Bažnyčia Kazachstane

Versija spausdinimui

Dažnai girdime žinių apie Bažnyčios gyvenimą Prancūzijoje, Anglijoje, JAV, Lenkijoje, bet beveik nieko nežinome apie ją kai kuriuose kituose kraštuose, kur taip pat yra mūsų tikėjimo brolių ir seserų.

Daugelis žino, kad Kazachstane buvo sukurtas platus lagerių tinklas. Pokario metais stalininis režimas į Karagandos sritį nusiuntė daugybę tremtinių iš įvairių tautų, taip pat ir lietuvių. Šis kraštas buvo turtingas anglimis, jų kasimui sovietinis režimas nusprendė pasinaudoti tremtinių rankomis. Jau nesyk esame klausęsi kokiomis baisiomis sąlygomis jie dirbo, kokias kančias kentė ir kaip mirė.

Tačiau būtent tremtiniai ir jų vaikai tapo dabartinės krikščionių bendruomenės pagrindu Kazachstane, nors istoriškai krikščionių regione yra jau daug amžių. Daug kas iš tremtinių ir jų vaikų, atsiradus progai, grįžo į savo ar savo tėvų tėviškes, bet kai kurie liko ir Kazachstano žemėje įleido šaknis.

Katalikų Bažnyčia Kazachstane nėra didelė. Beveik pusė Kazachstano gyventojų yra musulmonai, didelė dalis šalyje gyvenančių rusų tautybės žmonių save identifikuoja su ortodoksais. Romos katalikais save laiko apie 2 procentus gyventojų, dar keli procentai priklauso graikų - katalikų ir įvairioms protestantų Bažnyčioms.

Antai, Karagandos diecezijos teritorijoje, kurioje gyvena 3,5 milijono žmonių, pakrikštytų katalikų skaičius siekia apie 40 000. Iš viso Kazachstane yra apie 300 000 katalikų, bet tai numanomi skaičiai, mat tikslių registrų nėra.

Iki Sovietų Sąjungos žlugimo Bažnyčia Kazachstane gyveno pusiau nelegalumo sąlygomis – meldžiamasi buvo namuose, kunigai sielovadinę veiklą vykdė slapčia.

Šiandien padėtis daug geresnė. 1991 metais popiežius Jonas Paulius II po šimtmečių pauzės paskyrė pirmąjį „oficialų“ vyskupą Kazachstane. Šiandien jų yra šeši, jie darbuojasi keturiose vyskupijose, kurių viena veikia apaštalinės administracijos teisėmis. Kazachstano sostinėje reziduoja ir apaštalinis nuncijus. Jiems padeda apie šimtas kunigų, misionierių, vienuolių, katechetų pasauliečių. Sostinėje veikia nedidelė seminarija, kurioje studijuoja dvi-trys dešimtys kunigystei besiruošiančių jaunuolių. 2001 metais su jo paties pastangomis sutvirtėjusią Bažnyčią Kazachstane aplankė popiežius Jonas Paulius II. Kazachstano valdžia laikosi religinės tolerancijos principo, todėl šiuo požiūriu katalikai nesusiduria su ypatingais sunkumais.

Kazachstano Bažnyčioje yra ir lietuviškų pėdsakų. Lietuvis tėvas jėzuitas Albinas Dumbliauskas 30 metų, nuo 1961 iki pat savo mirties 1991 metais, aktyviai darbavosi Kazachstane. Jis palaidotas šalia Kazachstano sostinėje Astanoje esančios katalikų katedros. Astanoje, kuri sovietiniais laikais vadinosi Celinogradu, prieš du dešimtmečius darbavosi kitas lietuvis jėzuitas Boleslovas Babrauskas.

Vatikano radijas