Musulmonų moterys nepaiso Prancūzijos draudimo nešioti šydą

Versija spausdinimui

Paryžius, Prancūzija. Kenza Drider's plakatai skirti Prancūzijos prezidento rinkimams yra paruošti mėnesiu anksčiau nei prasidės oficiali kampanija. Štai ir ji, „laisvės kandidatė“, pavaizduota stovinti prieš eilę policininkų - ji dėvi šydą, dengiantį jai veidą.

K.Drider pareiškė savo avantiūristinę kandidatūrą tą pačią dieną, kai Prancūzijos teismas paskyrė baudą dviem moterim, kurios atsisakė nusiimti savo šydus. Visos trys moterys priklauso moterų grupei, kurios rengia pasipriešinimą šiam  įstatymui, kuris uždraudė dėvėti apdarus Prancūzijos gatvėse nuo balandžio ir sukėlė panašius atgarsius kitose Europos šalyse.

Jos yra linkusios įrodyti, kad draudimas prieštarauja pagrindinėms teisėms ir kad moterys, kurios slepia savo veidus, kovoja už savo laisvę ir nepasiduoda.

„Kai moteris nori palaikyti savo laisvę, ji privalo būti drąsi,“ K.Drider sakė spaudos asosiacijai interviu metu.

Prezidentas Nicolas Sarkozy griežtai nesutinka ir sako, kad šydas įkalina moterį. Apklausos rodo, kad dauguma prancūzų palaiko draudimą, kuris valdžios apskaičiavimais veikia mažiau nei 2000 moterų, kurios dėvėjo šydą prieš draudimą.

K.Drider pareiškė savo kandidatūrą Meaux mieste, esančiame į rytus nuo Paryžiaus, kuris yra valdomas užkietiejusių konservatyvių įstatymų leidėjų ir N.Sarkozy sąjungininko Jean-Francois Cope, kuris yra draudimo šalininkas.

„Šiandien aš turiu ambiciją padėti visoms moterims, kurios yra stigmatizacijos objektai arba socialiai, ekonomiškai ar politiškai diskriminuojamos,“ sakė K.Drider. „Yra svarbu, jog mes parodome, kad mes esame čia, mes esame Prancūzijos piliečiai ir mes taip pat galime pateikti sprendimus Prancūzijos piliečiams.“

Dvi kitos moterys buvo areštuotos, dėvinčios šydus Meaux mieste  - tuo metu, kai bandė pristatyti gimtadienio tortą J.Cope'ui -  teismas vienai iš jų skyrė baudą 120 eurų, o kitai 80 eurų.

Šios moterys nori pateikti savo bylą Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Mes negalime pritarti tam, jog moterys yra baudžiamos vien dėl to, jog jos atvirai praktikuoja savo religiją. Mes siekiame, jog ši byla pasiektų Europos Žmogaus Teisių Teismą,“ sakė viena iš nuteistųjų, Hind Ahmas.

Su islamo kaip antrosios religijos Prancūzijoje ir tikinčiųjų skaičiaus augimu, yra nuogąstaujama, kad apdangalus nešiojančios musulmonės galėtų ieškoti kompromiso tautos pasaulietišku pagrindu ir pakenkti lyčių lygybei bei moterų orumui. Taip pat yra išreiškiamas susirūpinimas, jog praktikos kaip pvz. dėvėjimas pilnai veidą dengiantį šydą, galėtų atverti duris radikaliam islamui. Įstatymų leidėjai uždraudė musulmonams dėvėti skaras klasėse 2004-aisiais.

Nedaug musulmonų moterų Prancūzijoje dengia savo veidus. Daugelis dengiančių savo veidus dėvi nikabą -  permatomą šydą, kuris yra prisiūtas prie galvos skarelės, dengiančios viską, išskyrus akis. Įstatymas taip pat paliečia burką, kuri tik šiek tiek dengia akis. Burka labiausiai dėvima Afganistane.

Belgijoje priimtas panašus, veidą dengiančio šydo draudimas, kuris įsigaliojo liepą. Rugsėjo pabaigoje Nyderlandai paskelbė apie sudarytą įstatymą nelegaliems musulmonų šydams. Šydo draudimo įstatymo projektas buvo priimtas ir Italijoje.

Prancūzijoje, šydų draudimas yra matomas taip pat kaip ir politinis manevras nepopuliaraus N.Sarkozy konservatoriškos UMP partijos, kurios pirmininkas yra J.Cope, siekiančios privilioti giliai konservatoriškus ir kraštutinius dešiniuosius rinkėjus.

