Lietuvos Jehovos liudytojų bendrija švenčia jubiliejų

Versija spausdinimui

Jehovos liudytojų religinė bendruomenė religinių mažumų kontekste yra didžiausia Lietuvoje. 2012 metais šalyje buvo 53 liudytojų bendruomenės, vienijančios šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. narių. Visame pasaulyje, 239 šalyse, yra daugiau nei 7,5 milijono šios bendruomenės narių. Jehovos liudytojų veikla dabartinėje Lietuvos teritorijoje prasidėjo 1912 metais Klaipėdoje. Kitose šalyse ši religinė organizacija buvo žinoma kiek anksčiau. Ji išsivystė iš 1870 metais JAV suburtos Pitsburgo „Biblijos tyrinėtojų“ mokymo grupės, kuriai vadovavo Charles Taze Russell.

Savo tikėjimą Jehovos liudytojai grindžia Biblija, kurią laiko patikimu žinių šaltiniu, užrašytu Dievo dvasios. Jų teologija siejasi su ankstyvosios krikščioniškosios Bažnyčios laikytu eretišku arijonų mokymu, neigusiu Jėzaus Kristaus dieviškumą ir tuo pačiu - Švenčiausiosios Trejybės doktriną. Tačiau tiems, kas tiki Jėzų, jo prisikėlimas ir mirtis laiduoja išgelbėjimą ir amžiną gyvenimą. Pasaulio istorija traktuojama kaip Dievo Jehovos grumtynės su Šėtonu dėl teisės valdyti žmoniją. Pirmasis žmogus – Adomas – nepaklusęs Jehovos planui, todėl žmoniją teisėtai ėmė valdyti Šėtonas. Jėzus Kristus – tobulas Dievo kūrinys, žmogus – pakluso Jehovai, ir įkūrė organizaciją, kurios sekėjai yra teisėti Dievo Karalystės paveldėtojai.

Jehovos liudytojų veiklos pradžioje Lietuvoje, jie buvo žinomi kaip Biblijos studentai. Pradėję nuo Klaipėdos, platino krikščionišką literatūrą keliaudami per miestus ir kaimus. Jiems padėjo iš kitų šalių atvykę misionieriai, tad jau 1932 metais Jehovos liudytojų religinė bendruomenė Lietuvoje buvo įregistruota teisiškai.

Teemu Konsti, Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovas, pažymi, kad vienas iš išskirtiniausių Jehovos liudytojų veiklos Lietuvoje bruožas, išryškėjęs nuo pat bendruomenės atsiradimo, buvo didelis dėmesys spausdintam žodžiui. Tarpukariu Jehovos liudytojų, tuomet vadintų „biblistais“, krikščioniški leidiniai Lietuvos gyventojams buvo gerai žinomi. „Šiomis dienomis Raguvos, Mieškų, Velžio valsčiuose pradėjo platintis biblistų knygos. […] Žmonės nusipirkę godžiai skaito, tik pyksta, kam tose knygose pragaras neigiamas“, – rašoma viename prieškario laikraštyje (Lietuvos žinios, 1929 m. vasario 11 d.).

Įsitvirtinus totalitariniam režimui Jehovos liudytojų statusas Lietuvoje pasikeitė, jų veikla buvo smarkiai suvaržyta 50 metų. Vis dėlto, pasitraukus į pogrindį slapta ir toliau buvo rengiami susirinkimai, verčiama ir dauginama literatūra, dalinamasi Biblijos žiniomis su kitais. Daug liudytojų dėl savo tikėjimo buvo ištremti, tačiau svetur savo veiklos jie nenutraukė.

Teemu Konsti prideda, jog per tuos šimtą metų Lietuvoje Jehovos liudytojai ne kartą pademonstravo, kad žmogus gali likti ištikimas savo įsitikinimams netgi totalitarinio režimo akivaizdoje. Vykstant Antrajam pasauliniam karui ne vienas Klaipėdos krašto Jehovos liudytojas buvo represuotas už atsisakymą remti nacistinį režimą, keliems įvykdyta mirties bausmė. Vėliau ne vienas Jehovos liudytojas buvo įkalintas už atsisakymą tarnauti sovietų kariuomenėje. Šiuo metu jie Lietuvoje yra pripažinti nukentėjusiais nuo Sovietų Sajungos represijų. „Jehovos liudytojų elgesys koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose atspindėjo tokias vertybes, kurios šiandieną, kaip ir anuomet, yra būtinos, kad egzistuotų demokratinė valstybė. [...] Turint omenyje, su kokiu brutalumu tenka susidurti svetimtaučiams ir kitokių politinių pažiūrų ar ideologijos žmonėms, šios vertybės yra gyvybiškai svarbios kiekvienam mūsų šalies piliečiui“, – pasakė Vokietijos parlamento narys Štefanas Raikė. (Sargybos bokštas, 2012 m. gruodžio 15 d.)

Nuo 1995 metų Lietuvos Jehovos liudytojų centras yra Giraitės kaime, netoli Kauno. Šiame centre vadovaujama liudytojų veiklai visoje šalyje, į lietuvių kalbą verčiamą krikščioniška literatūra, organizuojama naujų bendruomenės namų, vadinamų Karalystės salėmis, statyba ir renovacija. Šiuo metu šalyje jau yra 15 Jehovos liudytojų bendruomenės namų. Rengiami reguliarūs susitikimai, kurie vyksta du kartus per savaitę, o triskart metuose suvažiuojama į didesnius sambūrius.


Informaciją parengė Rasa Kraulėdaitė.   

raktiniai žodžiai: