Apie Valdorfo pedagogiką: IKON

Versija spausdinimui

Dokumentai apie Valdorfo pedagogiką
IKON rašto, gauto Teisingumo ministerijoje 2001-02-19 vertimas.

Rašto atsiradimo aplinkybės:

Švietimo ministerijai svarstant Valdofro pedagogikos kaip alternatyvinės švietimo koncepcijos įteisinimo Lietuvoje galimybes, Teisingumo ministerija kreipėsi į keletą užsienio organizacijų prašydama pakomentuoti Valdorfo pedagogikos sąryšį su jos kūrėjo Rudolfo Steinerio propaguota antroposofija. Šioms organizacijoms buvo užduoti keturi klausimai:

  1. Kas sieja Waldorf'o pedagogiką ir antroposofiją?
  2. Ar Waldorf'o pedagogikos metodologijos naudojimas valstybinėse mokyklose būtų laikomas valstybinių mokyklų sekuliarumo pažeidimu šalyse, kuriose valstybės ir bažnyčios atskirumas ir valstybinių mokyklų sekuliarumas įtvirtintas įstatymu?
  3. Kokį statusą Valdorfo mokyklos turi Jūsų šalyje? Ar tai - privačios mokyklos (jei taip, tai ar valstybė jas finansuoja?), ar - valstybinės?
  4. Kai kurie religinės scenos stebėtojai (pvz., p. A.Dvorkin iš Tarptautinio Dialogo centro) yra pastebėję, kad kai kuriose Europos valstybėse Waldorf'o pedagogika yra laikoma sektantiška. Gal galėtumėte pasiremdami Jums prieinama informacija pakomentuoti įtaką, kurią patiria Waldorf'o mokyklų mokiniai mokomi pagal šios pedagogikos krypties metodus?

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai

Dėmesio: Donatas Glodenis

LT-2600 Vilnius

 

Brangus pone,

Žemiau pateikiame atsakymus į Jūsų 2001 m. sausio 24 d. laišką:

1.  Pirmąją Waldorf’o mokyklą įkūrė antroposofas Emil’is Molt’as Štutgarte 1919 m. Tarp Waldorf’o mokyklų pedagogikos ir antroposofijos visuomet egzistavo glaudus ryšys. Danų antroposofų vadovas, buvęs filosofijos docentas Oskar’as Borgman’as Hansen’as savo knygoje „Antroposofi“ teigia: „Negalima nepastebėti fakto, kad kai kalbama apie antroposofijos mediciną ar pedagogiką, tai ne patys metodai ir ne naudojamos manipuliacijos yra antroposofinės. Iš esmės [antroposofiška] šiuose dalykuose yra darna, motyvacija, požiūris į žmogų ir gamtą“ (1979, p. 202).

Taigi 12 metų Waldorf’o mokyklose – Danijoje jos vadinamos Rudolf’o Steiner’io mokyklomis – visa pedagogika remiasi Steiner’io idėjomis apie tai, kaip vaikas vystosi protiškai augant jo išoriniam kūnui per pirmus septynerius mokyklos metus ir astraliniam kūnui – per kitus penkerius. Jei įmanoma, kiekvienoje klasėje yra specialios spalvos, skatinančios tokį vystymąsi. Šios minties šaknys glūdi Goethe’s „Farbenlehre”, kuriuo Steiner’is labai žavėjosi.

Mokyklos tikslas visų pirma yra dvasinis vaikos vystymasis, bet pirmaisiais metais mokytojas turi būti didelis autoritetas [mokiniui]. Jis [autoritetas] sustiprinamas idėjos, kad yra karminis ryšys tarp mokytojo ir mokinio iš ankstesnio įsikūnijimo. Mokytojo vaidmuo yra net svarbesnis, nei tėvų vaidmuo. Kita vertus, [mokyklose] siekiama skatinti paties vaiko karmos vystymąsi aktyvuojant jo kūrybingumą. Taigi vaikai patys daro mokyklines knygas, mokosi groti muzikos instrumentais ir vysto savo sugebėjimus skirtingose meno srityse. Paskutiniaisiais iš 12 metų Steiner’io mokykloje mokinys įgyvendina ir didesnį pasirinktą projektą. Tokia laisvė ir besivystančio kūrybingumo pabrėžimas ir skatina tėvus  leisti savo vaikus į Steiner’io mokyklą. „Pedagogikos tikslas – padėti laisvei“ (Oskar B. Hansen, p. 207).

Psichologinė [asmens sanklodos] samprata [Waldorf’o pedagogikoje] pagrįsta sena graikų idėja apie „keturis temperamentus”. Taigi vaikai skirstomi pagal tai, koks jų temperamentas. Vaikai skirstomi į daugiau ar mažiau cholerikus, flegmatikus, sangvinikus ar melancholikus. Du vienodo temperamento vaikai bendrauja vienas su kitu, kad, pvz., vaikai – cholerikai išmoktų tvardytis, o flegmatikai galėtų lengviau varžytis tarpusavyje.

2. Danijos mokyklų įstatymai yra labai liberalūs, taigi privačiai mokyklai – tokiai kaip Steiner’io – nedaroma kliūčių veikti, kol nepažeidžiami įstatymai. Kiek mums žinoma, valdžios institucijoms nebuvo skundžiamasi dėl Steiner’io mokyklų tvarkos.

3. Dėl taip vadinamo „Grundtvigian judėjimo“ devynioliktame amžiuje, po kurio buvo įkurta daug liaudies vidurinių mokyklų ir nepriklausomų mokyklų vaikams, Danijos valdžia priėmė labai liberalius įstatymus, padėjusius ir kitiems „judėjimams“ lengvai įkurti savas mokyklas, tiek religines, tiek pasaulietines. Vyriausybė reikalauja, kad mokyklos būtų valdomos vadovaujantis demokratiniais principais, suteikiant galimybę tėvams išreikšti savo nuomonę ir įtakoti mokyklos veiklą.

4. „Mokyklos demokratiškumo“ reikalavimas gali sukelti sunkumų Steiner’io mokykloms, kurios veikia pagal labai dogmatiškus antroposofijos principus. Kaip teigia Oskar’as B. Hansen’as, „Steiner’io mokyklos … yra visiškai tikros dėl savo taikomos pedagogikos, tad jos turi atmesti demokratiškai valdomos mokyklos, kurią gali įtakoti tėvų nuomonės, modelį – jau nekalbant apie galimybę paisyti vaikų nuomonių, kas būtų absurdiška“ (p. 209-10). Tačiau atrodo, kad mokyklos tvarkosi su tokia „demokratija“ be didelių rūpesčių. Reklamuodami savo mokyklas, [Waldorf’o pedagogikos propaguotojai] taip pat vengia per daug kalbėti apie Rudolf’ą Steiner’į ir jo antroposofines idėjas, ir vietoje to pabrėžia „laisvės“ ir kūrybiškumo propagavimą mokyklose.

Galiausiai norėtume pabrėžti, kad tarp skirtingų Steiner’io mokyklų yra nemaža skirtumų, kuriuos lemia mokyklos vadovas. Vienos mokyklos yra dogmatiškesnės, netgi reikalaujama, kad tėvai namie neturėtų televizoriaus; tuo tarpu kitos mokyklos yra liberalesnės. Taigi Steiner’io mokyklų negalima laikyti labiau sektantiškomis nei kitų religinių [bendrijų] mokyklų, nes antroposofiją reikėtų vertinti kaip religiją: modernią krikščioniškos pakraipos senosios gnostiškos religijos versiją.

Aarhus, 2001 m.  vasario 12 d.

Nuoširdžiai Jūsų,

[parašas]

Steen Bonde, IKON-Danmark

 

IKON-Danmark ● (informations- og samtaleforum for Kristendom og Nyreligiositet)

Vester Allé 9, ● 8000 Århus C ● Tlf. 86 13 75 87  ● E-mail: ikon@post5.tele.dk ● Giro 661-6151