Nepaisymas Prancūzijos įstatymo, draudžiančio nelegalius, veidą dengiančius šydus visose viešuose vietose, gali užtraukti baudą nuo 150 eurų ir kai kuriais atvejais net ir pilietybės įvertinimą.

Atitinkamai nuo vidaus reikalų ministro, 146 moterys gavo šaukimą į teismą, bet tik keletas pagal turimas žinias buvo priverstos kitam žingsniui – pasirodyti prieš teisėją dėl galimos baudos skyrimo. Teisingumo ministras sakė, kad gavusiųjų baudą skaičius kolkas nėra pateikiamas.

„Aš bandžiau suprasti šį įstatymą ir ką aš supratau, tai buvo tai, jog šis įstatymas mus įkalina namuose,“ sakė K.Drider, kalbėdama apie tas moteris, kurios pasirenka likti namuose nei nusiimti šydus ar rizikuoti būti suimtos.

Ką įstatymas padarė, sakė ji, tai davė piliečiams teisę įžeisti moteris su šydais.

K.Drider ir kitos moterys sako, jog daugybė moterų, kurios atsisako nusiimti savo šydus, geriau tampa įkaitėmis ir būna namuose, nei eina į viešumą ir rizikuoja tuo, jog gaus teismo šaukimą ar įžeidimą. Viena moteris, vilkinti ilgą juodą apdarą, buvo pastebėta pastaruoju metu prabangiame Paryžiaus rajone, dėvinti chirurgo kaukę – vienas iš keletos triukų, sugalvotas siekiant išvengti draudimo.

K.Drider, 32 metų moteris, kuri dėvi šydą 13 metų, nevengė smerkti draudimo ir praeityje. Ji buvo vienintelė šydą dėvinti moteris, kuri viešai pasisakė prieš įgaliotus įstatymų leidėjų atstovus, dar prieš paskelbiant įstatymą, draudžiantį šydus viešumoje.

K.Drider sakė, jog su keturiais vaikais, ji turi eiti pro pietinį Avignon rajoną, kur susilaukia įžeidimų, bet išvengia policijos.

H.Ahmas, 32 metų iš Aulnay-Sous-Bois, šiaurės rytų Paryžiaus priemesčio, tikėjosi sulaukti bėdos, kai bandė pristatyti migdolų tortą J.Cope'ui, Meaux miesto merui, su kita moterim, dėvinčią šydą. Šis gestas buvo kartu su humoru: prancūzų kalboje „migdolas“ skamba kaip „bauda“ anglų kalboje.

Moterys, kurios dėvėdamos šydą bando parodyti jėgą, turi vyrą užnugaryje. Rachid Nekkaz, stambus verslininkas, piktinasi gatvės draudimu ir yra prižadėjęs sumokėti baudas už tas moteris, kurios gavo baudas, nepaisydamos šydo draudimo įstatymo. Su savo asociacija „Neliesk mano konstitucijos“ (Don't touch my constitution) jis remia K.Drider's prezidentinį komitetą.

R.Nekkaz'ui Meaux byla bus pirma Prancūzijoje, kurioje kaltinimas dėl šydo dėvinčios moters užtruks. Jis nori pateikti kreipimąsi galiausiai patenkantį į aukščiausiąjį Prancūzijos teismą, o vėliau ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir skaičiuoja, jog tai gali įvykti 2014-aisiais.

K.Drider turi įveikti kliūtis, pvz. surinkti 500 parašų, siekdama atgauti kandidatūrą, reikalingą kiekvienam, siekiančiam kandidatuoti prezidento rinkimuose, kurie įvyks balandį ir gegužę, ateinančiais metais. Su daugiau nei 36000 parašų Prancūzijoje, ji mano, kad tai yra įveikiama - nepaisant jos kaip įstatymo pažeidėjos statuso.

Abi moterys atkakliai tvirtina, kad nei K.Drider's kandidatūra į prezidentus, nei Meaux teismo byla nėra provokacija, nes jų tikslas yra išspręsti situaciją, susidariusią priėmus šydo draudimo įstatymą, kaip jos pačios teigia, iškreipiantį Prancūzijos vertybes ir kompromisuojantį moterų teises.

„Mano kandidatūra yra siekiama pasakyti, kad tikroji problema Prancūzijoje nesame mes... Tikroji problema Prancūzijoje iš tiesų yra moterų laisvė...kad ir kokia bebūtų jų religija,“ sakė K.Drider. „ Taigi neakcentuokime to, ką aš dėviu. Spręskime tikrąsias problemas. Mano kandidatūra yra skirta tam, kad nesustotume ties tuo, ką aš dėviu, o žvelgtume giliau.“

Parengta pagal „Associated Press“

Parengė Edgaras Navikauskas

raktiniai žodžiai: