo būdų, tačiau nesugeba iškelti jokios veiksmingos iniciatyvos ir jos žodžiai krenta tarsi į tuštumą. Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija yra tokia – Hezbollah partizanai turi nutraukti atakas bei paleisti pagrobtus Izraelio karius ir tik po to galima reikalauti, jog Izraelio kariuomenė sustabdytų savo atakas.

Bernardinai.lt, Vatikano radijas