Gintaras Beresnevičius
Okultizmas - XIX a. fenomenas, pritaikytas sekuliarizuotai visuomenei ir jos požiūriams į pasaulį; tokį, koks jis turi būti mago ar šamano akimis – aiškus, paprastas, tinkamas naudojimui.
Santrauka: Vieno žinomiausių bei įtakingiausių šiuolaikinių amerikiečių religijos sociologų R. Bellah įvesta „pilietinės religijos“ sąvoka tapo jau įprastu šio mokslo diskurso elementu. Daugiausia triukšmo sukėlęs šio mokslininko darbas buvo būtent šis straipsnis, - „Pilietinė religija Amerikoje”, - pirmąkart paskelbtas 1966 metais DAEDALUS žurnale. Straipsnis sukėlė nemažą kritikos bangą, tačiau ne mažiau susilaukė ir liaupsių. Pats Bellah ne kartą pabrėžė, jog nuo tariamų bendraminčių jis kenčiąs nepalyginamai daugiau nei nuo kritikų: jo pozicija labai dažnai iškraipoma bei suprimityvinama kai kuriems autoriams bandant savo ekstravagantiškas idėjas apdengti Bellah teorijos šydu.
Gintaras Beresnevičius
Sekuliari visuomenė savo gyvenime praranda daugelį orientyrų. Tai ne naujiena. Sekuliari visuomenė ir kūrėsi, kovodama su religinėmis vertybėmis ir jas paneigdama. Tad naujų orientyrų kūrimas yra viena svarbiausių jos užduočių. Tokių orientyrų, kurie būtų apibrėžti, universaliai galiojantys ir teikiantys džiaugsmą bei stabilumą. Suprantama, tai reklama ir panašūs ideologiniai beigi masinės kultūros lauko stereotipai. Niekur nepasidėsi, visuomenė be vertybių negali gyventi, tad orientyrai ir vertybės pateikiami jau nuo mokyklos suolo, nuo jaunumės; tuo užsiima žiniasklaida už mokyklos ribų, o viduje tai įgyvendinama pereinant prie vertinimo pagal testus. Šis principas jau lyderiauja visais švietimo lygmenimis.
Massimo Introvigne
Šiek tiek ironiška atrodo tai, jog konferencijoje apie religijos ateitį, pats šis pranešimas skirtas nuvalkiotai kategorijai, kuri jau pati savaime gali neturėti ateities. Jau XX a. pradžioje, nors keletas valstybių dar įnirtingai gynė valstybinės religijos monopolį, aiškiai matėsi, kad religingumo rinka vakaruose išsireguliuoja, atsiranda naujų didelę įtaką turinčių jos dalyvių. Kadangi tapo nebeįmanoma nuo erezijos apsisaugoti įstatymiškai, tradicinių konfesijų krikščionys (angl.: „mainline Christians“; vert. past.) vietoj senojo įvardijimo „erezija“, įvedė naujas sąvokas - „kultas“ ar „sekta“ (netrukus, kitose kalbose, - ne anglų, - šios sąvokos įgijo ryškų menkinantį atspalvį), tuo siekta parodyti, jog naujesnės religijos yra žalingos visuomenei. Gerokai išpopuliarėjo krikščioniška kontrkultinė literatūra. Daug vėliau pasirodė ir sekuliari antikultinė literatūra, kurioje tvirtinta, jog naujesnės religijos kelia pavojų psichinei sveikatai bei viešajai tvarkai.
Andrius Navickas
Rytietiškos kilmės judėjimai yra labai įvairūs – be budistinių ir dzenbudistinių grupių, šiandien JAV ir Europoje gausu induistinės kilmės bendruomenių. Nepaisant įvairovės, galima išskirti tam tikrus bruožus, daugiau mažiau būdingus visoms rytietiškos kilmės grupėms.