Susivienijimo bažnyčios narė neigia esanti pagrobta ar išnaudojama

Versija spausdinimui

Trečiadienis, vasario 25 d. (Vilnius). Šiandien Lietuvos žiniasklaidai buvo išplatintas Susivienijimo bažnyčios (munistų) narės Ritos Čiupailos atviras laiškas, kuriame ji atsiliepia į pastaruoju metu žiniasklaidoje publikuotą jos tėvų nuomonę bei kaltinimus Susivienijimo bažnyčiai ir teigia esanti suaugęs asmuo, galintis spręsti savarankiškai.

Rita Čiupaila laiške teigia: "Su Susivienijimo Judėjimu susipažinau 2002 m. liepos mėn., o nuo 2003 m. sausio tapau jo nare. Tėvai nepritarė mano pasirinkimui ir įvairiais būdais bandė sutrukdyti man dalyvauti Judėjimo veikloje. Vis dėlto savo apsisprendimo nepakeičiau, nes manau, kad jis teisingas. Tada tėvai paskelbė karą Susivienijimo Judėjimui, kurį jie viešai ir be pagrindo vadino "sekta" (2003-04-10 "Respublikos" straipsnis "Munistų tėvai ketina imtis liaudiškų priemonių")".

Laiško autorė apgailestauja, kad "Taip mūsų šeimos konfliktas peraugo į viešą skandalą. Man labai apmaudu, kad dėl to kenčia niekuo dėti žmonės, trukdoma Judėjimo veikla. Žiniasklaida uoliai supažindino visuomenę su mano tėvo, Vlado Čiupalos nuomone apie šią situaciją", todėl ji nutarė išsakyti ir savo nuomonę.

Visų pirma Susivienijimo bažnyčios narė neigia jos tėvo žodžius "atseit esu pagrobta, išnaudojama ir pan. Tai netiesa. Aš savo noru dalyvauju Susivienijimo Judėjimo rengiamoje pažintinėje-mokomojoje programoje, kurios metu pabuvojau įvairiose šalyse, tame tarpe Latvijoje, Rusijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje, dalyvavau seminaruose, skirtuose suvienijimo filosofijai studijuoti bei mokiausi praktinio jos pritaikymo". R. Čiupaila teigia šiuo metu esanti Šveicarijoje.

Susivienijimo bažnyčios narė garantuoja visuomet informuodavusi tėvus apie savo buvimo vietą, tačiau iš jų sulaukdavusi ne visai malonių poelgių: "Visą tą laiką tėvai žinojo, kur aš esu, nes periodiškai jiems rašydavau ir skambindavau. Tik kai skambinau 2003 m. gruodžio 31 d. mama metė ragelį. Paskambinusi dar po savaitės iš tėvo išgirdau, kad daugiau neskambinčiau, nerašyčiau ir nesiųsčiau dovanų, nes esą pati jų [tėvų] išsižadėjau ir palikau. Jis sakė, kad nenori apie mane nieko žinoti, ir jei nepaliksime (adresuota man ir Judėjimui) jų ramybėje, kreipsis į policiją. Tai buvo paskutiniai man pasakyti tėvo žodžiai".

Laiške prisipažįstama, kad tėvams santūriau pasakoti apie savo planus R. Čiupaila pradėjo po to, "kai kartą pasakiusi tėvams, kad ketinu važiuoti į seminarą Jekaterinburge, vėliau Respublikos straipsnyje "Teisėsauga domisi vilniečių šeimos tragedija" (2003-11-13) perskaičiau, kad buvau išvežta į Jekaterinburgą ir įšventinta į sektą. Nenoriu, kad tai, ką pasakoju jiems būtų iškreipta ir panaudota prieš Judėjimą". Susivienijimo bažnyčios narė teigia esanti "pakankamai suaugusi ir neprivalau aiškinti, ką veikiu. Skambinu tėvams, kad jie būtų ramūs, jog esu gyva ir sveika".

R. Čiupaila teigia, kad "Respublikos" straipsniuose "Munistų tėvai ketina imtis liaudiškų priemonių" (2003-04-10), "Teisėsauga domisi vilniečių šeimos tragedija" (2003-11-13), "Munistams - saugumo ir Teisingumo ministerijos palaiminimas" (2004-02-06) yra pateikta jos tėvo nuomonė apie jos asmeninį gyvenimą, todėl ji komentuoja ir juos.

"Straipsnyje "Munistų tėvai ketina imtis liaudiškų priemonių" tėvas teigia, kad man buvo liepta palikti vaikiną, nes jis neva nepritarė Judėjimo idėjoms. Turiu pasakyti, kad artimų santykių su kuo nors tada nepalaikiau, todėl nebuvo kam pritarti ar nepritarti mano idėjoms, o žmogus, kurį tėvai turėjo omenyje, buvo ne toks artimas, kad jam pasakočiau apie labai svarbius man dalykus - t.y. jis nieko nežinojo apie Judėjimą ar jo idėjas", - sakoma R. Čiupailos atvirame laiške.

Taip pat teigiama, kad mintis jog dėl Judėjimo ji nevaikščiojo į paskaitas yra klaidinanti. "Į Judėjimą aš ateidavau laisvu nuo mokslų ir darbo laiku, todėl mano mokslams tai netrukdė. Tačiau daug jėgų atimdavo buhalterės darbas vaistinėje. Kai pavasarį rašiau magistro diplominį darbą, teko visai palikti pareigas", - sakoma munistų bendruomenės laiške.

R. Čiupaila savo atvirame laiške teigia, kad kuriais veiksmais jos atžvilgiu tėvai piktnaudžiavo: "buvo perlenkta lazda, pažeistos mano (paso atėmimas) ir kitų žmonių (įsibrovimas į butą, žmonių įžeidinėjimas) teisės". Pateikiamas pavyzdys, kad, "norėdamas sutrukdyti man išvykti į Latviją, tėvas melagingai apkaltino mane policijai pavogus iš namų auksinius dirbinius. Bylą nagrinėjo Vilniaus rajono komisariatas. Minėti auksiniai dirbiniai atsirado pas mane, nes kadaise tėvai patys davė juos man naudotis. Seno paso nuotraukoje, darytoje prieš 9 metus aš esu su tais pačiais auksiniais auskarais ir pakabuku, kuriuos neva pavogiau. Policijoje man paaiškino, kad jis yra mano tėvas ir turi visas teises į mane, todėl daugelis jį palaikys. Nes jis - tėvas. Nors jo veiksmai ir ne visai teisėti. Išeitų, kad Susivienijimo Judėjimas, kuris veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, gali būti apkaltintas ir apjuodintas, nes tėvas nesusitvarko su savo 25-erių metų dukra".

Baigdama laišką R. Čiupaila dar kartą primena, "kad nesu niekieno pagrobta, nežinia kur išvežta, išnaudojama. Savanoriškai išvykau į užsienį. Kaip įmanoma stengiuosi palaikyti ryšius su tėvais. Jiems nėra jokio pagrindo jaudintis dėl manęs, nes esu sveika ir gyva. Susivienijimo Judėjimas nevykdo jokių neteisėtų, destruktyvių veiksmų prieš mane ar kitus jo narius. Tapau šio Judėjimo nare, nes jame propaguojamos stiprios, absoliučia meile ir ištikimybe grindžiamos šeimos vertybės, sveikas ir dorovingas gyvenimo būdas".

raktiniai žodžiai: