Tik prašau, jokių sektų: juk mes - prancūzai!

Versija spausdinimui

Susan Palmer

Kelionės Prancūzijoje metu aplankiau religines bendruomenes, meditacijos centrus, kalbėjausi su žmonėmis, kurie tvirtina einantys dvasingumo keliu. Visos mano aplankytos religinės grupės yra įtrauktos į 172 „sektų”, kurios esą kelia grėsmę, sąrašą. Į šias grupes žiūrima labai įtariai, kaip į motociklininkų gaujas ar teroristus. Gegužės mėnesį Prancūzijoje priimtas About/Pickard įstatymas, kuris sudaro palankias sąlygas panaikinti laisvanoriškas religines asociacijas, kriminalizuoti misijinę veiklą[1]

Būdama religijos studijų dėstytoja ir naujų religinių judėjimų tyrinėtoja aš kviečiu scientologus, krišnaitus, munistus ateiti į mano kurso „Kultai ir religinės kontroversijos“ paskaitas Concordia universitete. Taip pat savuosius studentus iš Dawsono kolegijos raginu akademiniais tikslais apsilankyti Hare Krišna šventykloje, keistose raeliečių krikštynose. Iki viešnagės Prancūzijoje, niekad nepagalvojau, kad mes, kanadiečiai, esame labai išlepinti. Kanadoje egzistuoja toks akademinės ir religinės laisvės lygis, kurio neatrasime daugelyje kitų šalių, netgi Prancūzijoje, turinčioje puikią intelektualinę tradiciją. Jei aš būčiau prancūzų sociologė ir elgčiausi taip pat, kaip Kanadoje, netekčiau darbo, būčiau pavadinta „kultų mylėtoja”, užsimaskavusia scientologe ar „revizionistine”, bandančia užmaskuoti sektų pavojų.

Šokiruojanti netolerancija

Socialiniam tyrinėtojui nedera daryti vertybinio pobūdžio išvadų, tačiau tai, ką išvydau Prancūzijoje, mane šokiravo. Išvydau didžiulę netoleranciją ir prietarus religinių mažumų atžvilgiu, individo teisių pažeidimus, taip pat Prancūzijos vyriausybės, kuri įsteigė Kovos su sektomis misiją,  geranoriškumo stygių ar net bukumą. Dawsono kolegijoje aš mokau studentus socialinio tyrimo metodologijos, aiškinu, kad socialinių mokslų teoretikas neturi remtis populiariomis nuomonėmis, gandais, bet turi skaityti, tirti, rinkti duomenis, naudodamasis įvairiais sociologiniais metodais. Surinkti duomenys, prieš pateikiant juos visuomenei, turi būti nuosekliai, kruopščiai išanalizuoti. Jei mano studentai per paskaitą atneštų tokio pobūdžio analizę, kokia yra Kovos su sektomis misijos pranešimai, aš jos nepriimčiau.

Prancūzijoje sektų ekspertai išdidžiai skelbia ir pabrėžia, kad jie "neturi nieko bendro su tomis grupėmis, su kuriomis kovoja". Kovo mėnesį buvau Pau vykusiame teisme, kuriame kalbėjo vienas minėtų ekspertų Michel Moreau, psichologas, kuris propaguoja „psichologinės manipuliacijos“ tezę (tai prancūziškas Amerikoje įvestos „smegenų plovimo“ sąvokos analogas). Mes abu buvome liudininkais ekspertais „Dvylikos genčių“ religinės organizacijos narių, kaltinamų nusikalstamu aplaidumu, kuris privedė prie jų kūdikio, gimusio su širdies defektu, mirties. Kai teisėjas paklausė Moreau, ar jis kada nors lankėsi minėtoje religinėje bendruomenėje, jis atsakė neigiamai ir pateikė nerišlius svarstymus, lygindamas „Dvylikos genčių“ bendruomenę su skandalingąja „Saulės šventyklos“ grupe. Tapo pakankamai aišku, kad jis net nėra studijavęs judėjimo, apie kurį kalbėjo ir kuris yra iš tiesų labai specifiškas. Kai aš pasisakiau atliekanti  šios grupės tyrimus Vermonte nuo 1989 metų, paskelbiau  apie ją 6 straipsnius, du knygos skyrius bei du aprašus enciklopedijose, man tapo aišku, kad Prancūzijoje empiriniai tyrimai nėra vertinami, jie nėra būtinas eksperto kvalifikacijos atributas. Mane traktavo kaip pavojų, kaip priešo atstovą. Pirmiausia, manęs paklausė, ar aš priklausau „Dvylikos genčių“ grupei, paskui atsisakė atsižvelgti į mano empirinius tyrimus, nes jie vykdyti ne Prancūzijoje, bet JAV, o aš pati penkias dienas esu praleidusi „Dvylikos genčių“ bendruomenėje Prancūzijoje.

Tėvai iš „Dvylikos genčių“ buvo nuteisti 6 metams kalėti, taip pat teisėjas paskelbė, kad „Dvylikos genčių“ bendruomenės vaikai privalo lankyti valstybines mokyklas bei pasiskiepyti, priešingu atveju jų tėvams bus atimta tėvystės teisė ir jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Buvo aišku, kad jeigu teisiamieji būtų netikintys žmonės, nuosprendis būtų daug švelnesnis. Taip pat jeigu jie būtų katalikai, jų vaiko mirtis nebūtų akstinas kontroliuoti bei stigmatizuoti visą Katalikų Bažnyčią. Jaučiausi sukrėsta. „Nuvogiau“ savaitę dėstymo, atskridau į Prancūziją liudyti teisme, bet buvau nutildyta ir neišklausyta, pirmiausia, dėl to, kad buvau bjauri amerikietė, su savo amerikoniška religijos laisvės samprata, kuri netiko „tvarkytis“ su sektomis.

