Vokietijoje vyksta diskusijos dėl vyrų apipjaustymo

Versija spausdinimui

Pažeisdami Hipokrato priesaiką – nedaryti jokios žalos – gydytojai interpretuoja medicininę praktiką naudodami religinius terminus, tai yra religiją iškeldami aukščiau už mokslą.

Per pastarąjį dešimtmetį, žydų gyvenimas Europoje tapo sudėtingesnis. Jie yra ne tik vis didėjančio antisemitinio smurto ir bauginimo aukos, dažniausiai dėl didėjančio kiekio radikalių musulmonų imigrantų Europoje. Jie taip pat susiduria su apribota teise praktikuoti savo religiją, kai Europa tampa aplinka, kurioje žydų mitybos taisyklės ir senosios tradicijos yra kritikuojamos ir netgi atsiduria už įstatymo ribų. Ironiška, bet šįkart prie žydų prisijungia ir musulmonai.

Vyrų apipjaustymas – medicininė procedūra, praktikuojama judaizmo ir islamo religijose, neturinti nieko bendra su moteriškų lyties organų žalojimu ar „moterų apipjaustymu“– gali tapti nevykusio politinio korektiškumo auka, nepaisant daugybės medicininių įrodymų, jog vyrų apipjaustymas yra „švariau“, turint omenyje, jog tokiu būdu mažiau sulaikomos infekcijos ir pernešamos ligos.

Praeitą mėnesį Dieter Graumann, Centrinės žydų tarybos Vokietijoje prezidentas, įspėjo, jog „žydų gyvenimas taps praktiškai neįmanomas“, jei Vokietijoje berniukų apipjaustymas bus uždraustas. Gegužės 7 d. Kelno Apeliacinis teismas nusprendė, jog apipjaustymas pažeidžia vaiko fizinį integralumą ir teisę į apsisprendimą. Toliau sekė tai, jog Vokietijos medicinos asociacija patarė gydytojams neatlikti apipjaustymo nesant medicininėms priežastims. Sprendimas uždrausti vyrų apipjaustymą religiniais pagrindais įkūnija pagarbos trūkumą tiek asmeninei, tiek visuomenės sveikatai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose berniuko apipjaustymas jam vos gimus jau seniai laikomas visuomenės sveikatos dalimi, nebent prašoma priešingai, nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų.

Laimei, praėjusį ketvirtadienį Vokietijos Bundestagas patvirtino įvairių partijų pasiūlymą išsaugoti religinį berniukų apipjaustymą. Rezoliucija ragina vyriausybę parengti įstatymo projektą, aiškiai leidžiantį užsiimti šia praktika. Nepaisant to, matyti, kad Europoje didėja netolerancija religinėms praktikoms, o teismai prie to prisideda skelbdami nuosprendžius, pavyzdžiui, Kelne uždraustas apipjaustymas. Kelno Apylinkės teismas nusprendė, kad religinis berniukų apipjaustymas pažeidžia vaiko fizinį integralumą ir todėl yra neteisėtas. Nuosprendis teigia, jog apipjaustymas, turi „nuolatinį ir nepataisomą poveikį“ vaiko kūnui, kuris pažeidžia vaiko fizinį integralumą ir jo teisę vėliau pakeisti religiją. Teismas pridėjo, jog vaiko apsisprendimo teisė yra viršesnė už jo tėvų religijos laisvę.

Byla buvo pradėta po to, kai musulmonų gydytojas apipjaustė keturmetį berniuką. Po dviejų dienų žaizda pradėjo kraujuoti ir vaikas buvo skubiai pristatytas į ligoninę. Ligoninė informavo valdžią ir prokuroras iškvietė gydytoją į teismą. Kai teismas gydytoją išteisino, prokuroras apskundė nuosprendį. Nors Kelno apylinkės teismas vėl išteisino gydytoją, remdamasis tuo, kad „teisinis (apipjaustymo) statusas yra labai neaiškus“, valdantieji nedviprasmiškai pasmerkė vyrų apipjaustymą. Bijodama, kad valdantieji sukūrė precedentą, kuriuo seks ir kiti Vokietijos teismai, Medicinos Asociacija patarė gydytojams sustabdyti apipjaustymus religiniais pagrindais.

