Katalikų Bažnyčia Europoje mokosi elgtis kaip mažuma

Versija spausdinimui

2004-11-18, Reuters, IPA-BNS. Katalikų Bažnyčia, su kuria beveik visai supasaulėjusioje Vakarų Europoje dažnai elgiamasi kaip su atgyvenusia mažuma, dabar iš tikro nusprendė elgtis kaip mažuma ir ėmėsi aktyviai demonstruoti savo tikėjimą, praneša IPA-BNS.

Pradėjusi taikyti naują taktiką, Bažnyčia vis dažniau rengia viešas akcijas, kuriomis siekia atskleisti religinę savo narių tapatybę ir moko juos, kaip sekuliariausiame pasaulio žemyne diskutuojant su oponentais reikia ginti savąjį tikėjimą.

Skaitlingiausiai pasaulio konfesijai pradėjus save suvokti kaip „mažumų Bažnyčią pasaulietinėje aplinkoje“, jos elgesys ėmė ryškiai skirtis nuo ankstesnės pasyvios ir gynybinės taktikos, kurios Europoje buvo laikomasi nuo antrosios XX amžiaus pusės, kai sunykus religingumo praktikoms katalikybė tapo kandžių pašaipų taikiniu.

Krikšto, naujų pašaukimų ir dalyvaujančiųjų sekmadienio pamaldose skaičiui labai smarkiai sumenkus, kai kas Bažnyčioje mano, kad dabar atėjo pats laikas gaivinti tikėjimą.

„Kažkas keičiasi... (Iki tol) Bažnyčia lindėjo katakombose ir bijojo rodytis viešai. Dabar katalikai tapo mažuma ir kaip visos mažumos atsikratė bet kokių kompleksų. Jie kur kas rečiau baiminasi parodyti savo tikėjimą nei prieš dvidešimt metų“, - naujienų agentūrai „Reuters“ Paryžiuje sakė Briuselio kardinolas Godfriedas Danneelsas (Godfridas Danelsas), dalyvavęs savaitės trukmės konferencijoje, kuri buvo skirta tikėjimui ne itin religingoje Prancūzijos sostinėje sužadinti.

Prancūzų sociologo Marcelio Gauchet (Marselio Gošė) manymu, naujieji aktyvūs veikimo būdai katalikams leidžia save suvokti kaip priešpriešą tradicinei kultūrai.

„Religija daugiau nebegali gyvuoti, nedemonstruodama savosios tapatybės“, - teigė jis katalikų savaitraščiui „La Vie“.

Neišprusęs jaunimas

Kalbėdamas per spalio pabaigoje vykusią akciją „Miesto misija“, į kurią susirinko katalikai iš visos Europos, kardinolas G.Danneelsas sakė, kad per pastarąjį laikotarpį žemyno jaunimas taip pat gerokai pasikeitė.

„Jie beveik nieko nenusimano apie katalikų tikybą, tačiau yra pasirengę klausytis“, - tvirtino jis.

Šiemet Paryžiuje įvyko jau antra katalikų jaunimui išjudinti skirta akcija, vadinamoji katalikiška „Miesto misija“, kurios metu buvo rengiama daug konferencijų, koncertų ir jaunimo susitikimų. 2003 metais Vienoje pirmą kartą įgyvendinta iniciatyva turėtų gyvuoti penkerius metus ir dar aplankyti Lisaboną, Briuselį bei Budapeštą.

Surengti „Miesto misiją“ pirmą kartą pasiūlė žydų kilmės konvertitas, Paryžiaus kardinolas Jeanas-Marie Lustigeras (Žanas Mari Liustižeras). Ši mintis jam kilo su kitais hierarchais aptarinėjant naujajame tūkstantmetyje Bažnyčios laukiančius iššūkius.

Šiomis misijomis Senajame žemyne stengiamasi sustiprinti katalikybės pozicijas, kurios kadaise čia buvo taip giliai įsišaknijusios, kad išimtinai krikščioniška Europa į platųjį pasaulį siųsdavo savo misionierius.

Tačiau nors visų katalikiškų Europos šalių miestus puošia dailios šventovės, į jas pasimelsti nuolat susirenka tik 10-15 proc. katalikų.

Dar 1979 metais, kai pirmą kartą lankėsi gimtojoje Lenkijoje, popiežius Jonas Paulius II kvietė imtis „Naujosios evangelizacijos“, tačiau tada šis raginimas nesulaukė tinkamo atgarsio. Visą pasaulį su apaštaliniais vizitais aplankiusio popiežiaus, kuris nuolat ragina „didžiuotis tuo, kad esi katalikas“, idėja neabejotinai aplenkė savo laiką.

„Katalikiškas vudstokas“

Kaip ir kas dvejus metus popiežiaus pasiūlymu rengiamos Pasaulio jaunimo dienos, dažnai vadinamos „katalikiškuoju Vudstoku“, taip ir „Miesto misijos“ dažniausiai patraukia jaunimą religinio turinio spektakliais ir roko, regio bei gospelo stiliaus muzikos koncertais.

Be to, šie renginiai - tai savotiška „laimės valanda“ antrosios pusės dar nesuradusiems katalikams.

Tačiau šiam renginiui lėšų skiriantys kardinolai, kurių amžius siekia nuo 52 iki 78 metų, pasirengę gintis nuo galimo puolimo.

„Mes ne kokie televiziniai apaštalai“, - primygtinai tikino kardinolas J.M.Lustigeras, aiškindamas, kodėl tokių akcijų metu rengiami įvairūs šou.

Kardinolas Christophas Schoenbornas (Christofas Šėnbornas), atstovaujantis Vienos miestui, kur nuo seno Bažnyčios užsakymu būdavo kuriami meno, architektūros ir muzikos šedevrai, teigia, kad šiuolaikinė kultūra suteikia svarbių priemonių, leidžiančių kreiptis į jaunimą, kuris, pasak jo, „religiniu požiūriu praktiškai yra neraštingas“.

„Komunikacijai jaunimas kur kas rečiau naudoją spausdintą žodį ir pirmenybę teikia garso bei vaizdo priemonėms. Turime tai pripažinti“, - sakė jauniausias Katalikų Bažnyčios kardinolas, 52 metų Budapešto hierarchas Peteris Erdo (Pėteris Erdas), tuo pat metu pripažinęs, kad jam pačiam labiau prie širdies klasikinis skonis.

Geroji naujiena ir muzika

Gerosios Naujienos skleidimas nūnai neatsiejamas nuo muzikos. Prie Paryžiaus Šv.Siulpicijaus katedros, kur vyko krikščioniškos roko muzikos koncertas, lyg grybų po lietaus pridygusiose palapinėse buvo galima gauti informacijos apie katalikybę ir rasti vietelę tyliam pokalbiui su kunigu. Palapinių viduje buvo klausomasi išpažinčių.

Kunigai, rudais abitais vilkintys pranciškonų vienuoliai, įvairių moterų vienuolijų atstovės lengvai rasdavo bendrą kalbą su skirtingo amžiaus žmonėmis, pradedant vaikais, ir baigiant jų seneliais.

„Tiek daug žmonių ieško gyvenimo prasmės, - kalbėjo muzika mėgavęsis Paryžiaus seminarijos klierikas Christophe'as (Kristofas). - Jeigu Bažnyčia neis į viešumą, kaip jie mus ras?“

„Tai puiku. Tai kitoks priėjimas prie mūsų tikėjimo“, - sakė šešiolikametis Limožo gyventojas Eloi Sardinas (Elojus Sardenas).

Pagrindiniu savaitės renginiu tapo Tarptautinis naujosios evangelizacijos kongresas - daugybė susitikimų ir seminarų, skirtų apmokyti aktyviausius dalyvius, kaip kalbėtis apie tikėjimą su kitais, pagelbėti benamiams ir išmokti stiprinti santuokinius ryšius, kurie Europoje labai dažnai baigiasi skyrybomis.

Susirinkimuose nuolat buvo girdėti tylus dalyvių šnibždesys, kurie versdavo prancūziškai nesuprantantiems draugams į anglų, vokiečių, portugalų ar vengrų kalbą diskusijose išsakytas mintis.

„Tokio pobūdžio susitikimai parodo, kokie lobiai slypi Katalikų Bažnyčioje“, - sakė mokytoja iš Vienos Birgit Knott (Birgit Knot).

„Įdomu pažiūrėti, kaip dirba vietinės parapijos“, - kalbėjo B.Knott dukra Margit Schmatzer (Margit Šmacer), viena iš šešių jos vaikų, drauge su mama atvykusių į Paryžių,

Ilgaplaukis prancūzų kunigas Guy Gilbert'as (Gi Žilberas), daugiau nei trisdešimt metų dirbantis su nepilnamečiais nusikaltėliais, buvo neabejotinai patenkintas tuo, kaip Bažnyčia mėgina save pateikti.

„Viskas, ką žiniasklaida praneša apie Bažnyčią, yra tik tai, kad popiežius pasisako prieš prezervatyvus ir seilėjasi prieš mikrofoną, - teigė kunigas. - Gerai, kad Bažnyčia rodo savo besišypsantį veidą ir mėgina suprasti pasaulį“.

raktiniai žodžiai: