Sekuliarios Europos egzistavimą patvirtina tyrimai

Versija spausdinimui

AP, Birželio mėn. 7 d. Popiežiaus Benedikto XVI nuogastąvimai dėl sekuliarizmo plėtros Vakarų Europoje buvo patvirtinti šį pirmadienį paskelbtais tyrimo, kurį inicijavo naujienų agentūra „Associated Press“ ir kuris buvo atliktas 10 valstybių, duomenimis.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Prancūzijoje yra didžiausia opozicija klerikalų lobizmui įstatymų leidyboje, tam priešinasi 85 proc. gyventojų. Prancūzijoje ypač griežtas požiūris į viešą religinių įsitikinimų reiškimą ir, pasak tyrimo, 19 proc. gyventojų yra ateistai. Kita šalis, kurioje yra toks didelis ateistų skaičius, pasak tyrimo, yra Pietų Korėja.

Tuo tarpu religingumas JAV atskiria šią valstybę nuo artimiausių savo sąjungininkų. Pasak tyrimo, amerikiečiai pripažįsta nekvestionuojamą tikėjimą Dievu ir yra kur kas labiau linkę derinti tikėjimą ir politiką, nei žmonės kitose valstybėse. Panašias nuostatas išreiškia meksikiečiai, tačiau, skirtinai nei JAV gyventojai, pastarieji griežtai prieštarauja klerikaliniam lobizmui. Tokia pozicija sutampa su istorine šios valstybės opozicija bažnyčios įtakai.

Pasak religijos sociologo Rodžerio Finkės (Roger Finke), JAV yra gausybė religijų, kurios bando motyvuoti amerikiečius didesniam įsitraukimui ir tai yra vienas iš labiausiai pastebimų dalykų.

Daugelis valstybių, skirtingai nei JAV, pergyveno įvairius religinius konfliktus, kurie prisidėjo prie jų gyventojų įtarumo dėl klerikalų dalyvavimo politikoje. Taigi, įvairūs faktoriai sąveikauja.

„Vokietijoje yra Krikščionių demokratų partija ir jos nariai kalba apie krikščioniškas vertybes, tačiau jie tai daro kitaip nei [politinės partijos] JAV. Jiems krikščionių vertybės yra iš dalies privačios ir nėra priimta jas iškelti į viešumą“, sakė Brentas Nelsenas (Brent Nelsen), politikos ir religijos sąveikos ekspertas Furman universitete, Pietų Karolinoje, JAV.

Ispanijoje, kur vyriausybė subsidijuoja Romos katalikų Bažnyčią, ir Vokietijoje, kur gyventojai bemaž pusiau pasidaliję į katalikus ir protestantus, pasak tyrimo, gyventojai yra pusiau pasidaliję į teigiančius, kad tikėjimas yra svarbus jų gyvenime, ir – atmetančius tokį teiginį. Beveik identiški duomenys Didžiojoje Britanijoje, kurioje valstybinė bažnyčia – Anglijos Bažnyčia – kovoja dėl klauptų užpildymo.

Italai, pasak tyrimo, yra vienintelė išimtis Europoje. 80 proc. italų teigia, kad religija yra svarbi jų gyvenime ir tik apie 50 proc. teigė nekvestionuojamai tikintys Dievu. Tačiau net ir Italijoje yra matomas priešiškumas religiniam dalyvavimui politikoje. Tik trys iš dešimties galvoja, kad dvasininkai turėtų bandyti įtakoti vyriausybės sprendimus; tokiam teiginiui pritarė dar mažesnis Ispanijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos gyventojų procentas.

Tyrimas buvo atliktas JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Meksikoje, Pietų Korėjoje ir Ispanijoje. Kiekvienoje šalyje šių metų gegužės mėn. 12-16 dienomis buvo apklausta apie 1000 suaugusių gyventojų. Tyrimo rezultatai gali turėti maždaug 3 proc. paklaidą.

Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia tam tikras religingumo tendencijas, peržengiančias valstybių sienas. Moterys yra labiau religingos nei vyrai, o vyresnio amžiaus asmenys yra labiau religingi nei jaunuoliai.

Bemaž visi JAV respondentai teigė, kad tikėjimas yra jiems svarbus ir tik 2 proc. pasakė, kad jie netiki Dievu. Beveik 40 proc. respondentų iš JAV pritarė teiginiui, kad religiniai lyderiai turėtų įtakoti politikus – tai yra žymiai daugiau nei kitose šalyse. Pasak vieno iš respondentų, pensininko Deivido Bleko (David Black) iš Pensilvanijos, JAV, mūsų valstybė buvo sukurta ant judeo-krikščioniškos politikos pagrindo ir religiniai lyderiai privalo kalbėti apie viešąją politiką.

Pasak tyrimo rezultatų, australai yra pasidaliję pusiau dėl religijos įtakos jų gyvenime, tuo tarpu du trečdaliai kanadiečių ir Pietų korėjiečių teigė, kad religija yra svarbi jų gyvenimo dalis. Visų trijų valstybių gyventojai kategoriškai prieštarauja religijos ir politikos sujungimui.

pagal Associated Press informaciją parengė Milda Ališauskienė