Verdiktas buvo džiaugsmingai sutiktas daugelio organizacijų. Deutsche Kinderhilfe, pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti pagalba vaikams, teigė, jog teismas labai prisidėjo prie vaikų gerovės. Vokiečių Vaikų chirurgijos institutas pareiškė, jog nuosprendis atitiko medicininę etiką. Profesinė Pediatrų Sąjunga įspėjo dėl apipjaustymo šalininkų, kurie sumenkina padaromą fizinę žalą, ir pridūrė, jog teisė į vaikų fizinį integralumą turėtų būti pirminis visuomenės rūpestis. Tarptautinė netikinčiųjų ir ateistų lyga taip pat sveikino nuosprendį ir teigė, jog apipjaustymas religiniais pagrindais yra fizinio žalojimo forma. Terre des Femmes, tarptautinė moterų teisių organizacija, taip pat džiugiai priėmė Kelno nuosprendį ir teigė, jog vaiko integralumas neturėtų būti ribojamas dėl religinių priežasčių. Vokietijos žiniasklaidoje, psichoterapeutai pareiškė, kad šešerių ar septynerių metų berniukams apipjaustymas gali turėti traumuojantį poveikį. Žydų organizacijos nurodė, jog žydai apipjausto berniukus aštuntą dieną po gimimo jau tūkstančius metų, be jokių vėlesnių vyrų nusiskundimų dėl šalutinio poveikio. Jie taip pat pabrėžė, kad vyrų apipjaustymas negali būti prilyginamas moterų lyties organų žalojimui. Europos rabinų centras, Europos žydų asociacija, Vokietijos turkų-isalmo sąjunga, Briuselio islamiškas centras pateikė bendrą pareiškimą, jog Kelno nuosprendis buvo „mūsų pagrindinių religinių ir žmogaus teisių įžeidimas“.

Kelno nuosprendžio kritikus parėmė kardinolas Joachim Meisner, Kelno katalikų arkivyskupas. „Mes turime pasisakyti prieš tendenciją apriboti religinę laisvę ir tėvų teisę auginti vaikus remiantis religija“, - sakė kardinolas. Jį parėmė arkivyskupas Gerhard Ludwig Mueller, Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas. Protestantų Bažnyčia taip sukritikavo verdiktą. Hans Michael Heinig, evangelikų Bažnyčios bažnytinės teisės instituto prezidentas, pavadino nuosprendį „antireliginių fanatikų triumfu“.

Nuosprendis tai pat sukėlė trijų pagrindinių Vokietijos partijų – krikščionių demokratų, socialdemokratų ir liberalų – kritiką. Praėjusį ketvirtadienį valdantieji krikščionys-demokratai ir liberalai susibūrė į komandą su opoziciniais socialdemokratais ir paskatino vyriausybę „rudenį pateikti įstatymo projektą, kuris garantuotų, jog berniukų apipjaustymas, atliekamas remiantis medicininėmis žiniomis ir be bereikalingo skausmo, yra leidžiamas.“ Įvairios partijos pripažįsta, kad „apipjaustymas turi ypatingą religinę reikšmę žydams bei musulmonams“ ir priduria, kad „žydų ir musulmonų religinis gyvenimas Vokietijoje turi būti ir toliau įmanomas“. Naujas įstatymas panaikintų Kelno teismo sprendimą. Kaip bebūtų, šiuo metu sprendimas vis dar galioja, kaip ir galioja Vokietijos Medicinos Asociacijos patarimas gydytojams neatlikti apipjaustymo procedūros.

Nuomonės apklausa rodo, jog nepaisant politinės iniciatyvos panaikinti Kelno sprendimą patvirtinant naują įstatymą, didesnė dalis vokiečių pasisako už apipjaustymo uždraudimą. Europoje, kuri tampa vis labiau pasaulietiška, yra realus pavojus, kad religinės praktikos palaipsniui bus išstumtos į užribį, siekiant užtikrinti, jog nebūtų sukuriamas kenčiančių mažų vaikų ir kenčiančių gyvūnų (ritualinės skerdynėse) įspūdis. Pastebima tendencija, jog dauguma gydytojų asociacijų Vokietijoje taip pat pasisako už religinio berniukų apipjaustymo uždraudimą. Panašus požiūris plinta ir už Vokietijos ribų. Pavyzdžiui, Olandijoje, Karališkoji olandų gydytojų asociacija, publikavo straipsnį, kuriame parėmė apipjaustymo uždraudimą nemedicininiais pagrindais, prilygindami situaciją moters lyties organų žalojimo draudimui. Pažeisdami Hipokrato priesaiką – nedaryti jokios žalos – gydytojai interpretuoja medicininę praktiką naudodami religinius terminus, tai yra religiją iškeldami aukščiau už mokslą.

Pagal „Gatestone Institute“ 2012-07-23 straipsnį parengė Rasa Kraulėdaitė

raktiniai žodžiai: