Seimas pritarė Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato grąžinimui tikintiesiems

Versija spausdinimui

2018 m. spalio 9 d. rytiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė (80–ia balsų už, susilaikė 0, prieš 0) nutarimą Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios- Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai- Sinodui natūra“, projektas (Nr. XIIIP-2368(2). Projekto antrą variantą pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (pirmininkė Guoda Burokienė) narys Povilas Urbšys.

Svarstymas dėl Kauno evangelikų reformatų bažnyčios pastato nuosavybės klausimo pateikimo Seime  vyko rugsėjo 20 d. Ir rugsėjo 26 d. Savivaldybių ir valstybės valdymo komitetas (pirmininkė Guoda Burokienė) - bažnyčios grąžinimui pritarė vienbalsiai.

Gavusi Seimo pritarimą galutinį sprendimą dėl pastato grąžinimo tikintiesiems turi priimti Vyriausybė.

Reformatai Kaune niekada neturėjo savos bažnyčios. Reformatų tikėjimo žmonės daugiausia buvo vokiečių  tautybės ir atvykstantys laikinai kunigai pamaldas reformatams laikydavo liuteronų bažnyčioje. Tarpukariu Kaunas lietuvėjo, reformatų (atvykusių iš Šiaurės Lietuvos daugiausia) skaičius perkopė tūkstantį. 

1930 m. birželio  24 d. Lietuvos ev. reformatų Bažnyčios Sinode Biržuose buvo nutarta Kaune organizuoti atskirą reformatų parapiją, pavedant šį darbą kun. Jonui Šepečiui, kuris tame pat Sinode buvo ordinuotas Papilio–Vilniaus distrikto superintendentu. Taip pat tame Sinode buvo nutarta imtis reformatų bažnyčios Kaune statybos, sudarytas statybos komitetas, į kurį, be kun. Jono Šepečio, įėjo superintendentas kun. Povilas Jakubėnas, broliai kuratoriai Jonas ir Martynas Yčai bei kt.

Statybos reikalų komiteto pirmininku buvo išrinktas kuratorius, savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus viršininkas dr. Jonas Puodžiūnas. Dar 1930 m. kovą krt. Martynas Yčas, krt. dr. Mykolas Devenis ir Gabrielis Macys išrūpino reformatų bažnyčios statybai apie pusantro tūkstančio kv. metrų sklypą E. Ožeškienės gatvėje. Už sklypo nuomą kasmet miesto savivaldybei reikėjo mokėti po 25 ct už kv. metrą. Sklypą už 8 tūkst. Lt reformatams perleido ugniagesiai.

Lėšos bažnyčios statybai buvo renkamos visoje Lietuvoje. Buvo parduota žemė prie neveikiančios Deltuvos reformatų bažnyčios, o 1937 m. valstybės suteikė paramą 25 tūkst. Lt. Aukoti Kauno bažnyčios statybai buvo kviečiami visos Lietuvos reformatai, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

Pirmąjį Kauno bažnyčios projektą parengė iškilus tų laikų architektas V. Michelevičius. Tačiau Valstybės Statybos taryboje šis projektas nebuvo patvirtintas kaip neatitinkantis architektūrinės aplinkos, nes Kaunui buvo numatyta naujo, modernaus miesto ateitis. Perprojektuoti naujai buvo pakviestas Karolis Reisonas (Kārlis Reisons, 1894–1981) – latvių kilmės Lietuvos architektas, tuo metu gyvenęs ir dirbęs Kaune.

Karolio Reisono 1937 m. suprojektuota evangelikų reformatų bažnyčia E. Ožeškienės gatvėje buvo puikios modernistinės architektūros, labai panaši į jo jau suprojektuotą ir pradėtą statyti Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio proga Romos katalikų Kristaus Prisikėlimo bažnyčią Žaliakalnyje.

Statybos darbai buvo pradėti 1937 metų lapkritį. Statybą vykdė rangovai S. Gurevičius ir J. Judelevičius. Darbus prižiūrėjo technikas kuratorius Martynas Dilys. Išorės statybos darbai užbaigti 1938 m., o vidus buvo įrenginėjamas dar dvejus metus. Dėl prasidėjusios sovietų okupacijos naujoji bažnyčia nebuvo pašventinta, pamaldos nepradėtos laikyti.

Po karo buvo nugriauta viršutinė bažnyčios bokšto dalis, o nacionalizuotas pastatas paverstas alaus, vėliau tabako fabrikų sandėliu, kuriuo naudotasi iki 1952 metų. Tų metų kovo 13 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu pastatas perduotas VRM Kauno specialiosios mokyklos žinion, įpareigojant jį pritaikyti valgyklai ir įrengti sporto salę.

Prasidėjus Sąjūdžio judėjimui, visoje Lietuvoje kilo tautinio ir religinio atgimimo banga, žadanti laukiamų pokyčių. 1988 metų rudenį kauniečiai reformatai jau susibūrė į parapiją. Ėmė rūpintis bažnyčios atgavimu. 1990 metais Lietuvos kultūros paveldo globos Kauno taryba apsvarstė evangelikų reformatų bažnyčios tvarkymo eigą ir nusprendė, kad pastatas turi būti grąžintas parapijai ir atstatytas tiksliai laikantis K. Reisono projekto, tačiau šventovė tikintiesiems nebuvo perduota.

Pastatas iki šiol buvo Mykolo Riomerio universiteto nuosavybė, šios aukštosios mokyklos Viešojo saugumo fakultetas naudojosi buvusios VRM Kauno specialiosios mokyklos sporto sale ir pagal geranorišką susitarimą  sekmadieniais bei bažnytinių švenčių metu leidžiama ten laikyti pamaldas, kun. Franko van Daleno rūpesčiu šiek tiek  įrengtas kambarėlis vaikučių mokyklėlei, galima susirinkti Agapei. Pirmą aukštą Universitetas nuomoja valgyklai, kuria taip pat susitarus su nuomininkais, retkarčiais pasinaudoja parapija.

Kauno evangelikų reformatų bažnyčia yra įtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą.

Parengta pagal Ref.lt informaciją

raktiniai žodžiai: