valstybė ir religija

Seimo narė Dalia Kuodytė 2015 m. birželio 22 d. Seimui pateikė trylika įstatymų projektų, kuriais siekiama mažinti teisės aktuose išvešėjusią takoskyrą tarp tradicinių religinių bendruomenių, kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių, valstybės pripažinimo neturinčių, tačiau įregistruotų religinių bendruomenių teisių. Siūloma keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų, Žemės, Vaiko teisių apsaugos pagrindų, Švietimo, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo, Karo prievolės, Diplomatinės tarnybos, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Socialinių paslaugų ir Lygių galimybių įstatymus, taip pat Baudžiamąjį kodeksą.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte rašoma:

Istoriniai tyrimai leidžia manyti, kad Lietuvos valstybės požiūris į tradicinėmis nesančias religines mažumas nesikeičia nuo XX a. pradžios. Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines ir kitas yra giliai įsišaknijęs valstybės politiką religinių mažumų atžvilgiu formuojančių politikų bei ją vykdančių valstybės tarnautojų galvose, nekreipiamas dėmesys į kintantį socialinį kontekstą – globalizacijos ir migracijos veikiamą Lietuvos visuomenę ir jos narius, kurie religinį priklausymą vis dažniau grindžia pasirinkimu, o ne tradicija, todėl manome itin svarbu atkreipti dėmesį į šią kintančią situaciją Lietuvos religiniame gyvenime. ... Socialinių tyrimų duomenys rodo, kad religinių mažumų, t.y. tradicinėmis nesančių religinių bendruomenių padėtis šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje yra sudėtinga. Religinių mažumų atstovai jaučiasi diskriminuojami – stigmatizuojami ir marginalizuojami vyraujančios religinės bendruomenės – Romos katalikų bažnyčios, žiniasklaidos ir teisės aktų, skirstančių religines bendruomenes į tradicines ir kitas. Tyrimai taip pat atskleidė, kad religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimą riboja Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta religinė nelygybė.

Religija.lt skaitytojams pateikiame daug prieštaravimų keliančio Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kolegijos vienbalsio („už“ balsavo ir Lietuvos, ir Italijos deleguoti teisėjai) sprendimo argumentacijos dėl Nukryžiuotojo atvaizdų Italijos mokyklose santrauką, parengtą pagal paties Teismo pranešimą spaudai. 

Gediminas Pulokas

Kalbant apie valstybės ir religijų tarpusavio santykių reglamentavimą, neišvengiamai tenka „atsispirti“ nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su civilizuotame pasaulyje plačiai įtvirtintos religijos (o kartu ir sąžinės) laisvės nuostatos, problematikos. Religijos laisvė veikiausiai yra sudėtingiausias iš visų žmogaus teisių problematikos objektų. Taip yra vien jau dėl to, kad šioje srityje labai dažnai trūksta susitarimų esminiais klausimais. Iš dalies taip yra dėl to, kad svarstant apie religijos laisvę neretai susiduriama su skirtingomis kultūrinėmis nuostatomis. Vienam žmogui tam tikras elgesys gali atrodyti šventas, religingas, tuo tarpu kitam – nieko nereikšti ar net būti šventvagiškas. Todėl diskusijose dėl religijos laisvės standartų dažnai tenka svarstyti skirtingų kultūrinių nuostatų įtaką.

Europos Sąjunga užkirto kelią Vatikano bandymui sumažinti abortų skaičių vienoje iš Centrinės Europos valstybių. Europos Komisijos paskirta teisinė taryba sukritikavo sutarties tarp Slovakijos ir Vatikano projektą, kuriuo būtų suvaržytas abortų bei dirbtinio apvaisinimo gydymo metodų taikymas.

Teisininkų grupė įspėjo, kad Slovakija, pasirašiusi šią sutartį, gali neįvykdyti savo įsipareigojimų kaip ES narė. ES pagrindinių teisių nepriklausomų ekspertų išvadoje teigiama, kad „Slovakija gali tapti nevykdančia savo įsipareigojimų“.

Kaip šiandien pranešė Teisingumo ministerija, dar šiemet specialistai planuoja ištirti situaciją dėl netradicinės medicinos ir įvairių magijos formų paslaugas siūlančių asmenų veiklos keliamų problemų ir pasiūlyti vartotojus apsaugosiančias priemones.