Rusija: žmogaus teisių grupės teigia, kad šalyje trūksta tolerancijos religinėms mažumoms

Versija spausdinimui

Gegužės 19 d. Maskva. Žymūs žmogaus teisių aktyvistai susirinko Maskvoje norėdami pasmerkti didėjančią netoleranciją religinėms mažumoms Rusijoje.

Spaudos konferencijoje jie kaltinio vyriausybę diskriminuojant kitų nei stačiatikių konfesijų tikinčiuosius. Anatolij Pčelincev, vadovaujantis Religijos ir teisės institutui, teigė, kad vyriausybė skiria žymias sumas stačiatikių bažnyčiai, tačiau visoms kitoms konfesijoms parama nėra skiriama.

„Deja, vietinių valdžios organų ir centrinės vyriausybės biudžetuose finansai religinės paskirties pastatams statyti išskiriami tik Stačiatikių Bažnyčiai“, teigė Pčelincev. „Matome, kad Stačiatikių Bažnyčios hierarchai važinėja Mersedesais, juos saugo vyriausybės apsauga, ir visa tai - mokesčių mokėtojų sąskaita. Kodėl taip mylima tik viena konfesija? Juk pagal Konstituciją, Rusija yra sekuliari valstybė, kurioje visos religijos prieš įstatymą yra lygios“.

Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja, pasak Pčelincevo, 2004 m. nustatė, kad Rusija nuolat pažeidinėja religinių grupių teises.

Pčelincevo paskaičiavimu, Rusijoje šiuo metu veikia apie 15 tūkst. religinių organizacijų, nors tik 1/3 jų yra įregistruotos. Valdžia taip pat neretai trukdo daugeliui šių grupių nuomotis pastatus tikėjimo praktikavimui. Pastaruoju metu skirtingų religinių bendrijų atstovams iš užsienio taip pat buvo atsisakyta išduoti vizas.

Pvz., kovo 23 d. buvo atsisakyta išduoti vizą į Rusiją Išgelbėjimo armijos nariams iš Anglijos ir Danijos. Pasak Pčelincevo, tokių pačių situacijų pasitaiko ir kitų konfesijų atstovams - katalikams, protestantams, baptistams.

Kitas augančios netolerancijos pavyzdys - vandalizmo aktai, įvykę per keletą pastarųjų metų. Buvo nusiaubti baptistų maldos namai bei žydų sinagogos.

Nuo rugsėjį įvykusios Beslano įkaitų tragedijos Rusijoje pamažu įsitvirtina nuomonė, kad islamas yra glaudžiai susijęs su terorizmu. Anuomet daugiau nei 300 žmonių, pusė jų - vaikai, mirė kruvinos pietų Rusijos Beslano mieste esančios mokyklos apgulties metu. Atsakomybę už įkaitų paėmimą vėliau prisiėmė separatistai sukilėliai iš daugiausiai musulmonų apgyvendintos Čečėnijos.

Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad blogėjanti viešoji nuomonė apie musulmonus susijusi su Rusijos žiniasklaidos propaguojamais ksenofobiniais stereotipais.

Olegas Mironovas, buvęs nepaprastuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais Rusijai nuo 1998 iki 2004 m. teigė, kad besitęsiantis karas Čečėnijoje, kuriame jau dešimt metų kasdien žūsta žmonės, sustiprino anti-islamiškas nuotaikas Rusijoje. Tačiau dėl to, pasak Mironovo, kalta federalinė vyriausybė.

Musulmonų atstovai ir žmogaus teisių stebėjimo grupės išreiškė susirūpinimą dėl pagausėjusių pranešimų apie žiaurų ar žeminantį policijos elgesį su pavieniais musulmonais. Jie kaltino valdžią imantis paprastų musulmonų persekiojimo bendrojoje antiteroristinėje kampanijoje. Buvo pastebėta, kad pagausėjo teisminių procesų prieš musulmonus, kaltinamus ryšiais su radikaliomis islamo grupėmis, pvz., Hizb ut-Tahrir. Žmogaus teisių stebėtojai pažymėjo, kad šiuose procesuose neretai trūksta įkalčių, dėl ko procesai visai sužlunga, arba baigiasi švelniomis bausmėmis.

Parengta pagal Laisvosios Europos radijo pranešimą, publikuota www.wwrn.org