Rusai piktinasi mormonams „perkant sielas“

Versija spausdinimui

The Observer, 2003-11-23. Rusų ortodoksų bažnyčia išreiškė savo nepasitenkinimą tariamu mormonų bandymu nupirkti mirusių Rusų vardus siekiant „pakrikštyti mirusias sielas“ į savo tikėjimą.

Viename Nižnij Novgorodo archyve Pastarųjų dienų šventųjų Bažnyčia mokėjo po dešimt JAV centų už kiekvieną tūkstančius mirusiųjų vardų įrašų turinčių archyvo puslapių nukopijavimą į mikrofilmą. Šiame archyve saugomi daugiausiai 18 a. mirusiųjų vardai.

Šis visiškai nuskurdinto archyvo bandymas išsaugoti turimus dokumentus sukėlė pasipiktinimą šioje šalyje, kur daugelis gyventojų išpažįsta stačiatikių tikėjimą. Tuo tarpu mormonų bažnyčia pyksta manydama, kad taip trukdoma jos religinei praktikai.

Vietinės stačiatikių bažnyčios atstovas tėvas Igoris Pčelinstovas teigė, kad „mormonų mokymas apie mirusiųjų atvertimą prieštarauja protui ir natūraliai iššaukia tikinčiųjų susirūpinimą, sukuria įtampą“.

Darbas archyve buvo laikinai nutrauktas, kol vietinės valdžios komisija ištyrinės situaciją.

Nikolajus Chrominas, vietinės valdžios atstovas teigia, kad „Šis darbas nėra uždraustas. Jis tiesiog sustabdytas, o tuo tarpu valdininkai ir prokurorai iš keturių tradicinių Rusijos religijų – krikščionių ortodoksų, žydų, Budistų ir musulmonų, tyrinėja šį atvejį“. Jis taip pat teigė, kad mormonai šiame mieste veikia jau labai seniai – apie 100 metų, nors sovietmečiu jų veikla buvusi nelegali.

Viktoras Kharlanmovas, Nizhni Novgorodo regioninio archyvo vadovas, teigė, kad šis projektas buvo pradėtas pasiekus susitarimą tarp su mormonais susijusios Genealogijos draugijos (Juta, JAV), ir Rusijos Istorijos ir archyvistikos bendrijos, įsikūrusios Maskvoje. Jis teigė, kad „yra svarbu išsaugoti šią svarbią mūsų archyvų dalį“. 70 procentų Mormonų pinigų skiriami Maskvos bendrijai, o 30 procentų lieka vietiniam archyvui.

Tačiau Stačiatikių ekspertai ir atstovai išreiškė didelį susirūpinimą tuo, kad projektas gali sukelti nemalonumų vietiniams gyventojams. Profesorius Aleksandras Dvorkinas, Maskvos Šv. Tichono instituto sektologijos katedros vadovas, teigė, kad „Mormonų pavaduojantysis krikštas, arba „krikštas už mirusiuosius“, yra gerai žinoma praktika, aprašyta eilėje knygų. Šiai praktikai atsiradus jie ieškojo tik savo protėvių ir už juos krikštydavosi, tačiau vėliau jie pradėjo krikštyti visus – katalikus, musulmonus, žydus, stačiatikius.

Bet kuris krikščionis jums pasakytų, kad tokie ritualai niekaip nepakenkia mirusiųjų sieloms. Tačiau tokie ritualai žeidžia tikinčiųjų jausmus, nes jie tokius ritualus, panaudojant mirusiųjų vardus, prilygina satanistų atliekamiems kapų išniekinimams“.

Tačiau Nižnij Novgorodo Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios atstovas bei patarėjas Mormonų Maskvos regionui Jevgenijus Smirnovas nesutinka su tokia nuomone: „mūsų bažnyčia siekia sukurti duomenų bazę, kuri leistų žmonėms susirasti savo protėvius. Mūsų krikštas nėra „perkrikštijimas“; šis krikštas tiesiog suteikia mirusiųjų sieloms laisvę pasirinkti mūsų įsitikinimus arba juos atmesti.“

Nick Paton Walsh