Pavojingos sektos

1995 metais Nacionalinės Asamblėjos paskelbtame Guyard pranešime apie sektas išvardijamos 172 tariamai pavojingos sektos. Aš buvau nustebinta, kad pranešime visiškai iškreipta raeliečių filosofija ir pateiktos klaidingi kaltinimai nusikalstamu elgesiu, netgi šio religinio judėjimo istorijos datos pateiktos klaidingai. Kai kurioms grupėms pavyko pasiekti, kad jos būtų išbrauktos iš galutinio „juodojo“ sąrašo. Pavyzdžiui, tai pavyko mormonams, tačiau kitoms religinėms mažumoms pavyko mažiau – Krikščioniškasis mokslas, Septintosios dienos adventistai, Jehovos liudytojai išliko sąraše, joms netgi  buvo atgaline data užkrauti žlugdantys mokesčiai. Feministė, kuri tarptautiniu mastu organizavo savipagalbos amatų verslą Trečiojo pasaulio šalių moterims, buvo šokiruota, išvydusi save „sektų“ sąraše. Tiesa, ji pasiekė, kad klaida būtų atitaisyta, o jos vardas išbrauktas iš sąrašo.

Taip pat ir Mahakari ir  „Žmogiškosios yoga“ (Human Yoga) judėjimų sekretorės iždininkės, duodamos man interviu, apgailestavo ir stebėjosi, kodėl jų judėjimai pateko į vyriausybės pranešimą.

Šiuo atveju didelė problema yra žiniasklaida. Pagrindiniai Prancūzijos laikraščiai , kurdami savo sensancingas istorijas, remiasi ADFI,  antikultinės organizacijos, ir minėtame pranešime pateiktais duomenimis. Atrodo, kad žurnalistai vadovaujasi principu – „pamačiau vieną sektą, reiškia – pamačiau jas visas”.

Skaičiau vieną naują straipsnį Prancūzijos žurnale, kuriame gerokai padidintas realus sektų skaičius, tuo veikiausiai siekiant parodyti jų pavojų, taip pat sektų lyderiai kaltinami pedofilinėmis tendencijomis bei masinės savižudybės planavimu. Praktiškai kiekviena grupė čia buvo įvardinta kaip apokaliptinė. Taip pat buvo rašoma apie keturias grupes, apie kurias esu parašiusi knygas, bet straipsnyje negalėjau jų atpažinti. Tačiau šioms religinėms grupėms dar palyginus neblogai sekėsi, tai turėjau pripažinti aplankiusi dar vieną valdžios „tyrinėtą“ grupę – Horus. Tai jau nebeegzistuojanti „naujojo amžiaus“ pakraipos agrikultūrinė bendruomenė Vaucluse vietovėje.

“Aš esu laikoma pavojingiausia moterimi Prancūzijoje”, sako Marie-Therese Castano, baskė senutė, kurios mistinė ekologija ir sodininkystės įgūdžiai sąlygojo kolektyvinį ūkininkavimo eksperimentą. Neseniai jai teko praleisti metus kalėjime.

Ji papasakojo, kaip Alain Gest iš Kovos su sektomis misijos bendravo su ja, susitikimo 1996 m. metu. Jis atvažiavo su vietiniu pareigūnu, pabuvo čia keletą minučių bei atsisakė išklausyti pasakojimų apie grupės kasdienį gyvenimą. Gest pareikalavo privataus pokalbio su vaiku, ieškodamas atrasti „psichologinės manipuliacijos“ apraiškų. Castano tvirtinimu: „Jis elgėsi kaip viršininkas, kuris atvažiavo ir pareiškė man, kad mes esame pavojinga sekta.“

Paskaitų apie tyrimo metodus&nbs p; Dawsono kolegijoje metu mes su studentais daug kalbame apie mažos įtakos dalyvaujantį stebėjimą, kaip išvengti ar maksimaliai sumažinti tyrinėtojo įtaką tyrimo laukui. Mes labai jaudinamės, kaip išvengti kultūrinio šališkumo, interpretuojant duomenis. Nežinau, kaip toliau klostysis prieš sektas nukreipta kova Prancūzijoje, kaip situaciją įtakos About/Picard pataisos. Bent jau būdama Prancūzijoje susirinkau pakankamai puikių pavyzdžių, kaip nereikėtų vykdyti socialinių tyrimų. Tikiuosi šiuos pavyzdžius panaudoti savo paskaitose.

[1] Tai labai kontroversiškas įstatymas, kurį inicijavo Prancūzijos socialistai bei prieš naujus religinius judėjimus kovojančios organizacijos. Be kitą ko, įstatyme įvedami apribojimai evangelizacinei veiklai, kuri gali būti traktuojama kaip „psichologinė manipuliacija”. Įstatymą kritikavo tiek tokie naujieji religiniai judėjimai kaip Scientologijos bažnyčia, tiek ir protestantiškosios bendruomenės bei Katalikų Bažnyčia [vert.past.]

Susan Palmer - Religijos studijų dėstytoja Dawson kolegijoje bei Concordia universitete (Montrealis, Kanada). Straipsnis skelbtas „Montreal Gazette”, 2001-09-04.

raktiniai žodžiai: