Graikijos ortodoksų bažnyčios okupavimas

Versija spausdinimui

Atėnai, Graikija. Tebevykstant debatams apie TVF (Tarptautinio valiutos fondo) ir ES griežtų priemonių paskyrimą Graikijai bei galimybę, jog Graikijos vyriausybės finansinių įsipareigojimų nevykdymas gali tęstis toliau, viena svarbi delionės detalė nebuvo plačiai viešinama už Graikijos ribų. O ji susijusi su ortodoksų bažnyčia.

Tai, apie ką visgi buvo pranešta, yra svarbu. TVF ir ES iki šiol rūpinosi vien tik tuo, kad būtų atsiskaityta su Europos bankais, kuriuos labiausiai paveikė blogos Graikijos skolos krizė. Šių institucijų nustatytos šokiruojančios taupymo priemonės – perpus sumažintos pensijos, didinamas išėjimo į pensiją amžius, didžiuliai socialinių, švietimo ir sveikatos apsaugos programų apkarpymai ir didžiulis nedarbas, kuris neabejotinai šias priemones seks – visa tai buvo suplanuota kaip pagalba Šiaurės Europos bankams, visai neatsižvelgiant į šių priemonių kainą Graikijos žmonėms.

Tuo tarpu neseniai vykusiais gatvės protestais, visą šalį apimančiais profsąjungų organizuotais streikais, aerotuostų darbo sulėtinimu buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės moka daugiau nei sąžiningą savo dalį, kai tuo tarpu bankai iš esmės nieko nemoka. Ir nesvarbu, ar kalbėsime apie įsipareigojimų nevykdymą ar apie skolų pertvarkymą, sąžiningesniame scenarijuje, bankai turėtų „sugerti“ dalį šių problemų ir sutikti padengti 50 euro centų už kiekvieną jų suteiktos blogos paskolos eurą.

Tačiau pačioje Graikijoje vyksta kažkas naujo: Pirmą kartą ortodoksų bažnyčia buvo identifikuota kaip korporacija, kokia ji ir yra. Negana to, buvo pateiktas pasiūlymas, jog ortodoksų bažnyčia irgi turėtų sumokėti dalį krizės suvaldymo kainos. Graikų ortodoksų bažnyčia moka itin mažus mokesčius, nors disponuoja dideliu nekilnojamuoju turtu, o šios bažnyčios dvasininkai yra apmokami valstybės. Greitu laiku ši patogi sąjunga tarp valstybės ir bažnyčios gali pasikeisti.

Graikų ministras pirmininkas, George Papandreiou buvo nuvykęs į Mount Anthos vietovę susitikti su ekumeniniu patriarchu Bartholomaios, norėdamas aptarti akivaizdžiai nedvasinius klausimus, susijusius su ortodoksų bažnyčios įsipareigojimais šios Graikijos krizės metu.

Taip pat įdomu tai, jog bažnyčia atrodo yra linkusi sutikti su  valstybės pateiktu pasiūlymu. Graikų ortodoksų bažnyčia jau yra parodžiusi savo pasiryžimą naudoti turimą didelį nekilnojamą turtą, finansuoti vyriausybės skolai, nors tai ji nori daryti savo nustatomais terminais ir būdu.

Įdomu, ką mes pamatysime toliau bei, kas iš viso to išeis. Priklausomai nuo to, ką mes pamatysime, tai gali parodyti radikaliai naują strategiją, norint atgauti pinigus iš korporacijų, kurios nemoka joms priklausančios dalies ir taip pat radikaliai naują požiūrį į bažnyčias kaip korporacijas.

Žinoma, kitose šalyse situacija yra visiškai kitokia, ir belieka pasvarstyti, kas būtų, jei Italijos ministras pirmininkas susitiktų su popiežiumi Benediktu XVI, kai Italija svirs link fiskalinės tragedijos Graikijos pavyzdžiu? O kas, jeigu stokojantis pinigų kongresas atidžiai peržiūrėtų JAV esančių bažnyčių fiskalines knygas?

Parengta pagal „Religion Dispatches“
Parengė Edgaras Navikauskas

raktiniai žodžiai: